Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo BUAB „Via Logica“ ieškinį atsakovui IĮ A. K. (K.) firmai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino ieškovo BUAB „Via Logica“ ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovo IĮ A. K. (K.) firmos ieškovui BUAB „Via Logica“ 29500 Lt už apmokėtas, tačiau nesuteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2007-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 885 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad pagal 2005-09-15 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Logistikos paslaugų teikimo sutartį atsakovas ieškovui teikė logistikos paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog įsiskolinimą ieškovui pagal 2006-12-29 atsakovo ieškovui išduotą kreditinę sąskaitą – faktūrą, atsakovas padengė 2007 m. suteiktomis paslaugomis ar vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Teismas nurodė, kad IĮ „Progresyvios idėjos“ paslaugų teikimas ieškovei yra nepatvirtintas dokumentais.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ prašymą. Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimo atsakovas IĮ A. K. (K.) firma prašė panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. dėl to, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens IĮ „Progresyvios idėjos“ teisių ir pareigų, taip pat dėl to, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog 2007-04-27 ir 2007-08-31 darbai nebuvo atlikti, jog liudytojų parodymai negali patvirtinti juridinio asmens ūkinės veiklos faktų, kurie turi būti grindžiami tik pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog reikalavimo teisę į ieškovą turi ir IĮ „Progresyvios idėjos“, nes ieškovas nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, o tai, kad atsakovas perėmė iš IĮ „Progresyvios idėjos“ niekuo nepagrįstą reikalavimą, yra susiję su paties atsakovo rizika. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad 2008-10-06 sprendimu nebuvo pakeista IĮ „Progresyvios idėjos“ teisinė padėtis, pareiškėjui neatsirado naujų teisių ir pareigų. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad IĮ „Progresyvios idėjos“ buvo žinoma apie nagrinėjamą ginčą teisme, todėl turėjo galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad liudytojos D. M. parodymai neturės esminės įrodomosios reikšmės, įrašai vadovės darbo kalendoriuje negali būti vertinamas kaip reikšmingas įrodymas, o reikšmingų įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino civilinės bylos dėl pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2008-10-06 sprendimu tenkino ieškovo BUAB „Via Logica“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo IĮ A. K. (K.) firmos ieškovui 29500 Lt už apmokėtas, tačiau nesuteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2007-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 885 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, pripažino įrodytomis, ir remdamasis ieškovo ir atsakovo sudaryta 2005-09-15 Logistikos paslaugų teikimo sutartimi, 2006-12-29 kreditine sąskaita – faktūra KOR-1, tenkino ieškinį. Atsakovas IĮ A. K. (K.) firma bylos nagrinėjimo metu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu, nėra skolingas ieškovui 29500 Lt, įrodinėjo, kad už šią skolą atsakovas suteikė ieškovui paslaugas pagal 2007-04-27 ir 2007-08-31 paslaugų atlikimo – priėmimo aktus bei perėmė iš IĮ „Progresyvios idėjos“ 3280 Lt reikalavimo teisę į ieškovą ir šią sumą įskaitė į 29500 Lt skolą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovas yra skolingas ieškovui, įvertino atsakovo IĮ A. K. (K.) firmos pateiktą IĮ „Progresyvios idėjos“ 2007-04-27 sąskaitą - faktūrą PI2007/04 Nr.001, 2007-04-27 darbų perdavimo – priėmimo aktą, 2007-09-12 IĮ A. K. (K.) firmos ir IĮ „Progresyvios idėjos“ pareiškimą dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos įskaitymo, tyrė BUAB „Via Logica“ administratoriaus įgalioto asmens pateiktą ieškovo BUAB „Via Logica“ ir IĮ A. K. (K.) firmos klientų būklę nuo 2005-11-02 iki 2007-04-06, nenustatė, kad ieškovui BUAB „Via Logica“ paslaugas teikė IĮ „Progresyvios idėjos“ ir atsakovas turėjo teisę įskaityti 3280 Lt. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su papildomų darbų atlikimu, apklausti liudytojai V. K., buvęs UAB „Via Logica“ direktorius, D. M., tvarkiusi ieškovo ir atsakovo buhalteriją, R. D., kuris kartu su atsakovu A. K. (K.) dirbo ieškovo įmonėje . Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-02-04, kai Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-04 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas IĮ „Progresyvios idėjos“ prašė atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Prašymą grindė tuo, kad buvo patenkintas BUAB „Via Logica“ ieškinys, kartu pripažįstant, jog IĮ „Progresyvios idėjos“ ir IĮ A. K. (K.) firmos 2007-09-12 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra negaliojanti ir IĮ „Progresyvios idėjos“ neturėjo reikalavimo teisės ieškovui už 2007 m. balandžio mėnesį ieškovui atliktus darbus pagal IĮ „Progresyvios idėjos“ 2007-04-27 išrašytą sąskaitą – faktūrą PI2007/04 Nr.001, nors pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta materialinė žala, t. y. pareiškėjui buvo atimta galimybė gauti 3280 Lt apmokėjimą už 2007 m. balandžio mėnesį BUAB „Via Logica“ suteiktas paslaugas ir palūkanas. Nurodė, kad 2007-09-12 reikalavimo teisės perleidimo sutartį su atsakovu sudarė teisėtai ir laisva valia, esant galiojančiam pareiškėjo reikalavimui BUAB „Via Logica“. Su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė IĮ „Progresyvios idėjos“ savininkės E. M. darbo kalendoriaus įrašus, IĮ „Progresyvios idėjos“ registravimo pažymėjimą ir nuostatus, 2007-01-01 sutartį 2007/101-1, sudarytą tarp UAB „Via Logica“ ir pareiškėjo, prašė dar kartą kaip liudytoją apklausti D. M., išreikalauti iš ieškovo visus buhalterinės apskaitos įrašų duomenis ir dokumentus, taip pat duomenis ir dokumentus dėl jų keitimo, įskaitant buhalterinės apskaitos programos įrašus ir jų pakeitimus apie atsiskaitymus su IĮ „Progresyvios idėjos“ 2007 m. bei ieškovo įsiskolinimus pareiškėjui. Pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, nes pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nori, kad būtų atnaujintas procesas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismai, spręsdami ginčą, kilusį tarp ieškovo ir atsakovo, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar pareigų, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

Įvertinus pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybes, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, darytina išvada, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, kad įvertinus pareiškėjo nurodomus ir pateiktus įrodymus, bus priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo BUAB „Via Logica“ ieškinys bus atmestas. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad teismas išsprendė bylą, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, nors sprendė klausimą dėl jo teisių, atėmė teisę gauti iš ieškovo apmokėjimą – 3280 Lt už jo 2007 m. balandžio mėnesį atliktus darbus. Išnagrinėjus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu buvo patenkintas ieškovo BUAB „Via Logica“ ieškinys, pareikštas atsakovui IĮ A. K. (K.) firmai, ir priteista iš šio atsakovo 29500 Lt skola, darytina išvada, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu pareiškėją IĮ „Progresyvios idėjos“, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Sprendimu ieškovui buvo priteista 29500 Lt skola iš atsakovo, pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinus procesą byloje ir panaikinus priimtą įsiteisėjusį sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo visas ieškovo ieškinys būtų atmestas, nors nurodo, kad sprendimu buvo atimta teisė iš ieškovo gauti 3280 Lt. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra aišku, kokiu pagrindu turėtų būti atmestas visas ieškinys, ir kaip visos skolos priteisimas ieškovui iš atsakovo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Byloje buvo pateiktas 2007-09-12 pareiškėjo IĮ „Progresyvios idėjos“ ir atsakovo IĮ A. K. (K.) firmos pasirašytas pareiškimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos įskaitymo, kuriame nurodyta, kad UAB „Via Logica“ nėra apmokėjusi IĮ „Progresyvios idėjos“ 3280 Lt sąskaitos – faktūros, išrašytos UAB „Via Logica“, pareiškėjas 2007-09-12 perleido reikalavimo teisę nurodytai sumai pagal nurodytą sąskaitą IĮ A. K. (K.) firmai. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl 29500 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, atsakovas teikė atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimų pagrįstumą, iš jų ir įrodymus, susijusius su iš IĮ „Progresyvios idėjos“ perimtos reikalavimo teisės pagrįstumu pagal 2007-09-12 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pagrįstumu. Atsakovas, nurodęs, kad jis perėmė IĮ „Progresyvios idėjos“ reikalavimo teisę į ieškovą, procese įgijo teises ir pareigas, numatytas CPK 42, 178 str. ir kt., t. y. tokias teises ir pareigas, kokias būtų turėjęs pareiškėjas, jei jis būtų reiškęs reikalavimus ieškovui dėl 3280 Lt apmokėjimo iki reikalavimo teisės perleidimo. Pareiškėjui IĮ „Progresyvios idėjos“ perleidus reikalavimo teisę atsakovui, atsakovas perėmė ir prisiėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš IĮ „Progresyvios idėjos“ perleistos reikalavimo teisės, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, atsakovo atsikirtimus, pagrįstai į bylos nagrinėjimą netraukė pareiškėjo. Pareiškėjas, perleidęs reikalavimo teisę, nebeturėjo jokių teisių ir pareigų, todėl neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo dalyvauti procese. Atsakovas privalėjo teikti įrodymus, susijusius su prisiimtos reikalavimo teisės pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad reikiamais dokumentais nepatvirtintas IĮ „Progresyvios idėjos“ paslaugų teikimas ieškovei. Jokių kitų aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Sprendimu reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Taip pat reikalavimo teisės perleidimo sutarties nepripažino negaliojančia ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas 2009-02-04 nutartimi pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nėra įrodytas pareiškėjo paslaugų teikimas ieškovui, kad atsakovo perimtas iš pareiškėjo nepagrįstas reikalavimas yra atsakovo veiklos rizika, ir ginče tarp ieškovo ir atsakovo negali sukelti ieškovui jokių pasekmių. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl 2007-09-12 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismai ex officio nepripažino šios sutarties negaliojančia.

Pareiškėjas IĮ „Progresyvios idėjos“ pareiškime atnaujinti procesą, atskirajame skunde nurodė, kad dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų įmonei buvo padaryta 3280 Lt materialinė žala, t. y. pareiškėjui buvo atimta teisė gauti apmokėjimą už pareiškėjo 2007 m. balandžio mėnesį atliktus darbus pagal sąskaitą – faktūrą PI2007/04 Nr.001. Iš šių aplinkybių nėra aišku, kokiu pagrindu yra padaryta pareiškėjui žala, kai pats pareiškėjas teigia, kad teisę reikalauti iš ieškovo 3280 Lt apmokėjimo už atliktus darbus 2007-09-12 yra perleidęs atsakovui, o reikalavimo perleidimas yra prievolės dalyvių pasikeitimo atvejis, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas asmuo, pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi (CK 6.101 str.). Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismai išėjo iš ieškinio ribų, nes vertino atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo įgytomis teisėmis ir pareigomis į ieškovą pagal 2007-09-12 reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, perėmęs pareiškėjo nurodomą reikalavimą ir juo grįsdamas atsikirtimus į ieškinį, turėjo teikti įrodymus apie reikalavimo pagrįstumą, o teismai šiuos įrodymus vertinti. Pagal bylos duomenis buvo įvertinti: 2007-04-27 sąskaita – faktūra, atliktų darbų aktas, sutartis dėl paslaugų teikimo, buvo apklausta liudytoja D. M., teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovai, kuriems buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus apie perimto reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas sprendė, kokius įrodymus jis turi pateikti, kad būtų pagrįsti jo atsikirtimai į ieškinį, iš jų ir atsikirtimai, susiję su perimto reikalavimo pagrįstumu. Atsakovas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, jei manė, kad jo pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar buvo suvaržyta teisė teikti įrodymus. Atsakovas šia teise pasinaudojo ir byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas pareiškėjas ir kad, bylą išnagrinėjus jo neįtraukus, sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. Atsakovas turėjo teisę teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo nurodyta, kad pareiškėjo savininkei ir vadovei (E. M.) nebuvo pasiūlyta ar sudaryta galimybė pateikti įrodymus apie suteiktas paslaugas, ji nebuvo išklausyta teisme. Pagal CPK 47 str. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, įtraukiami dalyvauti teismo iniciatyva, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms, o ne dėl to, kad šie asmenys duotų paaiškinimus, teiktų įrodymus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė įtraukti į bylą pareiškėjo, nenurodė, kad šis asmuo yra suinteresuotas byloje, nenurodė, kaip pasikeistų šio asmens teisinė padėtis, jei jis būtų neįtrauktas į bylą, o ieškinys patenkintas. Pažymėtina, kad pareiškėjas žinojo apie bylos nagrinėjimą ir todėl veikdamas sąžiningai ir rūpestingai turėjo teisę pats teikti prašymą dėl jo įtraukimo į bylą, jei manė, kad ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo neįtraukimas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nedaro įsiteisėjusio teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas proceso pagal pareiškėjo prašymą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 109 str., CPK 6, 12-14, 17, 21, 266 str., 329 str. 2 d. 2 p., 365 str. 1 d. 7 p., 370 str. 3 d., prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to netenkintini atskirojo skundo reikalavimai, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.