Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M. ir I. N. prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai I. M. ir I. N. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir jo išlaikymo klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, t. y. šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne tik kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka, pateikdamos teismui patvirtinti tarp jų pasirašytą taikos sutartį.

Taikos sutarties sudarymas remiasi šalių dispozityvumo teise civiliniame procese, suteikiančia šalims teisę pradėti ir baigti procesą savo iniciatyva, tačiau CPK 42 straipsnio 2 dalis numato sąlygas, kuomet teismas netvirtina taikos sutarties. Todėl minėtos šalių dispozityvumo teisės veikimas nėra absoliutus. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.984, 6.986 straipsniai, 42 straipsnio 2 dalis). Teismo aktyvumas grindžiamas būtinumu saugoti viešąją tvarką. Todėl teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti taikos sutarties turinį, jos sudarymo procesą.

Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi nepažeisti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš pareiškėjų teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad pareiškėjai siekia nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu I. N., susitarti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo bei bendravimo su vaiku tvarkos. Šalys taikos sutarties 1.3 punkte susitarė, kad I. M. nepilnamečio sūnaus V. N. išlaikymui kas mėnesį iki jo pilnametystės moka po 100 Eur. Tačiau toks dydis yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-828 patvirtintas 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 354 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai I. M. būtų nustatytas neįgalumas, todėl pareiškėja turi ne tik pareigą, bet ir galimybę pasirūpinti savo vaiku, prisidedant prie jo išlaikymo tokia apimtimi, kad būtų užtikrintos bent jau būtinos jam vystytis sąlygos, t. y. pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo I. N. finansinė padėtis būtų geresnė už pareiškėjos I. M. ir jis galėtų gerokai daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl pareiškėjai I. M. tenkanti išlaikymo pareiga, atsižvelgus į tai, kad jokie anksčiau paminėt įrodymai nepridedami, teismo vertinimu negalėtų būti mažesnė nei 135 Eur ((354 Eur – 85 Eur (Vaiko pinigai)) / 2). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių pateiktos taikos sutarties 1.3 punkte numatytas išlaikymo dydis – 100 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, aiškiai per mažas ir neatitinka net minimalų nepilnamečio vaiko poreikių, neužtikrina normalios vaiko raidos, todėl toks šalių susitarimas negali būti patvirtintas.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta pagreitinto proceso tvarka, juos išnagrinėjant per 5 dienas nuo jų priėmimo dienos, todėl CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų trūkumų ištaisymą, negali būti taikomos, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų prašymo netenkinti.

Išaiškinti pareiškėjams I. M. ir I. N., kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo pakartotinai kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.