- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2-6040-595/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02930-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-03-02 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2008-11-17 L. V., N. valstijoje, J. A. V.. 2009-04-17 santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu su atsakovu vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje su atsakovu gyveno Estijoje, po santuokos sudarymo praėjus pusei metų persikėlė gyventi į JAV. Nuo santuokos pradžios buvo juntamas nežymus atsakovo naudojamas psichologinis spaudimas ieškovės atžvilgiu, kuris ieškovei su atsakovu persikėlus gyventi į JAV peraugo į psichologinį smurtą. Ieškovei atsakovas priekaištavo, kad ji per daug kalba telefonu, kad per dažnai siunčia elektronines žinutes, per ilgai užtrunka vienoje ar kitoje vietoje. Šeimos poreikiams naudojamame kompiuteryje atsakovas buvo instaliavęs šnipinėjimo programą, kurios pagalba versdavosi ieškovės rašytus asmeninius elektroninius laiškus, taip paneigdamas ieškovės teisę į privatų gyvenimą ir suširšinėjimų neliečiamumą. Ribodavo ieškovės susitikimus su draugais, liepdavo rinktis su kuo ieškovė nori būti su juo ar su artimaisiais, draugais. Ieškovę žemindavo dėl jos pilietybės, sakydavo, kad Lietuvos Respublika yra ne šalis, kad jai gresia išnykimas. Atsakovas nepagrįstai kaltindavo ieškovę, kad ji jam meluoja ir rezga planus, kaip atimti iš jo turimą turtą. Ieškovei drausdavo išsakyti savo nuomonę, reikalaudavo jam paklusti. Atsakovas pats inicijuodavo konfliktines situacijas, kurių pretekstu tapdavo mažareikšmiai dalykai. Siekdamas kontroliuoti ieškovę ir neleisdamas jai išeiti iš namų, buvo atėmęs iš ieškovės akinius ir kontaktinius lęšius. Be to, atsakovas žemindavo ieškovę, kad ji be jo yra niekas, kad be jo ji nieko nepasieks, kad JAV ji neturi jokių teisių, nes yra atvykusi iš kitos šalies. Atsakovas sakydavo, kad ieškovei kreipusis į atitinkamas JAV institucijas dėl pagalbos, ji nieko nepasieks, nes nėra JAV pilietė. Atsakovas siekdamas uždrausti ieškovei išvykti iš JAV buvo atėmęs ir ieškovės pasą, kurį po ilgų įkalbinėjimų ir pažadų neišvykti iš JAV grąžino. Dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto ieškovė nuolatos jausdavo psichologinę įtampą bei stresą. Ieškovė, siekdama atsiriboti nuo atsakovo jos atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto, grįžo į Lietuvą, tačiau ir ieškovei grįžus, atsakovo naudojamas psichologinis smurtas tęsėsi toliau. Atsakovas tiek jai, tiek jos motinai N. P., sistemingai siuntinėjo trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu, kuriomis manipuliuodamas ir darydamas psichologinį spaudimą siekė įtikinti ieškovę grįžti į JAV. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta pasikeisti savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Be psichologinio smurto buvo panaudotas ir ekonominis smurtas. Ieškovei su atsakovu persikėlus į JAV ieškovė pradžioje nedirbo, todėl finansiškai buvo priklausoma nuo atsakovo. Ieškovei kiekvieną kartą tekdavo prašyti iš atsakovo pinigų. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu su atsakovu neįgijo dalintino turto, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį patenkina jos poreikius, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė nori pasilikti P. pavardę.
Remiantis 1965-11-15 Hagos Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje ieškovės ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimai buvo siunčiami atsakovui ieškovės ieškinyje nurodytu jai žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, grįžo su nuoroda, kad adresatui šiuo adresu dokumentai neįteikiami. Atsakovui A. G. procesiniai dokumentai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad santuokos pradžioje, kol jie gyveno su atsakovu Estijoje jų gyvenimas buvo normalus, ji dažnai grįždavo į Lietuvą, pas ją atvykdavo mama, nesijautė jokio spaudimo ir jų santykiai tikrai buvo gražūs. Persikėlus į JAV atsakovas iš pradžių nedirbo, bandė kurti šeimos verslą. Jos atžvilgiu prasidėjo psichologinis spaudimas, namuose pastoviai būdavo įtampa, liepė rinktis tarp jo ir jos artimųjų Lietuvoje, ieškovė pradėjo atsakovo bijoti, todėl 2010 metų gruodį grįžo į Lietuvą. Nuo 2011 metų balandžio mėnesio su atsakovu iš viso nebendrauja, nes atsakovo nebepasiekdavo jos rašomi elektroniniai laiškai. Mano, kad jų santuokos išsaugoti nėra jokių galimybių. Prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis, jų atstovus, liudytojus nustatė, jog šalys susituokė 2008-11-17 L. V., N. valstijoje, J. A. V., 2009-04-17 santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Santuokoje vaikų nesusilaukė (b.l. 11). Sutuoktiniai nuo 2010 metų gruodžio mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, kadangi nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.). Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, 2010 metais iš JAV grįžo į Lietuvą ir čia nuolatinai gyvena. Gyvendama santuokoje su atsakovu nuolatinės gyvenamosios vietos JAV neturėjo, todėl jos byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme, taikant Lietuvos Respublikos materialiąją teisę ( LR CPK 784 str. 1 d. , LR CK 1.29 str. 2 d. ).
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas pažeidė LR CK 3.27 str., kuriame įtvirtinta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir ekonominį smurtą, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina N. P. paliudijo, kad ji du kartus pati asmeniškai yra susidūrusi su atsakovo pykčio priepuoliais, vieną kartą jai lankantis pas juos Estijoje, kitą kartą atsakovui su dukra svečiuojantis Lietuvoje. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas dukrą žemindavo, baugindavo, nuvertindavo.
Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų, viso to nebuvo šioje šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nebuvo lojalus savo sutuoktinei naudojo prieš ją psichologinį ir ekonominį smurtą dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir ieškovė palikusi sutuoktinį turėjo grįžti į Lietuvą.
Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.2d.).
Dėl turto padalinimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jie dalintino turto neįgijo.
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina turima pavardė P. (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 10) bei 296 Lt mokestį už procesinių dokumentų įteikimą (b.l. 23). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 3000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. ieškovei iš atsakovo priteistina 3396 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti pilnai.
Santuoką, įregistruotą 2009m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. 1970-11-08, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio A. G. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – P.
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3396 (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis litus) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.