Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-4728-664/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
2-4728-664/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00450-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Ieškovas
L. S.-Š
Atsakovas
A. Š.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Antanas Skrebutėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-4728-664/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-00450-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.2.7.1.; (S) 3.2.8.5.; 3.2.3.8
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 6 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,dalyvaujant ieškovei L. S.-Škudienei,ieškovės atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui,atsakovui A. Š.,atsakovo atstovei advokatei A. M.,

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S.-Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir ieškovės L. S.-Š. bei atsakovo A. Š. pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose priimtas ieškovės L. S.-Š. ieškinys atsakovui A. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškinyje nurodoma, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta. Nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nusttayta kartu su ieškove ir priteistas iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur kiekvienam vaikui.

Atsakovas vengia atlikti pareigą auklėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, visiškai jais nesirūpina, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Atsakovas neduoda lėšų vaikų išlaikymui, vaikus išlaiko ieškovė, taip pat išlaikymą vaikams moka valstybė. Atsakovo bendravimas su vaikais prieštarauja vaikų interesams, kadangi atsakovas ateina aplankyti vaikų būdamas neblaivus, o vaikai nenori bendrauti su atsakovu, jo vengia ir slepiasi. Dėl atsakovo girtavimo ir netinkamo elgesio ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo apriboti neterminuotai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios 2012 m. birželio 1 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusio 2014 m. kovo 16 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š., gavės ieškininį pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pateiktam ieškiniu prieštarauja, prašo jį atmesti.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog siekiant išsiaiškinti byloje nurodytas aplinkybes, Skyriaus specialistai lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose; bendravo su šalimis; taip pat kreipėsi į Ignalinos rajono socialinių paslaugų centrą dėl informacijos apie L. S.-Š. šeimą ir A. Š. šeimą bei ugdymo įstaigas, dėl informacijos apie tėvo A. Š. bendradarbiavimą su mokyklos pedagogais ir domėjimąsi vaikais pateikimo. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsakovas A. Š. nesirūpina savo nepilnamečių vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kitomis svarbiomis vaikų vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, t.y. nevykdo savo, kaip tėvo pareigų ir daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti tėvui valdžios ribojimą.

2019 m. spalio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi byla perduota nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 6 d. 9 val. 00 min.

2019 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovės L. S.-Š, ir atsakovo A. Š. pareiškimas dėl šalių sudarytos 2019 m. lapkričio 6 d. taikos sutarties, dėl viso ginčo sprendimo šalių sulygtomis sąlygomis, patvirtinimo. Taikos sutartimi šalys sutarė pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-408-664/2016, nustatytą atsakovo A. Š. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Kadangi bendru sutarimu šalys išsprendė kilusį ginčą, prašo civilinę bylą Nr. 2-4728-664/2019 nutraukti.

Šalys patvirtino, kad žino taikos sutarties sudarymo teisines pasekmes ir jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, prašo teismo šią sutartį patvirtinti, civilinę bylą nutraukti.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų sprendimas ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Tokiais atvejais yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdamas atsakovui. Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taigi nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį ir bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Ieškovės L. S.-Š. ir atsakovo A. Š. sudaryta taikos sutartis užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, ši sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų (Civilinio kodekso 3.53 straipsnis), todėl gali būti patvirtinta, o byla nutraukta (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94 straipsniai). Šalys taikos sutartyje susitarė, kad viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi išlaidų nereikalauja, o proceso išlaidas atlygina lygiomis dalimis. Ieškovei L. S.-Š, paduodant ieškinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-1295-11047 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji nuo žyminio mokesčio buvo atleista. Atsakovui A. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-P-1663-143-946 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

2019 m. lapkričio 5 d. minėtoje civilinėje byloje buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė 188.37 Eur, priteisimo į valstybės biudžetą. Taip pat nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 5,34 Eur išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatomis (jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų) bei teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį (šalys sudarė taikos sutartį), įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, valstybei byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų (proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 88, 96 straipsniais, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas,

nutaria:

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-408-664/2016, nustatytą atsakovo A. Š. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir patvirtinti ieškovės L. S.-Š. ir atsakovo A. Š. 2019 m. lapkričio 6 d. taikos sutartį (toliau tekste-Taikos sutartis), sudarytą 2019 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-4728-664/2019, šiomis sąlygomis:

„1. Ieškovė L. S.-Š. atsisako reikalavimo apriboti neterminuotai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Šalys nustato sekančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

2.1. Atsakovas A. Š. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir N. Š., pasiimdamas juos iš ieškovės L. S.-Š. buto kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kiekvieną šeštadienį bei Tėvo dieną nuo 11 val. iki 15 val.

2.2. Atsakovas A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir N. Š. įsipareigoja bendrauti jo motinai – vaikų senelei N. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)

2.3. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų tėvo A. Š. ar motinos L. S.-Š., bendravimas su vaikais G. Š. ir N. Š. nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) abu vaiko tėvai (pas kurį tuo metu būna vaikai), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, tuomet vaiko tėvas turi teisę suderinęs su vaikų motina, bendrauti su vaikais kitu laiku.

2.4.Vaikų tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas tėvas su vaikais G. Š. ir N. Š. galėtų netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į vaikų pageidavimą.

3. Šalys viena kitai turėtų išlaidų neatlygina.

4. Proceso išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis.

5. Šalys prašo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).

6. Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., t. y. žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo negalės pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

7. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir patvirtinimo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.

8. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią sutartį pasirašiusi šalis“.

Civilinę bylą Nr. 2-4728-664/2019 pagal ieškovės L. S.-Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Teisėja Irena Vapsvienė