Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Montrimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovės I. T. ieškinio reikalavimą atsakovui A. T., trečiajam asmeniui V. C., institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

9. Ieškovė nurodė, jog nuo pat E. T. gimimo žinojo, jog atsakovas A. T. nėra šio vaiko tėvas. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. balandžio 28 d., praleidusi tėvystės nuginčijimo senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio E. T. teisę žinoti savo kilmę ir galimybę ją teisiškai pripažinti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas.

10. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės I. T. ir atsakovo A. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 275 (b. l. 8). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad I. T. ir A. T. santuoka šios bylos nagrinėjimo dienai nėra nutraukta. Santuokos galiojimo metu (duomenys neskelbtini) gimė E. T.. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2008 m. liepos 31 d. išduotame gimimo įraše Nr. 220, tėvu yra įrašytas atsakovas A. T. (b. l. 20).

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinio tėvystės prezumpciją, kol atsakovo A. T. tėvystė nėra nuginčyta teismine tvarka, atsakovas laikomas ieškovės nepilnamečio sūnaus tėvu, nepaisant tų aplinkybių, kad tretysis asmuo V. C. laiko ir pripažįsta save E. T. biologiniu tėvu. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Dėl tėvystės nuginčijimo pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

13. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė I. T. ir tretysis asmuo V. C. nurodė teismui, kad kartu gyvena nuo 1995 metų pradžios, jie abu veda bendrą ūkį ir gyvena kaip sutuoktiniai. Abu susilaukė dviejų vaikų, t. y. dukters I. T., kuri bylos nagrinėjimo dienai jau yra pilnametė, bei sūnaus E. T.. Kito tėvo vaikai nepažįsta, kadangi V. C. juos augino, išlaikė ir prižiūrėjo. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovės dukters I. T. tėvystė nuginčyta Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4656-940/2020. Atsakovas A. T. civilinės bylos baigtimi nesidomi, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, tačiau pastarasis atsiliepimo byloje nepateikė. 2020 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta DNR ekspertizė. Atsakovas nenuvyko šios ekspertizės atlikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio E. T. būtų susiformavęs emocinis tarpusavio ryšys. Priešingai, atsakovo demonstruojamas abejingumas bylos baigčiai rodo, kad pastarasis pritaria ieškinio dalykui ir jam neprieštarauja. Galiausiai, civilinėje byloje esančiu 2020 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 63/2020(01) patvirtinama, kad nepilnamečio E. T. biologiniu tėvu su 99,9999999% tikimybe yra V. C. (b. l. 55-58). Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės nepilnamečio sūnaus tėvu galėtų būti ieškovės sutuoktinis A. T.. Byloje taip pat nėra nustatyta socialinė tėvystė, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti ir pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnamečio E. T. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu Ekspertizės aktu faktinė vaiko tėvystė nustatyta, laikytina, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei 2020 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nagrinėjamojoje byloje teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 100 Eur dydžio žyminis mokestis, 12,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei 614 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), kurias sudaro 284 Eur užmokestis advokatui bei 330 Eur DNR ekspertizės atlikimo išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Įvertinus ginčo pobūdį šioje byloje, teismo nuomone, nors atsakovas ir neteikė atsiliepimo į ieškinį bei neatvyko į teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne vien dėl atsakovo kaltės. Įvertinus tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas laikytini atsakingais dėl to, kad savalaikiai nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, ko pasėkoje E. T. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas A. T., teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir iš atsakovo valstybei priteisti 50 procentų patirtų išlaidų, t. y. 50 Eur žyminio mokesčio, 6,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 307 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės I. T. ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti.

Pripažinti, kad atsakovas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2008 m. liepos 31 d. išduotame gimimo įraše Nr. 220, įrašytas tėvu, nėra E. T. tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį bei 6,35 Eur (šešis eurus 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.