Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajai M. K., jos gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, nukentėjusiajai N. D. T., jos atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Buržinskui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-16 apie 7.35 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, M. K., grasindama fiziniu susidorojimu, ir sakydama „... aš tave vis tiek apipilsiu benzinu ir padegsiu“, lipančią laiptais nukentėjusiąją N. D. T. apipylė neaiškios kilmės skysčiu ir šiais veiksmais jai sukėlė išgąstį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamoji M. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jų laiptinėje niekas neplauna laiptų, primėto daug šiukšlių, todėl 2012-10-16 ji nutarė laiptinėje pašlakstyti vandens ir ją iššluoti. M. K. gyvena trečiame aukšte, o nukentėjusioji – antrame aukšte. M. K. laiptinėje laistant vandenį, iš antro aukšto ėjo kaimynė, todėl ant jos galėjo užbėgti vanduo. Tą rytą nukentėjusiajai nieko nesakė, ji nuėjo, ar ji kvietė pagalbą nežino. Baigusi laiptinėje laistyti vandenį, kaltinamoji išėjo paskui nukentėjusiąją į lauką, nuėjo prie konteinerio, jokio pokalbio su nukentėjusiąja nebuvo, kartu su nukentėjusiąja jokių asmenų nematė. Apie įvykius sužinojo, kai gavo šaukimą pas tyrėją.

Nukentėjusioji N. D. T. parodė, kad konfliktas tęsiasi jau daug metų. 2012-10-16 apie 7.30 val., einant į darbą, lipant laiptais, ant jos kaimynė užpylė didelį kiekį neaiškaus skysčio ir šaukė „aš padla vis tiek tave apipilsiu benzinu ir padegsiu“. Išsigandusi ji bėgo į gatvę, kaltinamoji ją vijosi, netoli įėjimo į laiptinę pamatė einančią nepažįstamą moterį, prašė gelbėti, nes ją nori padegti, paklausė, ar ji paliudytų teisme. Moteris sutiko, davė telefono numerį. Paskui ją, iš laiptinės išbėgo M. K., kuri bėgo kažką kalbėdama į jos pusę, nukentėjusioji slėpėsi už tos moters, kaltinamoji prabėgo jai pro šalį apie metro atstumu kažką bumbėdama, po to kažkur nuėjo. Nukentėjusioji yra įpratusi, kad ją visokiais žodžiais vadina, kad sako, kad ją sutvarkys, kad ji aferistė. M. K. nuo 2001 m. terorizuoja ją ir kaimynus, daug skundų rašė policijai, kad neva jie užveda motorus, neduoda jai miegoti ir viskas vibruoja. Kai M. K. ją apipylė, ji dar nežinojo, kuo ją apipylė, buvo baisu, kad ji įvykdys tai, ką grasino. Dar su šlapiu paltu ji nuėjo į policiją. Kvapas buvo, bet ne benzino, kai išdžiūvo, neliko jokio kvapo, paltas nebuvo murzinas, bet kai ją apipylė, ji tikrai nežinojo, kad tai ne benzinas, o vanduo. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt už advokato išlaidas, nes visą laiką gyvena išgąstyje ir nežino, ką kaltinamoji gali padaryti. Gydytojų pagalbos jai nereikėjo, bet kaltinamosios bijo. Ji nenori kaltinamosios nubausti, bet nori, kad ji prie jos nesiartintų.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji pro (duomenys neskelbtini) eina į darbą. Tą dieną ryte iš 4 namo antros laiptinės išbėgo nukentėjusioji. Liudytoja atkreipė dėmesį į ją, ji buvo su smėliniu paltu. Iš pradžių buvo tik šurmulys, bet po to nukentėjusioji bėgo link jos, jos paltas buvo aptaškytas. Ji apsidairė ir prašė „palaukite, padėkite“, liudytoja nesuprato, kas vyksta, po to iš paskos atėjo kaltinamoji, kuri bėgo prie nukentėjusios. Nukentėjusioji pradėjo slėptis už liudytojos ir sakė, kad bijo, ją apipylė, gal tai degus skystis, bijo kad jos nepadegtų, o kaltinamoji stovėjo šalia ir barėsi. Kaltinamoji liudytojos klausė, kodėl ją gina, nes ji šilumą vagia, yra negeras žmogus. Nukentėjusioji sakė skambins į policiją, klausė ar liudytoja galės paliudyti. Nukentėjusioji paprašė jos telefono numerio, o kaltinamoji apsisuko ir nuėjo. Nukentėjusioji prašė su ja pabūti, nes ji bijo, kad jos nepadegtų. M. K. turėjo maišelį, jame kažkas buvo, bet nesimatė kas. Nukentėjusiajai slepiantis už liudytojos, M. K. ėjo link jų, buvo agresyvi, buvo veržlus ėjimas, atrodė, kad prieis ir kažką padarys, atrodė, kaip supykęs žmogus, panašiai kaip užpykęs vaikas, kad prieis ir suduos. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, jos rankos drebėjo, jai nepavyko iš karto įsivesti liudytojos telefono numerio, tik iš karto pasakė, kad nežino, kuo ją apipylė. Po šio incidento, jokių kontaktų su M. K. neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. K. kalta neprisipažino, tačiau kaltinamosios kaltė įrodyta nukentėjusiosios N. D. T. ir liudytojos D. K. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, ir iš kurių matyti, kad neaiškios kilmės skysčiu apipilta ir prie liudytojos D. K. pribėgusi nukentėjusioji buvo išsigandusi, jos rankos drebėjo, ji bijojo, kad gali būti padegta, o M. K., eidama link nukentėjusios, buvo agresyvi, supykusi. Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad M. K. nukentėjusiajai N. D. T. grasino žodžiu, jai pasakė „... aš tave vis tiek apipilsiu benzinu ir padegsiu“, apipylė nukentėjusiąją neaiškios kilmės skysčiu bei ją vijosi. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius M. K. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir M. K. santykius, pripažįsta, kad nukentėjusioji N. D. T. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, M. K. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

M. K. taikytina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kurią skiriant atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį. Kaltinamoji yra 75 metų senatvės pensininkė, neteista, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui. Siekiant apsaugoti nukentėjusios interesus kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas artintis prie nukentėjusios (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).

Nukentėjusioji N. D. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimo metu ji patyrė dvasinius išgyvenimus, atsirado baimės, netikrumo jausmas, pablogėjo miegas, dėl to nukenčia jos darbo kokybė, sumažėjo jos bendravimo su šeima ir draugais galimybės.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009 suformuotą praktiką CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais.

Iš liudytojos D. K. parodymų nustatytina, kad nukentėjusioji N. D. T. patyrė stresą, išgąstį. Tai atitinka civiliniame ieškinyje nurodytus duomenis. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad santykiai su M. K. yra įtempti nuo 2001 metų ( ieškinyje nurodyta nuo 2006 m.), nes kaltinamoji jos atžvilgiu elgiasi netinkamai, terorizuoja ją ir kaimynus, rašo skundus. Šioje byloje sprendžiamas atsakomybės klausimas už veiksmus, atliktus 2012 m. spalio 16 dieną apie 7 val. 35 min., todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas tik už tuo metu padarytą žalą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kaltinamoji yra senyvo amžiaus, jos materialinę padėtį, į tai, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą, ar duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ir ateityje, teismų formuojamą praktiką, nukentėjusiosios N. D. T. ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt (Civilinio Kodekso 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Teismo posėdyje nukentėjusiosios interesams atstovavo advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas, už kurio paslaugas nukentėjusioji N. D. T. sumokėjo 100 Lt (b. l. 73). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios M. K. (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti vieneriems mėnesiams laisvės apribojimo.

M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę vienerių metų draudimą artintis prie nukentėjusios N. D. T., kurio terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš M. K. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą N. D. T..

Priteisti iš M. K. 100 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai Natalijai D. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.