Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. A., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

teikimą ir išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros institucijos uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ atstovui specialistui Donatui Miezenui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo panaikinimo A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas UAB „Vilkmergės klinika“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo panaikinimo A. A. (toliau – teikimas). Teikime prašoma A. A. panaikinti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Teikime nurodoma, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pragyvenimo šaltinis – gaunama pensija. Gyvena vienas. Turi suaugusią dukrą, ji gyvena su savo šeima atskirai nuo tėčio. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi A. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi.

3. Teikime nurodoma, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime teismui buvo paaiškinta, jog A. A. buvo hospitalizuotas į minėtą gydymo įstaigą 2017 kovo m. 16 d. Iš pradžių buvo gydomas ir stebimas griežtesnėmis sąlygomis. Bendrame skyriuje jau yra dvejus metus ir per šį laikotarpį jokių konfliktų ar agresijos nebuvo stebėta. Šiuo metu asmeniui yra diagnozuota kitų terapinių ligų, o dėl psichinės ligos jam yra skiriami tik vieni vaistai (raminamųjų tabletė). Daugiau ligoninėje jam padėti nebegalės, jo charakteris sureguliuotas, nes dirglumo, kategoriškumo nebeliko. Asmenį gydant bendro stebėjimo sąlygomis taip pat nebuvo fiksuota kliedesių. A. A. su teikimu sutiko. Jis paaiškino, kad žino, jog toliau reikės tęsti gydymą psichikos sveikatos cente. Jam padės dukra. Suinteresuotas asmuo J. P. paaiškino, jog ji su tėčiu sutaria gerai, jam padės, jį prižiūrės, rūpinsis, kad jis lankytųsi pas gydytojus ir tęstų gydymą. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta A. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymą pratęsti. 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nutarta A. A. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Teikime nurodoma, kad A. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvendamas namuose A. A. yra stebimas ambulatoriškai, jis laikosi gydytojo psichiatro nurodymų, rekomendacijų, rėžimo, jaučiasi patenkinamai, teigia, kad alkoholinių gėrimų nevartoja. Gyvena vienas. Jo dukra su savo šeima gyvena atskirai. Šeimos nariai palaiko glaudžius ryšius, bendrauja, padeda vieni kitiems. A. A. yra prižiūrimas dukros, yra užtikrinama, kad nustatytu laiku nuvyktų gydytojo psichiatro konsultacijai, laikytųsi rekomendacijų, jam yra suteikiamos tinkamos gyvenimo ir priežiūros sąlygos. Dėl esamos sveikatos būklės asmuo dalinai palaiko ryšius su artimaisiais, su jį supančia aplinka. Kontaktą palaiko, tačiau jis daugiau formalus, iniciatyvos bendravimui nerodo. Stebimi dalinai atstatyti bendravimo, asmens higienos, maisto gaminimo, namų ruošos įgūdžiai. Jo psichinė būsena yra stabili. A. A. būklė nepakitusi, pablogėjimo nenustatyta, stebėjimas taikomas. Kontaktą palaiko, tačiau daugiau jis formalus, iniciatyvos bendravimui nerodo, elgiasi ramiai, nekonfliktiškai, psichinė būsena yra stabili, remisija. Pas gydytoją psichiatrą lankosi reguliariai. Būklei kritiškas. Teigia, jog supranta gydytojo psichiatro rekomendacijų laikymosi svarbą. Šiuo metu stebėjimas tęsiamas. Pastaruoju metu pažeidimų nepastebėta. Remisija, gydymas netaikomas.

5. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis sveikatos priežiūros institucija teikime nurodo, kad A. A. psichikos būklė yra stabili, konfliktų, agresijos nebuvo. Ligos eiga laikytina remisijos fazėje. Per visą stebėjimo laikotarpį pažeidimų, psichozinių reiškinių nebuvo stebėta. Atsižvelgdama į esamas aplinkybes, prašo A. A. panaikinti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6. Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios UAB „Vilkmergės klinika“ atstovas specialistas gydytojas psichiatras Donatas Miezenas nurodė, kad A. A. serga nuo 2016 m. Gydytojo psichiatro yra pripažintas nepakaltinimu. Gydytas priverstinai Rokiškio ligoninėje. Būklei pagarėjus teismas nustatė ambulatorinį gydymą ir nuolatinį stebėjimą. Gydytas ambulatoriškai. Ligai esant remisijoje ambulatorinis gydymas nutrauktas. Šiuo metu gydymas netaikomas. Nuo 2022 m. spalio neskiriami jokie medikamentai. Šiuo metu liga yra remisijoje. Išvada tokia, kad priverstinis ambulatorinis gydymas šiuo metu netikslingas. Patikslino, kad pastovaus medikamentinio gydymo būklė nereikalauja, tik reikia užtikrinti, kad pacientas nevartotų alkoholio. Alkoholio vartojimas yra kaip rizikos faktorius ligai atsinaujinti. Nurodė, kad buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pacientas vartotų alkoholį, kad gyventų kažkokį netinkamą gyvenimo būdą – nėra. Buvo lankomas socialinės darbuotojos namuose. Gyvena tvarkingai. Palaiko santykius su artimaisiais. Padaro nedidelius darbus namuose, yra savarankiškas. Paaiškino, kad būtų konfliktiškas, kad įsitrauktų į konfliktus su kaimynais, artimaisiais – duomenų nėra. Gyvena savo socialinį gyvenimą. Pavojingumas išnykęs. Psichiatrinis stebėjimas – gali būti taikomas. Gydymas nereikalingas, bet stebėjimo kontrolė galima. Mano, kad būtų tikslinga toliau lankytis pas psichiatrą.

7. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad iš pateiktos išvados matyti, kad A. A. psichikos būklė stabili, gydymas netaikomas. Konfliktų ir agresijos nefiksuota. Lankosi pas šeimos gydytoją.

8. Asmuo, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad lankėsi pas gydytoją Juozą Galiauską, bet senokai. Gydytojas buvo išrašęs vaistų, bet netiko tie vaistai, todėl nutraukė vaistus. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta. Iš esmės viskas tvarkoje. Paaiškino, kad gyvena vienas. Geria vaistus nuo spaudimo. Paaiškino, kad alkoholio nevartoja. Paskutinį kartą vartojo 2016 m. Turi dukrą, kuri padeda, lanko, rūpinasi.

9. A. A. gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai palaiko prokurorės išdėstytą poziciją. Kontrolė yra vykdoma. A. A. turi sesę, kuri vietoje gyvena. A. A. lankosi pas šeimos gydytoją, kadangi yra kitos sveikatos problemos, dėl kurių yra kontrolė. Papildomų įpareigojimų socialiniams darbuotojams pas jį lankytis nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismų praktikoje, šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.2 p.). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.3 p.).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi A. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros Įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta A. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymą pratęsti. 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi A. A. pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 1-2).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini). Nors iš teikimo matyti, ir teismo posėdžio metu specialistas gydytojas psichiatras patvirtino, kad A. A. gydyme pasiekta remisija, ir šiuo metu medikamentinis gydymas netaikomas, tačiau, kaip pažymėjo teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras, reikia užtikrinti, kad A. A. nevartotų alkoholio, nes alkoholis yra rizikos faktorius ligai atsinaujinti. Teikimo medžiaga patvirtina, ką parodė ir A. A. teismo posėdžio metu, A. A. gyvena vienas, teigia, kad „nevartoja alkoholio“. Teikime nurodyti motyvai, kad A. A. bendrauja su šeima, dukra ir sesuo sutinka prižiūrėti A. A., tačiau pažymėtina, kad A. A. „kontaktą palaiko, tačiau jis daugiau formalus, iniciatyvos bendravimui nerodo. Stebimi dalinai atstatyti bendravimo <...> įgūdžiai“ (citata iš teikimo). Teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras išdėstė savo, kaip psichiatro nuomonę, parodydamas, kad A. A. iš esmės būtų tikslinga toliau lankytis pas psichiatrą. Taip pat svarbu pažymėti, kad visgi A. A. tik 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. ambulatorinis stebėjimas paskirtas mažiau nei prieš metus laiko, todėl manytina, kad reikia daugiau laiko įsitikinti, kad panaikinus priverčiamąją medicinos priemonę, nebus sukeltas pavojus tiek pačiam A. A., tiek aplinkiniams. Pažymėtina ir tai, kad pasak paties A. A., jam paskirti vaistai buvo atšaukti dėl to, kad jam pradėjo tinti galūnės. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nors A. A. psichikos sveikata yra stabili, tačiau iki šiol dėl rizikos faktoriaus (alkoholio), dėl tik dalinai atstatytų bendravimo įgūdžių, dėl to, kad gyvena vienas, išlieka jo socialinis pavojingumas. Įvertinus išdėstytą, teismas mano, kad yra tikslinga tęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, nes tokiu atveju gydytojai turi teisę kontroliuoti gydymą ir ar pacientai lankosi pas gydytojus teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra poreikis tęsti stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

13. Esant tokioms aplinkybėms A. A. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės –ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Teikimo netenkinti.

Pratęsti A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.