Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog ji teikia šilumą daugiabučiui namui bei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė turi atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją vadovaujantis Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi Nr. 4596333. Atsakovė gauna šilumą, tačiau už ją nemoka. Atsakovei naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovė pateiktų sąskaitų neapmokėjo, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė 436,88 Eur skola už patiektą šilumą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.. Kadangi laiku nebuvo atsiskaityta, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuota 0,02 Eur delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė su ieškove yra pasirašiusi Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi Nr. 4596333, todėl ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovė privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Patikslintu ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisi 436,88 Eur skolą už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.. Ieškovė 2021 m. lapkričio 4 d. pateiktu atsiliepimu į prašymą dėl skolos išdėstymo ieškinio sumą sumažino ir nurodė, jog skola už pateiktą šilumą šiai dienai yra 372,25 Eur.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovei vartojant jai ieškovės teikiamą šilumą, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai.

Pagal CK 6.388 str. 2 d. atsiskaitymo už tiekiamą šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.

Atsakovė atsiliepimus sutiko su skola, tačiau prašo leisti ją sumokėti dalimis per 6 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai teikė šilumą objektui, o atsakovė ją naudojo, tačiau laiku sąskaitų visiškai ieškovei neapmokėjo, iš atsakovės ieškovei priteisiama 372,25 Eur skola už patiektą šilumos energiją (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktas).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 1,71 Eur už duomenų gavimą, t. y. 55,01 Eur bendroje sumoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti už šilumos energiją, ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesių terminui

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Teismo vertinimu, esminis ieškovės interesas – kuo operatyviau bei ekonomiškiau ir kuo paprastesnėmis priemonėmis gauti visų materialinių subjektinių reikalavimų patenkinimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė iš esmės sutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau neilgiau nei per 4 mėnesių laikotarpį.

Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl įvertina abiejų šalių nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės, šeimyninės, socialinės padėties.

Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti, tikėtina, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės, o atsakovei atsiras galimybė gauti didesnes pajamas. Šiai dienai atsakovė jau yra sumokėjusi dalį pirminės skolos sumos.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad abejoms šalims priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui yra pakankamai trumpas ir atitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Teismo vertinimu, atsakovės prašymą patenkinus ir išdėsčius priteistos sumos įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, nebus pažeisti ieškovės interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra, nes atsakovė privalo mokėti mokesčius ir už šiuo metu jei teikiamą šilumos energiją.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistinos bendros 427,26 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis po 71,21 Eur (CPK 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

372,25 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 25 ct) įsiskolinimą už patiektą šilumą,

5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

55,01 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas .

Išdėstyti 427,26 Eur įsiskolinimo sumokėjimą per šešių mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis po 71,21 Eur (septyniasdešimt viena eurą 21 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.