- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1-22-100/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00279-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Stanislovas Butke
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Stočkui ir Renaldui Žaliui, gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui, nukentėjusiajam T. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. ir 300 str.1d. (du epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. kaltinamas tuo, kad 2013 metų kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadybininku, būdamas atsakingas už grynųjų pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos, turėdamas tikslą pasisavinti pinigus, nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2013 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 T. M. parašą, t. y. eilutėje po įrašytu tekstu „ gavėjo parašas“, imituodamas T. M. parašą, pasirašė, kurio pagrindu neva T. M. buvo išmokėtas 531,06 Lt darbo užmokestis, nors jam pinigai nebuvo išmokėti, taip suklastojo tikrą dokumentą, pateikdamas jį UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalteriai R. U. suklastotą tikrą dokumentą panaudojo ir apgaule pasisavino svetimą, T. M. priklausantį turtą - pinigus, iš viso 531,06 Lt.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.
Taip pat V. A. kaltinamas, kad jis 2013 metų balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, būdamas atsakingas už grynųjų pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos, turėdamas tikslą pasisavinti pinigus, nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2013 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 T. M. parašą, t. y. eilutėje po įrašytu tekstu „gavėjo parašas“, imituodamas T. M. parašą, pasirašė, kurio pagrindu neva T. M. buvo išmokėtas 526,45 Lt darbo užmokestis, nors jam pinigai nebuvo išmokėti, taip suklastojo tikrą dokumentą, pateikdamas jį UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalteriai R. U. suklastotą tikrą dokumentą panaudojo ir apgaule pasisavino svetimą, T. M. priklausantį turtą - pinigus, iš viso 526,45 Lt.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir LR BK 300 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti šie įrodymai:
V. A. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nukentėjusiajam T. M. atlyginimą už 2013m. vasario ir kovo mėnesius jis išmokėjo. Darbo užmokesčio žiniaraščius paruošia buhalterė R. U., o jis pagal buhalterės paruoštus žiniaraščius iš degalinės kasos išmoka darbuotojams atlyginimus. Išmokant atlyginimus darbuotojai pasirašo už gautas sumas. 2013m. vasario ir kovo mėn. už gautą atlyginimą T. M. pasirašė jo akivaizdoje, jei T. M. už du mėnesius nebūdų gavęs atlyginimo, tai iš karto būtų parašęs pareiškimą. Dirbdamas bendrovėje T. M. niekam nesiskundė, kad jam neišmokėtas atlyginimas, Dažnai būdavo taip, kad darbuotojai, dirbantys degalinėje, pinigų jo prašydavo dar iki pradedant mokėti atlyginimus. Be to, išmokant atlyginimus tuo pačiu metu iš degalinės operatoriai, kurie yra materialiai atsakingi, padengdavo dėl jų kaltės atsiradusius trūkumus degalinės kasoje, susimokėdavo už paimtas prekes. Jei T. M. nebūtų buvęs sumokėtas atlyginimas už vasario ir kovo mėn., tai jis nebūtų galėjęs į bendrovės kasą įnešti pinigus trūkumams padengti. Dirbdamas bendrovėje T. M. savo pareigas atlikdavo neatsakingai, nebuvo paslaugus degalinės klientams, po jo pamainų būdavo dažni trūkumai, daug darbo laiko praleisdavo prie komnpiuterio. T. M. iš darbo buvo atleistas už pravaikštas, nes parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, į darbą nebeėjo, už padarytus trūkumus su bendrove neatsiskaitė, todėl T. M. nebuvo išmokėtas atlyginimas už 2013m. balandžio mėn., už šį mėnesį jam priklausančiu darbo užmokesčiu buvo padangti nuostoliai, kuriuos jis bendrovei padarė.
Nukentėjusysis T. M. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi dirbo nuo 2010-02-10. Šiuo metu nebedirba, nes nuo 2013 metų pradžios pradėjo nebemokėti algos. Jis negavo atlyginimo už 2013m. vasario ir kovo mėn., kurį turėjo sumokėti iki sekančio mėnėsio vidurio. Jam buvo sumokėta tik už 2013 m. sausio mėn. Atlyginimus mokėjo V. A.. Už gaunamą atlyginimą jis pasirašydavo žiniaraštyje. Kadangi už 2013m. vasario ir kovo mėn. jis negavo atlyginimo, todėl niekur ir nepasirašė. Be to, girdėjo kalbas, kad V. A. su darbuotojais nenori atsiskaityti. Jis 2013m. balandžio 16 d. prašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir pagal jo paskaičiavimus 14 dienų, privalomų atidirbti, baigėsi 2013-05-01, tačiau V. A. paskaičiavimais jis turėjo dirbti iki gegužės 9d., todėl, kai nebepasirodė darbe, buvo atleistas už pravaikštas. Kai jį atleido iš darbo už pravaikštas, jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau ne dėl neteisėto atleidimo, o dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dėl darbo laiko apskaitos. Darbo ginčų komisija atliko tyrimą, ir jis, susipažindamas su darbo inpekcijos išreikalautais iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, pamatė, kad už jam 2013 m. vasario ir kovo mėnesius išmokėtas darbo užmokestis, bet parašas yra ne jo. Tai pastebėjęs jis kreipėsi į policijos komisariatą, kad nustatytų, kas už jį pasirašė, ar nepasirašė, t.y. jo parašas padirbtas ar ne. Jam darbo užmokestis už 2013 m. vasario ir kovo mėnesius nebuvo sumokėtas, tačiau jis dėl to į darbdavį nesikreipė. Ar kitiems degalinės operatoriams buvo sumokėtas darbo užmokestis, jis nežino. ar tačiau jis iekur nesikreipė. Jei ne darbo ginčų komisija jis būtų net nežinojęs, kad žiniaraščiuose jo parašai padirbti ir kad jam nesumokėtas darbo užmokestis. Jam taip pat yra neišmokėtas dabo užmokestis ir už 2013m. balandžio mėn., tačiau buvo paaiškinta, kad šiuo darbo užmokesčiu buvo padengti trūkumai.
Liudytoja U. parodė, kad ji nuo 2010m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Ji sudaro darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuos atiduoda direktoriui V. A.. Kai direktorius pinigus išmoka, žiniaraščius su parašais grąžina jai. Nepasirašytų žiniaraščių ji nepriima. Niekas iš bendrovės darbuotojų į ją nesikreipė dėl neišmokėto atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat niekada nesiskundė, kad negavo atlyginimo. Atlyginimai už darbą mokami sekančio mėnesio 20 d. Ji direktoriui perduoda paruoštus žiniaraščius ir darbo užmokesčio išmokėjimo bei priskaičiavimo lapelius. Grynų pinigų atlyginimų išmokėjimui ji neduodavo, nes bendrovės direktorius, kartu yra ir bendrovės kasininkas. Dėl nukentėjusiojo skolų jai teko skaičiuoti bendrovei padarytus nuostolius. Kas mėnesį degalinėje buvo daroma prekių inventorizacija ir pastoviai buvo randami trūkumai, kurie buvo nustatomi remiantis kasos aparato duomenimis. Kai sutapdavo pamainos nukentėjusysis pats dalyvaudavo patikrinimuose, su patikrinimo aktais sutikdavo, juos pasirašydavo. Be nukentėjusiojo degalinėje dirbo M. T. ir V. B., trūkumai buvo nustatomi bendra suma, o jie tarpusavyje išsiaiškindavo. Visi šie darbuotojai buvo materialiai atsakingi. Kiekvienas darbuotojas pradėjęs pamainą, susiskaičiuoja prekių likučius, jei ko trūksta, jis negali priimti pamainos, tokiu atveju įforminamas trūkumas. Dėl rastų trūkumų degalinėje T. M. yra rašęs pasiaiškinimus.
Liudytojas M. T. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi. Darbo užmokestis bendrovėje buvo mokamas laiku ir kas mėnesį. Darbo užmokestį mokėdavo V. A. degalinėje, pinigus atiduodavo į rankas, o jie pasirašydavome žiniaraštyje ties savo pavarde, prie gautos darbo užmokesčio sumos. Nėra taip buvę, kad jam neišmokėtų atlyginimo. Operatoriai T. M. ir V. B. taip pat pasirašydavo žiniaraštyje prie savo pavardės. Kartais jie pirma gaudavo pinigus, o žiniaraštyje pasirašydavo vėliau. T. M. jam niekada nėra sakęs, kad negavo atlyginimo. Degalinėje būdavo nustatomi trūkumai, tada jiems išmokėdavo dalį atlyginimo, o kita dalimi padengdavo trūkumus ir kasos aparatu išmušdavo čekį, kuriame matydavosi kieno pamainoje įnešti pinigai. Nors kartais trūkumus dengdavo visi, tačiau kasos aparato čekis būdavo išmušamas vienas. Trūkumus skaičiuodavo bendrai, o jie patys išsiaiškindavo, kiek kuris turi padengti. 2013m. balandžio mėn. degalinės seife buvo pasigesta 200 litų, jie – degalinės darbuotojai už tokią sumą buvo pasiėmę iš degalinės alaus. Dėl 200 litų dingimo jie rašė pasiaiškinimus direktoriui, ir jis, rašydamas pasiaiškinimą, tuomet apkalbėjo T. M..
Liudytojas V. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje operatoriumi jis dirbo prieš 1,5 metų. Kartu su juo dirbo T. M. ir M. T.. Atlyginimai buvo mokami darbo vietoje, atlygimus išmokėdavo V. A. degalinės kasoje laikomais iš prekių apyvartos gautais pinigais. Kai būdavo visi operatoriai kartu, išmokėdavo visiems kartu, o jei kurio nors nebūdavo, tada atlyginimą išmokėdavo atskirai. Už gaunamus atlyginimus kiekvienas pasirašydavo žiniaraštyje ties savo pavardę. Kartais už gautus atlyginimus žiniaraščiuose pasirašydavo vėliau, jau, kai būdavo gavę atlyginimus. Darbo užmokesčio žiniaraščius visada atveždavo tik V. A.. Nė karto nebuvo taip, kad atlyginimas būtų neišmokėtas. Jam dirbant degalinėje niekas nesiskundė, kad negavo atlyginimo. Kai jis dirbo, T. M. sveikata nesiskundė, tačiau buvo priklausomas nuo kompiuterio, pasitaikydavo, kad perduodamas pamainą būdavo nesutvarkęs dokumentų: kuro, kasos knygų, neišvesdavo kasos likučio. Dirbant degalinėje kasoje būdavo trūkumų. Trūkumai išaiškėdavo po rytinio pamainos perdavimo ar mėnesinio patikrinimo. Jei būdavo nustatyti didesni trūkumai, tuomet šios trūkumus degalinės operatoriai dengdavo iš atlyginimo. V. A. dalyvaujant trūkumo suna būdavo įmušama į degalinės kasą, į tą pačią kasą įmušdavo ir pinigus už parduotas prekes.
2013-07-23 T. M. protokole-pareiškime, nurodyta, kad jis parašė pareiškimą atleisti iš darbo nuo 2013-05-01, nes du mėnesius jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, po atleidimo už pravaikštas jis dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į darbo inspekcijos Panevėžio teritorinį skyrių, kur susipažinęs su darbo užmokesčio už 2013m. vasario ir kovo mėn. žiniaraščiais pamatė, kad šiuose žiniaraščiuose ties jo pavarde yra ne jo parašai; jis žiniaraščiuose nurodytų 531,06 Lt ir 523,45 Lt sumų negavo. (b.l.1).
2013-07-23 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. M. pateikė 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų žiniaraščių Nr. 1 ir Nr. 3, kopijas ( b.l. 25-29).
2013-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. M. pateikė 2013 m. vasario mėn. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo žiniaraščio kopiją ir Darbo ginčų komisijos sprendimo kopiją ( b.l. 30-36). Iš darbo ginčų 2013-07-13 sprendimo matyti, kad T. M. į darbo ginčų komisijos prašė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėtą darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką 2013m. vasario 19 - kovo 12 dienomis ir nesumokėtą darbo užmokestį už 2013 m. balandžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; šiame sprendime nurodyta, kad iš T. M. darbo užmokesčio 2013-02-23 ir 2013-04-25 darbdavio įsakymais išieškota 50% nuostoliams padengti, T. M. su šiais įsakymais supažindintas pasirašytinai; bylos nagrinėjimo metu T. M. sutiko su nurodytais nuostoliais.
2013-11-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, nurodyta, kaf T. M. pateikė 2013 m. vasario mėn. ir kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas ( b.l. 37-41).
2013-11-05 specialisto išvada Nr. 11Š-210(13), nurodyta, kad tirti pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų žiniaraščių: 2013-03-15 Nr. 1 ir 2013-04-21 Nr. 3 eilutės Nr. 1 skiltyje „gavėjo parašas“ pasirašė ne T. M., o kitas asmuo. Nustatyti ar tirti pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų žiniaraščių: 2013-03-15 Nr. 1 ir 2013-04-21 Nr. 3 eilutės Nr. 1 skiltyje „gavėjo parašas“ T. M. vardu pasirašė V. A., ar kitas asmuo nenustatyta ( b.l. 77-79 ).
2013-09-24 dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. A. pateikė laisvuosius rašysenos pavyzdžius (b.l.43-56), tame tarpe ir T. M. 2013-02-25 paaiškinimą (b.l.49), 2013-04-28 ir 2013-03-25 kasos čekius prie patikrinimo aktų (b.l.54,56), iš kurių matyti, jog 2013m. vasario 23d. nustatytą 1671,34 Lt trūkumą T. M. pripažįsta, įsipareigoja padengti per 3-4 mėn. ir į degalinės kasą įmokėjo 199,30 Lt ir 250,70 Lt.
Byloje ištirti įrodymai: specialisto išvada, liudytojojų R. U., M. T. ir V. B., kaltinamojo parodymai Darbo ginčų komisijos 2013-07-23 sprendimas (b.l.32-36), neduoda pagrindo nebejotinai teigti, jog T. M. parašą tikruose dokumentuose - darbo užmokesčio žiniaraščiuose suklastojo V. A. ir suklastotus dokumentus panaudojo perduodamas juos bendrovės buhalterei. Nors kaltinamasis, liudytojai parodė, kad degalinės darbuotojams pasirašyti žiniaraščiuose už išmokėtą darbo užmokestį duodavo tik V. A., tačiau specialisto išvadoje nustačius, kad T. M. parašai yra suklastoti, asmuo, suklastojęs šiuos parašus, nenustatytas. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos pats nukentėjusysis savo parašų tikrumu suabejojo tik po darbo ginčų komisijos 2013-07-23 sprendimo. Šiuo aspektu duoti nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Nors nukentėjusysis protokole-pareiškime nurodo, kad pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė dėl to, jog jam du mėnesius buvo nesumokėtas darbo užmokestis, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina darbo ginčų komisijos 2013-07-23 sprendimas (b.l.32-36), kuriame nurodyta, kad T. M. į darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl nesumokėto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką 2013m. vasario 19 - kovo 12 dienomis ir nesumokėtų darbo užmokesčio už 2013 m. balandžio mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o ne dėl darbo užmokesčio nesumokėto už 2013m. vasario ir kovo mėn.
Neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. A., pasinaudodamas suklastotais darbo užmokesčio žiniaraščiais, apgaule pasisavino T. M. darbo užmokesčius už 2013m. vasario ir kovo mėn. byloje taip pat nesurinkta. T. M. 2013-02-25 paaiškinimas (b.l.49) ir darbo ginčų komisijos sprendimas (b.l.32-36), kuriame nurodyta kad T. M. su 2013-02-23 ir 2013-04-25 įsakymais dėl 50% darbo užmokesčio išieškojimo padarytų trūkumų dengimui buvo supažindintas pasirašytinai, patvirtina, kad T. M. pripažino degalinėje nustatytą 1671,34 Lt trūkumus, įsipareigojo šiuos trūkumus padengti per 3-4 mėn., ir 2013-04-28 ir 2013-03-25 kasos čekiais (b.l.54,56) padengė dalį - 450 Lt trūkumų. Kaltinamasis, liudytojai R. U., M. T. ir V. B. nuosekliai parodė, kad trūkumus degalinės operatoriai dengdavo gavę darbo užmokestį. Tokių trūkumų dengimo aplinkybių neginčijo ir nukentėjusysis, todėl aptarti įrodymai leidžia teigti, jog T. M. jam priklausančio darbo užmokesčio už 2013m. vasario ir kovo mėnesius dalimi - 450 Lt padengė trūkumus, t.y. už 2013m vasario mėn. jam buvo išmokėta 250,70 Lt darbo užmokesčio, už 2013m. kovo mėn. -199,30 Lt darbo užmokesčio. Įrodymų, kad T. M. nebuvo išmokėta likusi darbo užmokesčio dalis už 2013m. vasario ir kovo mėn. byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nukentėjusysis. Nagrinėjant bylą teisme prokuroras nurodė, kad V. A. nesitikėjo, jog T. M., išėjęs iš darbo, atlygins UAB (duomenys neskelbtini) padarytus nuostolius, todėl turėjo tikslą pasisavinti T. M. darbo užmokestį. Tačiau šios prokuroro paminėtos aplinkybės kaltinimuose V. A. nenurodytos, be to, T. M. nurodė, kad pareiškimą išeiti iš darbo jis pateikė tik 2013m. balandžio mėn. Prokuroro nurodytas aplinkybes taip pat paneigia ir liudytojų M. T., V. B. parodymai bei byloje ištirti kasos čekiai, ant kurių yra V. A. parašai (b.l.54,56). Pats nukentėjusysis taip pat pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra atlyginęs visų padarytų nuostolių.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1d. numatyti nusikaltimai, kurių padarymu yra kaltinamas V. A., yra padaromi tik tiesiogine tyčia. Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų visuma neleidžia neabejotinai teigti, kad V. A., tyčia, suklastodamas T. M. parašus darbo užmokesčio žiniaraščiuose, turėjo tikslą pasisavinti jo darbo užmokestį už 2013 m. vasario ir kovo mėn., t.y. byloje ištirti įrodymai neįrodo, kad V. A. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), todėl jis pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str.1d. (abiejuose epizoduose) išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str.- 305 str., 307 str. , teismas
nusprendžia:
V. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1d. (2013m. kovo mėn.) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
V. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1d. (2013m. balandžio mėn.) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.