Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-239-340/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-10
Bylos Nr.: 2A-239-340/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20101-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: UAB „Toptranz”, J. V.
Atsakovas: J. V., UAB „Toptranz“

Kategorijos

14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-239-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20101-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4; 14.5; 14.7; 121.14; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Toptranz” ir atsakovo J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2013-05-13 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-6406 dalies pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo UAB „Toptranz“ bei pagal ieškovo UAB „Toptranz“ ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2013-05-13 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-6406 panaikinimo atsakovui J. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Toptranz” kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Darbo ginčo komisijos 2013-05-13 sprendimo dalį darbo byloje Nr. APS-36-6406 dėl išieškojimo iš ieškovo atsakovui 505, 51 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių dalį ir 9 094 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, priteisti ieškovui 1 604, 47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių dalies ir 9 094, 64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos; priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovo pareiškimu. 2012-07-27 ieškovui buvo paskaičiuota ir išmokėta 2 552,20 Lt su darbo santykių pasibaigimu susijusi suma. Dėl skolos priteisimo atsakovas 2013-04-12 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ieškovas prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, nes atsakovas kreipėsi dėl savo teisių gynybos praleidęs senaties terminą, kuris buvo nepagrįstai atnaujintas. Be to, darbo ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties komisija. Pažymėjo, kad su atsakovu uždelsta atsiskaityti dėl jo paties kaltės: jis nepateikė raštu prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu, o apie tai, kad nutraukia darbo santykius, informavo telefonu.

Atsakovas J. V. pareiškė priešinį reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos 2013-05-13 sprendimo dalyje panaikinimo – prašė priteisti 9 040,64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, taip pat pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl skolos išieškojimo, nes jam buvo priteista 505,51 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dalis dienpinigių bei 9 094,64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir priteisti 1 604,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigius bei 9 040,64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos. Atsakovas nurodė, kad darbo sutartis tarp jo ir UAB „Toptranz“ nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau atleidimo dieną UAB „Toptranz“ su juo tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 3 188,03 Lt. Nurodė, jog 2012-07-27 dienai atsakovo skola sudarė 4 156,67 Lt. Nurodė, kad po ieškovo atlikto pavedimo skolos likutį sudarė 1604,47 Lt, o vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį buvo skaičiuojamas toliau.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas UAB „Toptranz“ nurodė, kad paskutinę J. V. darbo dieną apskaičiavo priklausiančias išmokėti darbuotojui sumas: darbo užmokestį už 16 darbo dienų (800 Lt, iš jų 377,8 Lt buvo išmokėta iki 2012-06-22); dienpinigius už 20 dienų komandiruotę Norvegijos Karalystėje (2000 Lt); kompensaciją už nepanaudotas atostogas: 2012-06-22 priklausė 6,999 d. atostogų, t.y. 344,53 Lt kompensacija. 2012-07-27 atsakovui priklausančią sumą – 2 552,20 Lt pervedė į jo sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį iš dalies tenkino: darbo ginčų komisijos 2013-05-14 sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas patenkintas dalinai ir nuspręsta išieškoti J. V. naudai iš UAB „Toptranz“ 505,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių dalį ir 9 094,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (bendra išieškotina suma 9 600,15 Lt) pakeitė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo UAB „Toptranz“ atsakovui J. V. 2 968,64 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu J. V. buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi; (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų pagal DK 127 straipsnio1 dalį. Nors atsakovas 2012-07-11 pateikė reikalavimą sumokėti 4 914,32 Lt su pasibaigusiais darbo santykiais susijusią skolą, ieškovas 2012-07-27 pervedė atsakovui 2 552,20 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovui 2012-06-07 buvo sumokėtas 377,80 Lt avansas; po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo išmokėta 157,04 Lt suma už naktinį darbą. Nurodė, jog Darbo ginčų komisija, 2013-05-14 išnagrinėjusi darbo ginčą, kilusį tarp šalių, atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti jo naudai iš ieškovo 505,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių dalį ir 9094,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – bendrą išieškotina sumą sudaro 9 600,15 Lt.

Teismas pažymėjo, kad darbdaviui kyla pareiga užtikrinti visišką atsiskaitymą ir tinkamą darbo santykių įforminimą. Nurodė, jog ieškovui nespėjus pasiruošti darbo santykių nutraukimui, jis galėjo pasinaudoti DK 127 straipsnio suteikta teise ir įforminti darbo sutarties nutraukimą suėjus 14 darbo dienų, tačiau to nepadarė, todėl sprendė, kad su atsakovu nebuvo atsikaityta jo atleidimo dieną dėl darbdavio kaltės. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija nustatė, kad J. V. už 2012 m. birželį buvo priskaičiuotas 800 Lt darbo užmokestis; 344,53 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas; 2000 Lt dienpinigiai; 216,01 Lt kiti priskaitymai (priemokos už nakties darbą ir viršvalandžius), iš viso priskaičiuota 3 360,54 Lt, todėl J. V. turėjo būti išmokėta 3 057,71 Lt neįskaitant mokesčių. Kadangi iš Darbo ginčų komisijos nustatytos sumos nebuvo atimtas jau sumokėtas 377, 80 Lt atlyginimas už birželio mėnesį, teismas konstatavo, kad šioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes darbuotojas be pagrindo gautų jam nepriklausančias sumas. Pažymėjo, kad atsiskaitymas su darbuotoju įvyko vėluojant 24 darbo dienas, tačiau nebuvo nustatyta, jog UAB „Toptranz“ sąmoningai uždelsė atsiskaityti su darbuotoju. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo netikėti ieškovo nurodyta aplinkybe, jog ieškovas nemokėjo naudotis tachografu, o priemokos už viršvalandinį darbą ir darbą naktį suma nėra reikšminga lyginant su išmokėtomis sumomis. Sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, todėl atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos tenkino iš dalies. Įvertinęs, kad nuo 2012-06-22 iki 2012-07-27 atsakovui buvo neišmokėta 638,21 Lt (įskaitant mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio, mokėtino už 16 darbo dienų (800 Lt - 377,80 Lt +216,01 Lt), 344,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2000 Lt dienpinigių, sprendė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas išieškoti 968,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstas atsiskaityti 24 dienas yra pagrįstas, todėl nekeistinas, o įvertinant, kad likusi 216,01 Lt suma buvo sumokėta 2013-05-27, atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 2000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo, iš viso priteistina 2 968,64 Lt. Kadangi atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti iš ieškovo 1 604, 47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių dalį ir užmokesčio už naktinį darbą dalį; 11 683, 22 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo 2012-07-27 iki 2013-10-10; po 40, 36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną papildomai uždelstą darbo dieną nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo; 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą perskirstyti Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą sumą. Teigia, jog teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir pripažinus, kad Darbo ginčų komisija neturėjo kompetencijos spręsti klausimo dėl įmokų paskirstymo, pats spręsti šį klausimą. Darbo ginčų komisija priteisė bendrą 9 600, 15 Lt sumą ir ją detalizavo, tačiau atliktas paskirstymas nėra teisingas. Pažymi, jog Darbo ginčų komisija neteisingai atskaitė mokesčius, kadangi jie buvo minusuojami nuo bendros neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir atlygio už darbą naktį sumos, bendra suma nepagrįstai sumažėjo ir išmokėjimui gavosi 3 057, 71 Lt. Taip pat 2012-07-27 ieškovo pervestą 2 552, 20 Lt sumą komisija ir teismas nepagrįstai pripažino darbo užmokesčiu ir dienpinigiais. Pagal CK 6.54 straipsnį 2012-07-27 skolininkas padengė 968, 64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir 1 583, 56 Lt pačios skolos ir liko skolingas 1 604, 47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių dalies ir užmokesčio už naktinį darbą, todėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas toliau. Nuo 2012-07-27 iki 2013-05-27 atsakovas uždelsė atsiskaityti 206 darbo dienas, todėl buvo skolingas 8 314, 16 Lt ir minėtą 1 604, 47 Lt sumą, iš viso – 9 918, 63 Lt. 2013-05-27 ieškovo buvo pervesta 505, 51 Lt suma, kuri turėjo būti įskaityta į vidutinį darbo užmokestį, todėl skolos likutis buvo 9 413, 13 Lt. Nuo 2013-05-27 iki šios dienos ir toliau turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, kuris sudaro 3 874 Lt (96 d.d.×40, 36 Lt), iš viso 11 683, 21 Lt;

2. Teismas nepagrįstai vertino, kad 2012-06-27 atliktas mokėjimas buvo avansas už darbo užmokestį, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad ieškovo buvo prašoma atlikti pavedimą ne užmokesčiui už atliktą darbą, o išlaidoms komandiruotės metu padengti; teismas nurodė, kad ieškovas atsakovui buvo skolingas 216 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas sumokėdamas Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą darbo užmokestį pripažino įsiskolinimą ta apimtimi;

3.Teismas 2012-07-027 ieškovo atliktą pavedimą neteisingai įvertino kaip darbo užmokesčio dalinį apmokėjimą. Remiantis CK 6.54 straipsniu 2012-06-27 atliktas pavedimas turėjo būti įskaitytas į vidutinio darbo užmokesčio apmokėjimą ir likusi neapmokėto darbo užmokesčio suma sudarė 1 604, 47 Lt, t.y. beveik dvigubai didesnė nei priklausantis darbo užmokestis. Pabrėžia, jog uždelstas atsiskaityti laiko tarpas - beveik metai, todėl teismas nepagrįstai sumažino vidutinį darbo užmokestį, tokiu būdu neužtikrino darbuotojo, kaip silpnesnės šalies ir kreditoriaus, interesų apsaugos ir pusiausvyros;

4. Teismas neatsižvelgė į uždelsimo atsiskaityti terminą, į tai, kad atsakovas, būdamas savo srities specialistas, privalėjo mokėti naudotis tachografu, ypatingai, kai tai susiję su tinkamu darbo užmokesčio apmokėjimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nesąmoningai delsė atsiskaityti.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Toptranz“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš J. V. UAB „Toptranz“ naudai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 2 077 Lt sumai; priteisti iš atsakovo J. V. bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateiks bylos nagrinėjimo eigoje. Teigia, jog teismo sprendimas buvo palankus ieškovui, kadangi Darbo ginčo komisijos priteista atsakovui iš ieškovo suma teismo buvo sumažinta nuo 9 600, 13 Lt iki 2 968, 64 Lt, tačiau teismas atsisakė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu būtų buvęs netinkamas, todėl teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai visą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą perkėlė pačiam ieškovui. Teigia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir neprieštarauja 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytiems dydžiams, todėl teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo naudingumo procentą, turėjo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 69 procentus bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimu atsakovas J. V. prašo ieškovo UAB „Toptranz“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl ieškovo kaltės laiku neatsiskaičius su darbuotoju, kuris šiuo atveju tik pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ginti savo, kaip darbo teisinių santykių silpnesnės šalies, pažeistas teises ir interesus. Atsakovo teigimu, tuo atveju, jeigu iš jo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, teismo sprendimas netektų prasmės, nes būtų pripažinta, kad darbdavys pažeidė pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, tačiau pats darbuotojams už tai jam turi sumokėti, o tai visiškai neatitinka bendrųjų teisės principų.

Atsiliepimu ieškovas UAB „Toptranz“ prašo atsakovo J. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

1.Tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad darbdavys pavėlavo išmokėti darbuotojui jam priklausančias sumas darbo santykių pagrindu, sprendžiant sumos paskirstymo konkrečioms mokėtinoms sumoms klausimą ginčo byloje turi būti remiamasi ne CK 6.54 straipsniu, bet DK 207 straipsniu;

Šalies argumentai

2. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo mokėtas avansinis darbo užmokestis, todėl nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde nurodo, kad 2012-06-07 atliktas mokėjimas buvo skirtas komandiruotės išlaidoms padengti; mokėjimo pavedimo paskirtyje taip pat nurodyta – „Avansinis DU“;

3. Aplinkybė, jog 2013-05-27 atsakovo naudai buvo atliktas 505, 51 Lt pavedimas, negali būti vertinama kaip Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimas. Atlikdamas pavedimą ieškovas sumokėjo 216 Lt sumą už naktinį ir viršvalandinį darbą bei siekė užkirsti kelią atsakovui toliau reikšti niekuo nepagrįstus reikalavimus prašant priteisti vidutinį darbo užmokestį už neva laiku neišmokėtą darbo užmokestį;

4. Atsakovo atleidimo iš darbo dieną ieškovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog darbo užmokestis pagal tachografo duomenis nebuvo tinkamai apskaičiuotas. Darbo santykių nutraukimo dieną ieškovas pagal tuo metu turimus duomenis tinkamai apskaičiavo priklausiusias darbuotojui išmokėti sumas, tik išmokėtos šios sumos buvo dalinai dėl pateis darbuotojo kaltės ne (duomenys neskelbtini), o 2012-07-27, kai darbdavys iš gauto rašto suprato, kad darbuotojas visą laiką piktnaudžiavo jo pasitikėjimo ir tikrasis jo siekis buvo ne gauti priklausančias išmokas grynaisiais, o siekimas užvilkinti atsiskaitymo datą;

5. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą, tačiau atsakovas ir toliau perrašydamas iš esmės klaidingus teiginius apie jam priklausiusį darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, ne tik klaidinga teismą, bet ir siekia praturtėti ieškovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi sujungė dviejų ieškovų - darbdavio UAB „Toptranz” ir darbuotojo J. V. ieškinius dėl Darbo ginčų komisijos 2013-05-13 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-6406 (t.1 b.l. 23). Abiejų darbo ginčo šalių pareikštų reikalavimų esmė – ginčas dėl atsiskaitymo atleidžiant iš darbo, darbdavio ieškinys buvo paduotas 2013-06-13, darbuotojo 2013-06-14; teismų praktikoje, kai sujungiami ginčo šalių priešpriešiniai reikalavimai, vienas iš jų laikytinas ieškiniu, kitas priešieškiniu. Nagrinėjamoje byloje darbo ginčo šalis nesutiko su ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu Darbo ginčo komisijos sprendimu, pagal CPK nuostatas ginčas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, t.y. buvo pagrindas laikyti darbuotoją, nesutikusį su ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimu ir pareiškusio reikalavimus teisme dėl netinkamo atsiskaitymo, ieškovu, o darbdavį, kuriam tokios pretenzijos pareikštos ir kurio ikiteisminės ginčo institucijos sprendimas taip pat netenkino – atsakovu; darbo ginčo komisija, kaip ikiteisminio ginčo sprendimo institucija, neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nelaikytina darbo ginčo šalimi. Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pažymėjo, kad atmetė ieškovo UAB „Toptranz“ ieškinį ir iš dalies patenkino J. V. ieškinį, neakcentavęs, kad ginčo šalių ieškinių reikalavimai yra priešiniai, t.y. pagal ginčo esmę vienas iš jų ieškinys, kitas – priešieškinys, tačiau toks procesinis netikslumas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Taip pat teismo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad UAB „Toptranz“ reikalavimas buvo atmestas, o darbuotojo J. V. reikalavimas – patenkintas iš dalies, nors teismo sprendimu iš esmės darbdavio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, o darbuotojo – atmestas; šis netikslumas taip pat vertintinas kaip neesminis ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į šalių skundų motyvus, ginčo šalys teisingai suprato teismo sprendimo esmę.

Ieškovas J. V. (darbuotojas) pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo esmės, tuo tarpu atsakovas (darbdavys UAB „Toptranz“) savo apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; taigi teisėjų kolegija iš pradžių pasisako dėl J. V. skundo argumentų.

Darbuotojas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad po atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, neatsiskaitymas tęsiasi, dėl ko jis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 1 604,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių dalį ir užmokesčio už naktinį darbą dalį, 11 683,22 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo 2012-07-27 iki 2013-10-10 ir 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal bylos medžiagą darbuotojo darbo sutartis su darbdaviu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini); 2012-07-27 banko pavedimu darbuotojui buvo išmokėtos jam priklausančios su darbo santykių pasibaigimu susijusios sumos, iš viso 2 552,20 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2013 m. gegužės 13 d. Darbo ginčo komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, priėmimo darbdavys 2013-05-27 sumokėjo darbuotojui dar 505,51 Lt ir nors sprendimą užginčijo, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad darbdavys įvykdė sprendimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes darbdavys neįvykdė savo pareigos atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, dėl to buvo pradėtas skaičiuoti vidutinis darbo užmokestis už pavėluotą atsiskaitymą (40,36 Lt). Kiekvieną kartą, kai darbdavys jam pervesdavo dalį skolos, jis įskaitydavo darbdavio įmokas vadovaudamasis CK 6.54 straipsnio 1 dalyje ir 6.57 straipsnyje numatyta tvarka, kai pirmiau padengiamos skolos administravimo išlaidos, vėliau delspinigiai, o likusia suma dengiamas tikrasis skolinis įsipareigojimas, todėl laiko, kad darbdavys iki šiol nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių įmokų, todėl yra pagrindas toliau skaičiuoti darbdaviui vidutinį darbo užmokestį už atsiskaitymo uždelsimą. Atsakovo sumokėtą 2 552,20 Lt sumą, anot apelianto, darbo ginčo komisija ir teismas nepagrįstai pripažino darbo užmokesčiu ir dienpinigiais.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais dėl netinkamo materialinės teisės normų dėl įmokų paskirstymo aiškinimo ir taikymo nesutinka. Apeliantas skaičiavo (ir tebeskaičiuoja) kompensaciją už atsiskaitymo uždelsimą, motyvuodamas, kad paskirstė darbdavio sumokėtas įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-3 dalis ir CK 6.57 straipsnio nuostatas, t.y. laikė, kad darbdavys padengė dalį kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką dalį, o darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, dar nesumokėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentacija bei CK normų dėl įmokų paskirstymo aiškinimu.

CK 6.54 straipsnio 1-3 dalys numato, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 6.57 straipsnis reglamentuoja, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Taigi apelianto nurodytos teisės normos yra specialios – jos reglamentuoja palūkanų, netesybų, su prievolės įvykdymu susijusių išlaidų ir kt. paskirstymo tvarką.

Po darbo santykių nutraukimo darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo diena, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 1, 3 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios išmokos teisinės prigimties, pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.).

Taigi vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra speciali sankcija darbdaviui, būdinga tik darbo teisiniams santykiams; ji gali būti paskirta darbdaviui pagal specialiąją Darbo kodekso normą ir ji skiriama ne automatiškai, bet darbuotojui pareikalavus, atsižvelgiant į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, bei bendrus teisės principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tapatinti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką su palūkanomis ar netesybomis arba laikyti kreditoriaus išlaidomis, susijusiomis su prievolės įvykdymu ar pan.

Apeliantas, reikalaudamas taikyti CK normas dėl įmokų paskirstymo, be pagrindo rėmėsi LAT CBS 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2003 ir 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2003 buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį priteisimo pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnį bei CK 6.210 straipsnyje numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų pritiesimo už skolos sumą; civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-625/2008 kasacinis teismas pasisakė dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos dėl galimybės priteisti CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo (darbo užmokesčio sumokėjimo) terminą. Kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos fabulą. Apelianto argumentas, kad šiose bylose kasacinio teismo buvo pripažinta, jog darbdavio prievolė atsiskaityti iš esmės yra piniginė prievolė, ir kai darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, apelianto cituojamas ištraukant jį iš nurodytų bylų konteksto. Iš tikrųjų dėl CK 6.54 ir CK 6.57 straipsnių normų dėl įmokų paskirstymo taikymo skaičiuojant kompensaciją dėl atsiskaitymo uždelsimo pasisakyta nebuvo.

Specialių normų analogija negalima; nėra pagrindo taikyti šalių teisiniams santykiams CK 6.54 straipsnio 1-3 dalių ir CK 6.57 straipsnio nuostatų. Apelianto argumentas, kad neatsiskaitymas su juo dar tęsiasi, todėl kompensacija už uždelstą atskaityti laiką didėja, grindžiamas netinkamu teisės normų aiškinimu, todėl atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad darbuotojui jo atleidimo dieną turėjo būti išmokėta 3 057,71 Lt neįskaitant mokesčių: 800 Lt darbo užmokesčio, 344, 53 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 000 Lt dienpinigių, 216, 01 Lt priemokų už naktinį darbą ir viršvalandžius. Darbdavys 2012-07-27 pervedė darbuotojui 2 552,20 Lt, o 2013-05-27 (po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo) sumokėjo dar 505,51 Lt, nors su komisijos sprendimu nesutiko, t.y. darbdavys visiškai atsiskaitė su darbuotoju 2013-05-27, todėl laikyti, kad su darbuotoju dar neatsiskaityta ir tęsti kompensacijos skaičiavimą iki 2013-10-10 ir toliau, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinę darbo užmokesčio dalį darbdavys pavėlavo sumokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-07-27, o likusi nedidelė skolos dalis buvo sumokėta 2013-05-27, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, pagrįstai sumažino kompensacijos už atsiskaitymo uždelsimą sumą nuo darbo ginčų komisijos priteistos 9 094,64 Lt iki 2 968,64 Lt sumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios teismo sprendimo motyvais dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką sumažinimo ir jų neatkartoja.

Darbuotojo J. V. apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą; skundas atmetamas.

Atsakovo (darbdavio) apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama (CPK 326 str.1 d.3 p.).

Atsakovas (darbdavys) skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų apskirstymo. Nurodo, jog nepaisant to, kad teismo sprendimu buvo sumažintas vidutinis darbo užmokestis už atsiskaitymo uždelsimą, t.y. Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo pakeistas jo naudai, teismas nepriteisė atstovavimo išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija su darbdavio apeliacinio skundo motyvais sutinka.

Šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, teismas pritiesia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CK 98 str. 1 d.). Darbdavys nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti Darbo ginčo komisijos sprendimą ir darbuotojo reikalavimą atmesti, motyvuodamas, kad darbuotojas praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją; be kitų motyvų darbdavys ginčijo darbuotojo teisę gauti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad darbdavio ieškinį atmetė, o darbuotojo J. V. ieškinį iš dalies patenkino, tačiau iš esmės darbdavio reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, nes DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu Darbo ginčų komisijos priteistos kompensacijos dydis teismo sprendimu buvo sumažintas, sprendimas atitinkamai pakeistas. Darbuotojas J. V. ieškiniu prašė Darbo ginčų komisijos sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą darbo užmokestį iki 1 604,47 Lt, o vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką priteisti nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos ( padidinti). Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad darbuotojo ieškinys iš dalies patenkintas, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta 2013-05-27 ir sumažino Darbo ginčų komisijos priteistą vidutinį darbo užmokestį už atsikaitymo uždelsimą nuo 9 094,64 Lt iki 2 968,64 Lt, t.y. darbuotojo reikalavimas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo dar padidinant jam priteistas išmokas buvo atmestas. Iš esmės teismo sprendimas buvo priimtas darbdavio naudai ir darbdavys įgijo teisę į dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo (darbdavio) apeliaciniu skundu prašoma prisiteisti atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis (2 077 Lt) atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas yra pagrįsta ir protinga, priteisiama visa apimtimi.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti: priteisti

ieškovui UAB „Toptranz” iš atsakovo J. V. 2 077 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai R. JanovičienėJ. ŠiškinaT. Žukauskienė