- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- 2-834-810/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. D. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mobusta“ dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. D. prašo pripažinti atsakovo UAB „Mobusta“ 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 19K neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti ieškovo Z. D. atleidimą 2009-04-08 iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu; nustatyti, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartis Nr. 422, sudaryta tarp ieškovo Z. D. ir atsakovo UAB „Mobusta“, pasibaigė 2009 m. balandžio 8 d. pagal DK 127 str. 2 d.; priteisti ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas Z. D. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartį jis buvo priimtas į darbą UAB „Mobusta“ apdailininku. Nors buvo priimtas dirbti apdailininku, tačiau iš tikrųjų reikėjo dirbti įvairius darbus. Ieškovo teigimu, UAB „Mobusta“ užsiėmė restauravimo darbais. Ieškovas, kaip jis pats nurodė, ardė patalpų sienas, plėšė grindis, rūsyje daužė seną betoną, kurį vėliau su karučiais vežė lauk. Be to, Z. D. paaiškino, kad dirbdamas pas atsakovą, jis kasė žemes, vėliau žemes vežė karučiais lauk, tinkavo sienas, daužė įvairias plyteles. Vasaros metu ieškovas dirbo pastato fasado remonto darbus, šveitė sienas. Darbus atlikinėjo apytiksliai 8 metrų aukštyje, tvarkė karnizą, nešė betoną. Kaip nurodė ieškovas, su juo pas atsakovą kartu dirbo G. C., D. D.. Iš viso brigadoje dirbo 7-8 žmonės. Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 22 d. prieš pat Šv. Kalėdas Z. D. einant į darbą, įvykdo nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko savaitę ieškovas gydėsi Radviliškio ligoninėje, vėliau dvi dienas gydėsi Šiaulių ligoninėje. Ieškovui buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, dėl ko jis buvo nedarbingas nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. balandžio 06 d. Z. D. nurodė, kad jis 2009-04-08 d. darbdaviui parašė prašymą atleisti jį iš darbo dėl sveikatos būklės, nes dėl galvos svaigimo jis negali dirbti, negali lipti ant kopėčių. Be to, po traumos ieškovui prisidėjo ir radikulito paaštrėjimas. Prašymą atleisti iš darbo ieškovas kartu su 2009-04-06 d. medicinine pažyma, išduota gydytojų komisijos, padavė sekretorei. Tai, kad prie prašymo ieškovas pridėjo medicininę pažymą, matė darbų vadovas V. R.. Įsakymo dėl Z. D. darbo sutarties nutraukimo ieškovas nematė, su juo supažindintas pasirašytinai nebuvo. Ieškovas nesutinka, jog buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Jokio sutikimo atleisti jį pagal DK 127 str. 1 d. jis nedavė. Ieškovo teigimu, jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Z. D. paaiškino, kad sužinojęs, jog jį atleido pagal DK 127 str. 1 d., jis kreipėsi į darbo inspekciją, po to balandžio 10 d. pateikė raštišką nesutikimą dėl atleidimo iš darbo atsakovui.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsakovo UAB „Mobusta“ atstovė advokatė Kristina Pugačienė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad ieškovo atleidimo iš darbo laikotarpiu ieškovas nepateikė atsakovui jokių duomenų apie tai, kad ieškovas serga liga, trukdančia jam atlikti darbines funkcijas. Ieškovas į darbą buvo priimtas apdailininko pareigose. Šios pareigos nebuvo susijusios su sunkiu darbu, nes apdailininko darbas nesusijęs nei su didelių svorių kilnojimu, nei su kažkokiu ypatingai dideliu fiziniu krūviu. Atsakovo atstovės teigimu, ieškovas, pateikdamas prašymą nutraukti darbo sutartį, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis serga liga, trukdančia jam atlikti darbines funkcijas. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas, pakeliui į darbą patyrė traumą. Tačiau ši trauma nebuvo priskirta prie sunkių traumų, o prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo dieną ieškovas buvo darbingas, t.y. tuo metu jau buvo pasibaigęs atsakovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo jo prašomu pagrindu. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo darbuotoja A. Š. nurodė ieškovui pateikti medicininius įrodymus, tačiau ieškovui nurodžius, kad jų pateikti negali, tačiau pageidauja nutraukti darbo sutartį, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. jam pačiam prašant. Advokatė K.Pugačienė paaiškino, kad su ieškovu 2009-04-08 žodžiu buvo suderinta, jog jis atleidžiamas iš darbo ne pagal 127 str. 2 d., o pagal to paties straipsnio 1 d. Atstovės teigimu, ieškovo raštiško nesutikimo dėl atleidimo pagrindo atsakovas nėra gavęs. Atsakovo atstovės teigimu, su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovas buvo supažindintas tik su viza ant prašymo. Ieškovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., darbdavys susipažino su turimais nedarbingumo pažymėjimais ir įsitikino, kad jokios galvos traumos, jokių liekamųjų reiškinių dėl patirtos traumos nebuvo. Ieškovo pateikti nedarbingumo pažymėjimai yra išduoti visai dėl kitų susirgimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vienas iš darbo santykių pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju (DK 127 straipsnio 1 dalis). Jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba esant kitoms įstatyme nurodytoms svarbioms priežastims, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos (DK 127 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-12-08 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-547/2009) pažymėjo, kad darbuotojo, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir išreiškusio atitinkamą valią, atleidimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, yra pažeidžiantis jo teises, todėl neteisėtas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Z. D. su atsakovu UAB „Mobusta“ 2007 m. rugpjūčio mėn. 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 422, pagal kurią ieškovas pas atsakovą buvo priimtas dirbti apdailininku (b.l. 70-71). Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą 2009-01-07 aktas Nr. 8 patvirtina, kad Z. D. 2008 m. gruodžio 22 d. eidamas darbą paslydo, nugriuvo, dėl ko patyrė galvos smegenų sukrėtimą (b.l. 8-9). Ieškovas laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2009-01-16 (b.l. 30, 33) ir nuo 2009-03-04 iki 2009-04-06 (b.l. 29, 34) buvo nedarbingas. 2009-04-08 ieškovas Z. D. atsakovui pateikė prašymą dėl sutrikusios sveikatos atleisti jį iš darbo pagal LR Darbo kodekso 127 str. 2 d. išmokant jam 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (b.l. 10). Kaip paaiškinimo metu nurodė ieškovas, kartu su prašymu dėl atleidimo iš darbo Z. D. darbdaviui pateikė ir gydytojų konsultacinės komisijos išduotą medicininį pažymėjimą (b.l. 4), kuriame nurodyta, kad ieškovas yra atleistas nuo sunkaus fizinio darbo iki 2009-10-01 d. Nors atsakovo atstovė teigia, jog ieškovas atsakovui kartu su prašymu atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. medicininio dokumento, patvirtinančio, kad jis dėl ligos negali tinkamai atlikti darbinių funkcijų, nepateikė, tačiau liudytoja A. S. patvirtino priešingą, ieškovo nurodytą aplinkybę, kad medicininis pažymėjimas darbdaviui pateiktas buvo. Liudytoja A. S. parodė, kad prie ieškovo pateikto prašymo atleisti jį iš darbo buvo pridėta medicininė pažyma, esanti bylos lape Nr. 4, o liudytojas D. D. parodė, kad po to, kai jo tėvas Z. D. buvo atleistas iš darbo, D. D. vežė tėvą į UAB „Mobusta“ pasiimti medicininės pažymos. UAB „Mobusta“ direktoriaus 2009-04-08 d. įsakymu Nr. 19K Z. D. buvo atleistas iš apdailininko pareigų nuo 2009-04-08 d. pagal LR DK 127 str. 1 d. ieškovo prašymu (b.l. 20).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darbuotojui pageidaujant savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas. Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, objektyvizuota darbuotojo valia – pareiškimo nutraukti darbo sutartį darbdaviui pateikimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą . Tai – minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas.
Ieškovo Z. D. darbdaviui pateiktame prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo aiškiai nurodyta, jog ieškovas prašo jį atleisti dėl sutrikusios sveikatos pagal LR DK 127 str. 2 d., išmokant jam 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Atsakovo atstovė advokatė K.Pugačienė nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 127 str. 1 d. jam pačiam prašant, ši aplinkybė, pasak atstovės, atsakovo su ieškovu buvo suderinta žodžiu. Teismo nuomone, atsakovas šios aplinkybės neįrodė, nes ieškovas šią aplinkybę neigia, o liudytoja A. S. parodė, kad prašymą ieškovas pateikė jai, kaip įmonės darbuotojai, kurį ji nunešė bendrovės direktoriui. Liudytojos teigimu, direktorius uždėjo vizą ant ieškovo prašymo, o tik vėliau ieškovas nuėjo pas direktorių. Šiuos liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ieškovo prašyme atsakovo direktoriaus esantis nurodymas A. S. atleisti ieškovą pagal LR DK 127 str. 1 d., kurio data – ta pati, kaip ir ieškovo prašymo surašymo data (2009-04-08). Akivaizdu, jog atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog atsakovas su ieškovu suderino ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą pagal DK 127 str. 1 d., ieškovo atleidimas iš darbo kitu, nei buvo išreikšta jo valia, pagrindu, laikytinas neteisėtu, o 2009-04-08 d. įsakymas Nr. 19K naikintinas.
Ieškovas prašo nustatyti, kad 2007-08-14 darbo sutartis Nr. 422, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, 2009-04-09 pasibaigė pagal DK 127 str. 2 d.
Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu siejamas su svarbios priežasties buvimu, nagrinėjamu atveju - darbuotojas serga, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009 pažymėjo, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastis - darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbą, nėra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant analogišką ginčą išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas iki pareiškime nutraukti darbo sutartį nurodytos datos nepateikia darbdaviui dokumentų, pagrindžiančių jo negalią ar ligą, tačiau jo valia nutraukti darbo sutartį būtent dėl šių priežasčių yra aiškiai išreikšta (nurodyta pareiškime nutraukti darbo sutartį) ir darbdavys turi duomenų apie darbuotojo sveikatos būklę, tai darbdaviui kyla pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją ne tik remiantis tiesiogiai teisės normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrųjų darbo teisės principų, įvardytų DK 35 straipsnyje, aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008).
Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad atsakovo darbuotojas pateikė darbdaviui kartu su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad Z. D. atleistas nuo sunkaus fizinio darbo iki 2009-10-01. Be to, atsakovui buvo žinoma apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu Z. D. patyrė galvos traumą – smegenų sukrėtimą, darbdaviui buvo pateikti ieškovui išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Ir nors, kaip nurodo atsakovo atstovė ir liudytoja A. S., UAB „Mobusta“ direktoriui kilo abejonių dėl ieškovo ligos pobūdžio ir jo sveikatos būklės, direktorius privalėjo šiuos neaiškumus pašalinti, tai yra, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškovo sveikatos būkle. Byloje esantys medicininiai pažymėjimai (b.l. 4, 62), liudytojos V. K. parodymai patvirtina, kad ieškovas negali dirbti aukštyje ir sunkaus darbo. Ieškovo paaiškinimas, liudytojų D. D., G. C. parodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Mobusta“ dirbo sunkius ardymo, kasimo, tinkavimo ir kitus darbus bei tinkavimo ir dažymo darbus aukštyje. Liudytojas V. R. taip pat patvirtino, kad ieškovas UAB „Mobusta“ dirbo tinkuotoju, tekdavo dirbti ir aukštyje. Todėl byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. dėl to , kad jis dėl ligos negali tinkamai atlikti darbinių funkcijų, pagrįstas, todėl tenkintinas. Laikytina, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartis Nr. 422, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, yra nutraukta teismo sprendimu DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos (o ne nuo jo atleidimo iš darbo dienos – 2009-04-08), nes ankstesnio darbo dėl ligos ieškovas dirbti negali (LR DK 297 str. 4 d.). Be to, ieškovui iš atsakovo priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kurią sudaro 3366,66 Lt, neatskaičius mokesčių, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 123,17 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę nuo jo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (b.l. 56, LR DK 140 str. 2 d., 297 str. 4 d., LR CPK 417 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad pajamų mokesčio išskaičiavimas yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta atsakovo (darbdavio) pareiga, todėl teismas sprendime nurodo priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, fizinių asmenų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).
Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo leistina vykdyti skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).
Nors ieškinys tenkintinas iš dalies dėl to, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis laikytina nutraukta ne 2009-04-08, o sprendimo įsigaliojimo dieną, teismas laiko, jog sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovo priteisinos 833,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b.l. 11, 44, 45, LR CPK 88 str. 1 d., 98 str.). Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 197,00 Lt žyminis mokestis (131,00 už neturtinį reikalavimą ir 101,00 Lt už turtinį reikalavimą), nuo kurio ieškovas buvo atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.), bei 19,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas
nusprend ė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 19K dėl darbo sutarties su Z. D. nutraukimo.
Pripažinti ieškovo Z. D. atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mobusta“ nuo 2009-04-08 pagal LR DK 127 str. 1 d. neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo Z. D. ir atsakovo UAB „Mobusta“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo datos pagal LR DK 127 str. 2 d.
Priteisti Z. D. iš atsakovo UAB „Mobusta“ 3366,66 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt šešių litų, 66 centų) išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2009-04-08) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 123,17 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę ir 833,00 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt tris litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo valstybei 251,85 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno lito, 85 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl 800 Lt vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.