- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 1-1847-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16497-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Elinos Jevmenovaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje ANDRANIKAS ARUTIUNIANAS, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, armėnas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas (teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2018 m. balandžio 9 d., apie 14.23 val., Vilniuje, Šiaurės g., ties pastatu Nr. 37A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. A. parodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. dienos metu, kažkur apie pietus, vaikščiodamas (duomenys neskelbtini) gatvelėmis, susitiko su kaimynu vardu V. bei dar vieną jų kaimyną vardu M. (pavardės neprisimena). Jie su V. buvo šiek tiek išgėrę, o M. tuo momentu buvo labai girtas. Jiems bekalbant, M. pasakė, kad jam reikia pervaryti jo automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie jo namo, prie parduotuvės „Rimi“ (duomenys neskelbtini) M. paaiškino, kad ten, t. y. prie parduotuvės, turi atvažiuoti darbuotojas iš serviso ir pervaryti jo automobilį į servisą. Jis neprisimena ar M. paprašė, ar jis pats pasisiūlė pervaryti jo automobilį prie parduotuvės. Jam sutikus, jie nuėjo prie jo automobilio, įsėdo į jį: jis - prie automobilio vairo, M. - priekinėje keleivio vietoje, V. - gale ir išvažiavo prie parduotuvės „Rimi“. Prie parduotuvės „Rimi“ jis priparkavo vairuojamą automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kai išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad prie jų automobilio „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi policijos automobilis. Jam priėjus prie „Nissan“ automobilio, policijos pareigūnai įsodino jį į savo tarnybinį automobilį, padavė alkotesterį, į kurį jis pripūtė virš 2 promilių ir tada išvežė jį į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys tyrimui atlikti. Po šito jis buvo pristatytas į 2-ą policijos komisariatą, vėliau - į areštinę. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi (b. l. 43, 46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. apie 14.20 val. kartu su nepilnamečiu pažįstamu A. P. taksi automobiliu atvažiavo į parduotuvę „Rimi“ (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o A. liko laukti jo lauke prie parduotuvės. Kai jis išėjo iš parduotuvės, A. pasakė, kad kol jo nebuvo jis pastebėjo automobilį, kuriuo atvažiavo girti vyrai ir nurodė vyšninės spalvos automobilį „Nissan Juke“. A. taip pat pasakė, kad vienas iš tų vyrų nuėjo į parduotuvę. Jis pažiūrėjo į automobilį „Nissan“ ir pamatė jame sėdinčius du vyrus: vienas (vyras su ūsiukais, apie 40-45 metų) sėdėjo vairuotojo vietoje galvą padėjęs ant vairo, kitas - gale. Pasakė A., kad reikia kviesti policiją ir savo telefone surinko numerį 112. Jam skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, iš parduotuvės išėjo vyras, apsirengęs baltais marškinėliais ir nuėjo prie automobilio „Nissan Juke“. Kai jis priėjo prie „Nissan“ vairuotojo durelių, vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras su ūsiukais išlipo iš automobilio, užleisdamas vyrui baltais marškinėliais vietą. Pats vyras su ūsiukais nuėjo ir sėdo, kiek pamena, automobilio galinėje vietoje. Tuo metu atvažiavo policijos ekipažas. Liudytojas nuėjo prie pareigūnų ir pasakė, kad tai jis iškvietė juos. Taip pat pasakė, kad aikštelė filmuojama parduotuvės „Rimi“ vaizdo įrašymo kameromis ir gali būti nufilmuota, kaip automobilis „Nissan“ įvažiavo į aikštelę ir kas jį vairavo. Vienas iš pareigūnų nuėjo pas apsaugą žiūrėti vaizdo įrašo. Grįžęs iš apsaugos posto policininkas patvirtino, kad vaizdo įraše matosi, kad automobilį vairavo vyras su baltais marškinėliais. Šitas vyras buvo įsodintas į policijos pareigūnų automobilį. Matė, kaip vyras su ūsiukais priėjo prie pareigūnų ir išgirdo, kaip jis sako, kad automobilis „Nissan Juke“ priklauso jo žmonai, kad tai jis kaltas, kad draugas papuolė, kad nenori, jog draugas nukentėtų, norėjo prisiimti kaltę. Tuo metu pareigūnai jau buvo užrašę jų duomenis ir jie išėjo (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialo vardu, per kurį jis išsimokėtinai (lizingu) pirko šitą automobilį. Lizingo sutartis pasirašyta jo vardu. 2018 m. balandžio 9 d. nuo ryto jis pradėjo vienas vartoti alkoholinius gėrimus, o būtent gėrė degtinę. Pats išgėrė kažkur 0,5 l degtinės. Kadangi alkoholį vartoja retai, nes dirba vairuotoju, todėl po tokio degtinės kiekio ne labai ką prisimena. Negali tiksliai pasakyti kur ir kada susitiko su kaimynais A. A. ir V. (pavardės nežino), greičiausiai kažkur vaikščiodamas sodų bendrijos, kurioje jie gyvena, gatvelėmis. Pamena tik, kad turėjo nuvaryti savo automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į netoli esantį servisą. Kaip jie atsidūrė jo automobilyje, kaip važiavo, kas vairavo automobilį, neprisimena. Kai pradėjo suvokti kas vyksta, pamatė, kad jo automobilis stovi priparkuotas parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis sėdi priekinėje keleivio vietoje, atrodo, kad vairuotojo vietoje tada nieko nebuvo. Tuo pat metu pastebėjo prie jų privažiuojantį policijos tarnybinį automobilį. Privažiavę, pareigūnai išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Išlipo iš savo automobilio. Prie pareigūnų stovėjo du vaikinai, girdėjo, kad jie sakė, kad jie girti atvažiavo jo automobiliu „Nissan Juke“. Po šito, pamena, pareigūnai ėjo pas „Rimi“ apsaugos darbuotojus žiūrėti vaizdo įrašus. Grįžę, jie pasakė, kad viską matė, įsodino A. į savo automobilį, jo automobilį užrakino, automobilio raktą pasiėmė su savimi ir išvažiavo. Jis liko prie automobilio. Kur ir kada dingo V., nežino (b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Tomas Kamarauskas parodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. apie 14.33 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Širokov, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šiaurės g. 37, Vilniuje, pranešėjas mato neblaivų asmenį, kuris rengiasi išvažiuoti automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Nissan Juke“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vaikščiojo akivaizdžiai neblaivūs žmonės. Privažiavo prie minėto automobilio. Tuo pat metu prie jų priėjo pranešėjai A. P. ir J. M., kurie paaiškino, kad matė, kaip į parduotuvės „Rimi“ aikštelę įvažiavo automobilis „Nissan Juke“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bordinės spalvos ir prisiparkavo ties įėjimu į parduotuvę. Jie trumpam buvo nusisukę, o atsisukę pamatė, kad iš automobilio jau yra išlipę trys akivaizdžiai neblaivūs vyrai, todėl nutarė iškviesti policiją. Kas būtent vairavo automobilį „Nissan Juke“, pranešėjai pasakyti negalėjo. Jiems nuėjus į parduotuvę „Rimi“, kreipėsi į apsaugos darbuotoją L. L. su prašymu parodyti jiems vaizdo įrašą, kuriame galėjo būti užfiksuota, kai automobilis „Nissan Juke“ įvažiuoja į aikštelę ir kas jį vairuoja. L. L. peržiūrėjo vaizdo įrašą ir paaiškino, kad įraše matyti, kaip automobilis „Nissan Juke“ įvažiuoja į parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, prisiparkuoja ir kaip iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipa asmuo, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ir pilkos spalvos kelnėmis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. A. Jis buvo patikrintas alkotesteriu dėl blaivumo. Į alkotesterį A. A. pripūtė 2,75 promiles. Su A. A. buvo pilietis M. D. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Dėl savo girtumo M. D. nesugebėjo pasakyti savo gimimo datos. Trečias vyriškis, kuris taip pat važiavo automobilyje „Nissan Juke“ iš įvykio vietos pasišalino. Jis buvo taip pat visiškai girtas, nustatyti jo duomenų nepavyko. A. A. neneigė, kad vairavo automobilį „Nissan Juke“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) geranoriškai atidavė jiems automobilio raktą, o paprašius pateikti automobilio dokumentus, paaiškino, kad automobilis priklauso M. D. žmonai ir kur automobilio dokumentai, jis nežino. Automobilis „Nissan Juke“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir paliktas stovėti parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. A. A. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui tyrimui paimti, o vėliau buvo pristatytas į 2-ą policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 35).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Nissan Juke“ kaina su PVM Lietuvoje yra 9 060 Eur (b. l. 11).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialui (b. l. 13-14).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_N-10772-2018 nurodoma, kad A. A. nubaustas 300 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kadangi 2018 m. balandžio 9 d. 14.23 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 15).
UAB „Rimi Lietuva“ pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip 2018 m. balandžio 9 d. į aikštelę 14.23 val. įvažiavo automobilis „Nissan Juke“ ir kad jį vairavo vyras, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais (b. l. 18, 20).
Pagal 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį matyti, jog automobilio „Nissan Juke“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkėju yra SIA „UniCredit Leasing“, o lizingo gavėju yra M. D. (b. l. 23-27)
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3409/2018(01) nurodyta, kad A. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Pats kaltinamasis nurodo, jog buvo šiek tiek išgėręs, sutiko pervaryti M. D. automobilį. Prie parduotuvės „Rimi“ aikštelėje jis priparkavo vairuojamą automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuėjo nupirkti cigarečių, kai grįžo, prie automobilio stovėjo policijos automobilis. (b. l. 43, 46). Liudytojas M. D. parodė, kad negali tiksliai pasakyti kur ir kada susitiko su kaimynais A. A. ir V. Pamena tik, kad turėjo nuvaryti savo automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į netoli esantį servisą. Kai pradėjo suvokti kas vyksta, pamatė, kad jo automobilis stovi priparkuotas parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis sėdi priekinėje keleivio vietoje, atrodo, kad vairuotojo vietoje tada nieko nebuvo. Pamena, pareigūnai ėjo pas „Rimi“ apsaugos darbuotojus žiūrėti vaizdo įrašus. Grįžę jie pasakė, kad viską matė, įsodino A. į savo automobilį, jo automobilį užrakino, automobilio raktą pasiėmė su savimi ir išvažiavo (b. l. 22). Liudytojas J. M. parodė, kad kartu su nepilnamečiu pažįstamu A. P. taksi automobiliu atvažiavo į parduotuvę „Rimi“ (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o A. liko laukti jo lauke prie parduotuvės. Kai jis išėjo iš parduotuvės, A. pasakė, kad kol jo nebuvo jis pastebėjo automobilį, kuriuo atvažiavo girti vyrai ir nurodė vyšninės spalvos automobilį „Nissan Juke“. A. taip pat pasakė, kad vienas iš tų vyrų nuėjo į parduotuvę. Liudytojui skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, iš parduotuvės išėjo vyras, apsirengęs baltais marškinėliais ir nuėjo prie automobilio „Nissan Juke“. Atvažiavus policijai, vienas iš pareigūnų nuėjo pas apsaugą žiūrėti vaizdo įrašo. Grįžęs iš apsaugos posto policininkas patvirtino, kad vaizdo įraše matosi, kad automobilį vairavo vyras su baltais marškinėliais (b. l. 33). Liudytojas T. Kamarauskas teigė, kad atvykus pagal iškvietimą prie parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vaikščiojo akivaizdžiai neblaivūs žmonės. Privažiavo prie minėto automobilio. Tuo pat metu prie jų priėjo pranešėjai A. P. ir J. M., kurie paaiškino, kad matė, kaip į parduotuvės „Rimi“ aikštelę įvažiavo automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bordinės spalvos ir prisiparkavo ties įėjimu į parduotuvę. Kas būtent vairavo automobilį „Nissan Juke“, pranešėjai pasakyti negalėjo. Jiems nuėjus į parduotuvę „Rimi“, kreipėsi į apsaugos darbuotoją L. L. su prašymu parodyti jiems vaizdo įrašą, kuriame galėjo būti užfiksuota, kai automobilis „Nissan Juke“ įvažiuoja į aikštelę ir kas jį vairuoja. L. L. peržiūrėjo vaizdo įrašą ir paaiškino, kad įraše matyti, kaip automobilis „Nissan Juke“ įvažiuoja į parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, prisiparkuoja ir kaip iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipa asmuo, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ir pilkos spalvos kelnėmis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. A.. Jis buvo patikrintas alkotesteriu dėl blaivumo. Į alkotesterį A. A. priputė 2,75 promiles (b. l. 35). Byloje esančiame UAB „Rimi Lietuva“ pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip 2018 m. balandžio 9 d. į aikštelę 14.23 val. įvažiavo automobilis „Nissan Juke“ ir kad jį vairavo vyras, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais (b. l. 18, 20). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_N-10772-2018 nurodoma, kad A. A. nubaustas 300 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kadangi 2018 m. balandžio 9 d. 14.23 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 15). Specialisto išvadoje Nr. T-A 3409/2018(01) nurodyta, kad A. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).
Taigi, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai, tiek kita bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis vairavo automobilį. Specialisto išvada patvirtina, kad jis vairavo automobilyje, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skiriant konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 52), baustas administracine tvarka (b. l. 53-54), yra kreipęsis į medikus dėl širdies veiklos sutrikimų (b. l. 61), nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 63), nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 28 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 62). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, jog pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Viena vertus, kaltinamasis šioje byloje teisiamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, ankstesni jo teistumai išnykę, todėl laikytina, kad jis teisiamas pirmą kartą. Kita vertus, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turi teisėtų pajamų šaltinių. Kaltinamasis nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų (b. l. 53). Baudžiamojoje teisėje yra pripažįstamas bausmių neišvengiamumo principas, reiškiantis, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi sulaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, minėtas principas nebūtų įgyvendintas, be to, tokio pobūdžio bausmė nebūtų veiksminga, iš tų aplinkybių., kad kaltinamasis nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų (b. l. 53), matyti, kad finansinio pobūdžio sankcijos neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdis tik sunkėja, todėl šioje byloje kaltinamajam skirtina arešto bausmė, atitinkanti už nusikaltimus skiriamos arešto bausmės vidurkį.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) .
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 9 d. 16.45 val. (b. l. 37) iki 2018 m. balandžio 10 d. 10.06 val. (b. l. 38) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018). Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Kauno apygardos teismo 2018-01-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-485/2018). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialui (b. l. 13). Pagal 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį matyti, jog automobilio „Nissan Juke“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkėju yra SIA „UniCredit Leasing“, o lizingo gavėju yra M. D. (b. l. 23-27). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Nissan Juke“ kaina su PVM Lietuvoje yra 9 060 Eur (b. l. 11).
Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, nes kaltinamajam, kuris yra kreipęsis į medikus dėl širdies veiklos sutrikimų (b. l. 61), nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 63), nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 28 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 62), tai būtų pernelyg didelė finansinė našta ir jį žlugdytų, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Juke“) vertę atitinkančią sumą – 5000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.
BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma ir tais atvejais, kai kaltinamasis padaro nusikalstamą veiką nebūdamas teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs atitinkamą teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 15) patvirtina, jog kaltinamasis vairavo automobilį, nors neturėjo teisės jį vairuoti. Taigi, kaltinamasis neturėjo reikiamų vairavimo įgūdžių. Maža to, būdamas brandaus amžiaus ir suprasdamas apie neblaivaus vairuotojo keliamą grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, jis vis viena vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl to kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
CD diskas su vaizdo įrašu iš UAB „Rimi Lietuva“ paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47) – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64¹ paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 9 d. 16.45 val. iki 2018 m. balandžio 10 d. 10.06 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu CD diską su vaizdo įrašu iš UAB „Rimi Lietuva“ palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.