Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., J. B., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad jo seneliai V. B. ir E. B. susituokė 1960 m. gruodžio 10 d. Seneliai 1972 metais pasistatė gyvenamąjį namą, esantį esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno senelių šeima. Vėliau, 1988 metais seneliai pasistatė ir šulinį. Senelis 1996 m. sausio 6 d. mirė. Po senelio mirties senelė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimą priėmė faktiniu valdymu – iki mirties gyveno minėtame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, mokėjo už namą visus mokesčius, naudojosi šuliniu ir turtą valdė kaip savo nuosavybę.

Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdyje patvirtino, kad po tėvo V. B. mirties, jo motina E. B. ir toliau valdė tėvams priklausiusį gyvenamąjį namą bei sutiko, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turtintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojos A. K. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo K. M. senelis, o suinteresuotų asmenų A. M. ir J. B. tėvas V. B. mirė 1996 m. sausio 6 d. (b. l. 6, 13, 14, 32). V. B. mirties dieną kartu su sutuoktine E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir šulinį, esančius esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10-12). E. B. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po V. B. mirties likusį turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro liudijimo, Lazdijų rajono 2 notarų biuro notaro liudijimo bei testamentų registro išrašo matyti, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 7, 8, 26). Pareiškėjo senelė E. B. 2015 m. kovo 5 d. mirė, jos palikimą paveldėjo pareiškėjas K. M. (b. l. 6, 15).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjas V. B. mirė 1996 m. sausio 6 d. (6 b. l.), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos T. S. Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos T. S. Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Byloje nustatyta, kad E. B. buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. B. testamento nepaliko, dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7-8, 26). Pareiškėjas paaiškino, kad po senelio mirties palikimą priėmė jo senelė E. B. pradėdama faktiškai likusį turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Ji iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius ir tvarkė jį kaip savo nuosavybę, naudojosi kieme esančiu šuliniu. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ pažyma, E. B. vardu išduotos LESTO bei Rytų skirstomųjų tinklų atsiskaitymo knygelės, taip pat teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K., kuri nurodė, kad pareiškėjo seneliai turėjo gyvenamąjį namą, kuriame gyveno, po pareiškėjo senelio mirties pareiškėjo senelė su vaikais ir anūkais ir toliau gyveno šiame name, mokėjo mokesčius už namą. Suinteresuotas asmuo J. B. sutiko su pareiškimu ir patvirtino, kad jo motina E. B. iki mirties rūpinosi po savo vyro, jo tėvo V. B., mirties likusiu turtu, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad į tėvo palikimą nepretenduoja ir su pareiškėjo pareiškimu sutinka bei patvirtino, kad po tėvo V. B. mirties likusį palikimą priėmė jų motina E. B., kuri nepertraukiamai naudojosi likusiu tėvo turtu, daiktais bei jį išlaikė (b. l. 40). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo senelė E. B. po sutuoktinio V. B. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad E. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistinos 7,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti K. M. pareiškimą.

Palikimui priimti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2015 m. kovo 5 d., po sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. sausio 6 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo K. M. į valstybės biudžetą 7,36 Eur (septynių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.