Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-4656-940/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
2-4656-940/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02335-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
A. T.
Advokatai
Kęstutis Galvičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4656-940/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02335-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.5.; 3.2.6.1.; 3.4.1.4.; 3.1.7.8. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,sekretoriaujant Irenai Miliukienei,dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. C., I. T.,nedalyvaujant atsakovui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. C., I. T., dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. T. prašo pripažinti, kad A. T., kuris yra nurodytas tėvu jos gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės (I. T.) tėvas.

Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės motina I. T. su atsakovu A. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nenutraukta, tačiau motina I. T. su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip 25 metai. Nuo 1995 m. pradžios ieškovės motina pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį su V. C., su kuriuo susilaukė jos ir sūnaus E. T.. Kadangi ieškovės motinos I. T. santuoka su atsakovu buvo nenutraukta, tai I. T. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas A. T..

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas A. T. žino, kad jis nėra jos biologinis tėvas, tačiau jis šios tėvystės neginčijo. Ieškovė pabrėžė, jog jos biologinis tėvas yra V. C., kuris pripažįsta tėvystę. Jokių ryšių su atsakovu niekada nepalaikė, visada žinojo, kad jos biologinis tėvas yra V. C., kuris nuo pat gimimo ja rūpinosi, augino ir teikė išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. T. atsiliepimo neteikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai, teismo šaukimas įteikti tinkamai, asmeniškai. Jokių prašymų, atsiliepimų, paaiškinimų dėl byloje nagrinėjamų klausimų, teismui neteikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. C. atsiliepimo neteikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra biologinis ieškovės tėvas, dėl to jokių abejonių neturi, ekspertizės atlikti neprašo. Nuo pat gimimo rūpinosi ir augino I. T., teikė išlaikymą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. T. atsiliepimo neteikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka nėra nutraukta, tačiau faktiškai jau apie 25 metus jie negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių ryšių. Atsakovas nėra ieškovės biologinis tėvas. Tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas dėl to, kad dukra gimė esant nenutrauktai jos ir atsakovo santuokai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu, šalių duotais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. ir I. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka bylos duomenimis nenutraukta. (duomenys neskelbtini) I. T., būnant santuokoje su A. T., gimė dukra I. T.. Panevėžio rajono Krekenavos seniūnija (duomenys neskelbtini) išduotame vaiko gimimo liudijime AH Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), I. T. tėvu nurodė atsakovą A. T.. Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas ? I. T. ir A. T. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės I. T. motina I. T. su atsakovu kartu nebegyvena daugiau kaip 25 metus, o nuo 1995 m. pradžios pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį su V. C.. Tretysis asmuo V. C. pripažįsta ir teigia, kad jis, o ne A. T. yra I. T. biologinis tėvas.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovė nurodė, jog aplinkybės, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas žinojo nuo pat gimimo. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. balandžio 28 d., praleidusi tėvystės nuginčijimo senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovės teisę žinoti savo kilmę ir galimybę ją teisiškai pripažinti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

CK 3.151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 58 straipsnyje buvo numatyta, kad tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1996 m. galiojusios Civilinės metrikacijos instrukcijos 32 punkte, kuriame buvo nurodyta, jog vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiko tėvai susituokę.

Iš I. T. ir A. T. santuokos liudijimo bei ieškovės gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, jog ieškovė gimė I. T. ir A. T. santuokos metu, todėl remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 58 straipsnis, Civilinės metrikacijos instrukcijos 32 punktas) ieškovė buvo įregistruota kaip A. T. dukra.

Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bylose esminis įrodymas vaiko kilmei nustatyti yra moksliniai tyrimai – DNR ekspertizė, tačiau nei viena iš šalių teismo ekspertizės skirti neprašė. Ginčo dėl tėvystės nėra. Atsakovas A. T. neginčijo aplinkybių, kad jis nėra ieškovės biologinis tėvas. Tikrasis biologinis ieškovės tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant, jog atsakovas A. T. nėra ieškovės I. T. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.151 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje klausimas dėl tėvystės nustatymo nesprendžiamas, kadangi nėra ginčo tarp šalių ir toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas (CPK 387 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 100,00 Eur žyminis mokestis, 15,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 200 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Įvertinus ginčo pobūdį šioje byloje, teismo nuomone, nors atsakovas ir neteikė atsiliepimo į ieškinį bei neatvyko į teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne vien dėl atsakovo kaltės, kadangi trečiajam asmeniui I. T. nenutraukus santuokos su atsakovu, gimė dukra I. T., o atsakovas remiantis galiojusiais teisės aktais gimimo įraše buvo įrašytas jos tėvu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir iš atsakovo valstybei priteisti 25 procentus patirtų išlaidų, tai yra 25 Eur žyminio mokesčio, 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, 3,80 Eur (tris eurus ir 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė