Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Levanas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas H. N. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232671 (toliau – Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas);

2) įpareigoti Migracijos departamentą grąžinti Leidimo galiojimą.

Nurodė, kad 2019 m. atvyko studijuoti ir gyventi į Lietuvą. Papildomai nurodė, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Levanas“ (toliau – Bendrovė) pradėjo dirbti nuo 2024 m. sausio mėn. Per 2024 m. kelis kartus buvo paėmęs nemokamų atostogų, nes turėjo tikslą išmokti lietuvių kalbą ir tuo laikotarpiu lankė intensyvius kalbos kursus. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. nepertraukiamai gyveno Lietuvos Respublikoje ir 2024 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Akcentavo, kad jo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra nepertraukiami ir ilgalaikiai.

Pažymėjo, kad Migracijos departamento atstovai, priimdami Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, nepabandė susisiekti su juo ir nepareikalavo papildomų paaiškinimų ir (ar) dokumentų, pagrindžiančių periodus, kai buvo išmokamas ne visas darbo atlygis, taip pat apie jo turimas lėšas / santaupas.

Papildomai nurodė, kad pareiškėjas kaip užsienio pilietis, pabaigęs aukštąjį mokslą, dirbantis ir kuriantis pridėtinę vertę Lietuvos Respublikoje bei gyvenantis nepertraukiamai virš 5 metų, yra įsitikinęs, kad tokia situacija diskredituoja gerą viešojo administravimo subjekto vardą. Taip pat sukuria sąlygas, kurios tiesiogiai užsieniečiams apsunkina jų teisių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad galėtų dirbti Bendrovėje.

Kadangi pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo teikiamas tarpininkaujant Bendrovei, o Bendrovė Tarpininkavimo rašte nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu pareiškėjui įsipareigojo mokėti 950 Eur mėnesinį darbo užmokestį, todėl pareiškėjo pragyvenimo lėšos vertinamos atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis. Pažymėjo, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 M. A. į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y. kad pareiškėjui nuo 2024 m. liepos mėn. mokamas darbo užmokestis, kurio dydis nesiekia 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjui yra žinomi ĮUTP įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, kad informuotų apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir paprašytų išduoti naują leidimą laikinai gyventi.

Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 24S232671, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. balandžio 29 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu pagrindu, t. y. dėl darbo Bendrovėje. 2024 m. balandžio 29 d. išduotas Leidimas, galiojantis iki 2026 m. balandžio 29 d.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ĮUTP 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (leidimas nuolat gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą), tačiau 2024 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą gyventi, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio nurodytas dydis – 950 Eur, santaupos. Pareiškėjas taip pat pateikė Tarpininkavimo raštą. Tarpininkavimo rašte nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad užsieniečio (-tės) darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei už užsienietį (-ę) bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kitus duomenis, pareiškėjui darbo pagrindu išdavė Leidimą, kuris galioja iki 2026 m. balandžio 29 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Migracijos departamentas, 2024 m. spalio 17 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Leidimą, galiojantį iki 2026 m. balandžio 29 d., nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Atkreiptinas dėmesys, jog ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, ĮUTP nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas, VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d.) tik vieną mėnesį jo mėnesio pajamos siekė prašyme nurodytą ir Bendrovės įsipareigotą mokėti darbo užmokestį. Visą likusį darbo Bendrovėje laiką pareiškėjo darbo užmokestis nesiekė Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio.

Iš teismui pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad pareiškėjui buvęs darbdavys Bendrovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. išmokėdavo nuo 42 iki 950 Eur, neskaitant atleidimo įmokų (2024 m. rugpjūčio 19 d. atleidimo įmoka – 19,14 Eur, 2024 m. lapkričio 4 d. – 10,21 Eur), per kalendorinį mėnesį. Taigi, per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. tik vieną kartą pareiškėjo mėnesio pajamos siekė prašyme nurodytą ir Bendrovės Tarpininkavimo rašte įsipareigotą mokėti darbo užmokestį. Taip pat iš VSDFV duomenų matyti, jog pareiškėjui Bendrovė 2024 m. gegužės, liepos ir rugpjūčio mėn. (iš viso 3 mėn.) išmokėjo darbo užmokestį, kurio dydis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (90–405 Eur).

Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (VSDFV) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad VSDFV duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą.

Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo prašyme, tiek ir Bendrovės Tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Tad iš pirmiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavį nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo prašyme bei koks buvo nurodytas Tarpininkavimo rašte. Esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Vertinant Migracijos departamento Sprendime nurodytą kitą laikino leidimo panaikinimo teisinį pagrindą – ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – pareiškėjo nurodytų argumentų ir pateiktų duomenų kontekste, pasakytina, kad pareiškėjo pateiktas 2024 m. spalio 31 d. banko sąskaitos balanso išrašas surašytas ne lietuvių kalba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Tad šie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Tai reiškia, kad pareiškėjo pateiktas sąskaitos išrašas negali būti vertinamas ir juo negali būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai niekaip nepaneigia byloje nustatytų svarbių aplinkybių, kurios, minėta, sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, negavo jo prašyme nurodyto ir Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio.

Pareiškėjas skundžiamo Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis priimtas pareiškėjui nesudarius tinkamų sąlygų pasisakyti, nebuvo su juo susisiekta ir nesuteiktos galimybės per tinkamą terminą pateikti patvirtinančius įrodymus apie periodus, kai buvo išmokamas ne visas darbo atlygis, taip pat apie jo turimas lėšas / santaupas ir (ar) savo argumentus. Tačiau teismas pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina atsakovo (Migracijos departamento) valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1811-556/2024, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-520/2024).

Taip pat pažymėtina, kad, remiantis atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog 2024 m. rugsėjo 23 d. Migracijos departamentas per Lietuvos migracijos informacinės sistemos komunikacijos priemonę prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, privalėjo taikyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, ĮUTP 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.