- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2-505-125/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00297-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius, Zigmas Pečiulis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui V. G. (V. G.), ieškovo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovui R. G., atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 9 mln. Lt nuostolių atlyginimo, o patikslintu ieškiniu reikalavimus sumažino ir prašė iš atsakovo priteisti 8,5 mln. Lt. Ieškovas nurodė, kad 2007-06-14 UAB „Neapolis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo aptartos jam priklausančių UAB „Neapolis“ 5 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo sąlygos, 2007-06-27 akcininkų susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta, kad atsakovas pirks iš jo akcijas, pateiks banko garantiją ir akcijų kainą sumokės per 30 dienų nuo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas vengė pasirašyti sutartį, iškėlė naujas jam nepriimtinas sąlygas, todėl su šiais atsakovo pasiūlymais jis nesutiko. Atsakovas 2007-10-04 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007 teismo 2007-10-05 nutartimi buvo areštuotos akcijos ir apribotas disponavimas jomis. Ieškovas 2007-10-11 teismui įteiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2007-06-26 tarp šalių buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, prašė priteisti 9 mln. Lt už akcijas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Su analogišku ieškiniu 2007-10-22 į teismą kreipėsi ir atsakovas, nurodęs, kad už akcijas sumokės per 30 kalendorinių dienų po to, kai jis įvykdys ieškinyje nurodytas sąlygas. Atsakovas 2008-03-12 atsisakė nuo savo ieškinio, kuris teismo 2007-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1068-370/2007 buvo pripažintas priešieškiniu. Teismas 2008-03-28 sprendimu jo ieškinį patenkino, bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones jo akcijoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-12-04 nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartimi konstatavęs, kad šalys nesusitarė dėl apmokėjimo už akcijas tvarkos, panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir jo ieškinį atmetė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas derybas dėl akcijų pirkimo vedė nesąžiningai, ignoravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 str. reikalavimus, vengė sudaryti sutartį, derybose kėlė nepagrįstus reikalavimus, siūlė akcijų pirkėju kitą asmenį. Atsakovas neturėjo galimybių sumokėti už akcijas, dėl to vilkino derybas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažeidė LR CK 6.163 str. 3 d. nuostatas, Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 5 d. numatytus akcijų apmokėjimo terminus. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovo akcijų vertė nuo 9 mln. Lt nukrito, iš esmės tapo bevertės ir ieškovas jas 2009-10-02 mainų sutartimi išmainė į UAB „Statega“ priklausančius 5 000 vnt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių, kurių vertė 500 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jam padaryta 8,5 mln. Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neketino parduoti savo akcijų, o bet kokia kaina siekė sužlugdyti jį kaip žmogų ir verslininką, iš civilinės bylos Nr. 2-268-370/2008 bylos protokolų, kitų įrodymų matyti, kad ieškovas siekė atimti iš jo bet kokius pajamų šaltinius ir išvaržyti jo turtą. Ieškovas jo akcijas vertino tik 1 Lt, elgėsi nesąžiningai, slėpė sandorius. Jis elgėsi sąžiningai, pateikė apie 10 pasiūlymų ieškovui, pirmam mokėjimui UAB „Pušų alėja“ buvo paėmusi 4,5 mln. Lt kreditą. Galutiniam atsiskaitymui kaip garantas buvo pasiūlyta įkeisti turtą ir išrašyti vekselį, tačiau ieškovas reikalavo tik priteisti iš jo 9 mln. Lt, nurodydamas, kad R. G. turi turto ir ši suma bus išieškota, nors anksčiau teigė, kad R. G. turto užtikrinti akcijų apmokėjimą nepakanka. Net ir vykstant bylinėjimuisi buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovą jokios sąlygos netenkino. Viso bylinėjimosi laikotarpiu buvo areštuotas jo turtas bei pajamos ir lėšos. Ieškovui buvo pateiktas 2009-05-22 pasiūlymas akcijas įsigyti už 2,5 mln. Lt, bet jis kažkodėl jas perleido už 0,5 mln. Lt. Taip ieškovas apgaudinėjo valstybę, nes nemokėjo privalomų mokesčių, ir kitą akcininką L. H. LLP. Ieškovo akcijos buvo areštuotos trumpą laiką nuo 2007-10-05 iki 2008-03-28, nors nuo priešieškinio jis atsisakė dar 2008 m. vasario mėn. Ieškovas 2009-07-14 atsiliepime į atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-1118-360/09 pripažįsta eksperto V. Č. nustatytą jo akcijų vertinimą 5 421 000 Lt, tačiau už savo akcijas prašo 9 mln. Lt. Ieškovas savo akcijomis galėjo disponuoti nuo 2008-03-28, tačiau jis norėjo prisiteisti pinigus už akcijas. Byloje esantys UAB „Kertė“ vertintojos I. I. vertinimas rodo, kad 2009-04-02 visos UAB „Neapolis“ akcijos yra vertos 19 mln. Lt, o 50 proc. – 9,5 mln. Lt. Derybos dėl akcijų pirkimo pasibaigė 2007-10-04, o toliau ginčas buvo sprendžiamas teisme. Atsakovas nurodė, kad teismas akcijų vertei atskirais laikotarpiais nustatyti paskyrė ekspertizę ir ją pavedė atlikti fiziniam asmeniui P. Č.. Tik gavus ekspertizės aktą paaiškėjo, kad ekspertizę atliko ne šis asmuo, o UAB „Lituka ir Ko“, su kuria UAB „Neapolis“ bylinėjasi Klaipėdos miesto apylinkės teisme, civilinėse bylos Nr. 2-7732-826/2010 ir Nr. 2-736-637/2009. Dėl šių priežasčių UAB „Lituka ir Ko“ atliktas aktas turėtų būti vertinamas kritiškai.
Tesimo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-14 UAB „Neapolis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo aptartos ieškovui priklausančių UAB „Neapolis“ 5 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo sąlygos, 2007-06-27 akcininkų susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta, kad atsakovas pirks iš ieškovo akcijas, tačiau akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas 2007-10-04 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007 teismo 2007-10-05 nutartimi buvo areštuotos akcijos ir apribotas disponavimas jomis. Ieškovas 2007-10-11 teismui įteiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2007-06-26 tarp šalių buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, prašė priteisti 9 mln. Lt už akcijas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Su analogišku ieškiniu 2007-10-22 į teismą kreipėsi ir atsakovas, nurodęs, kad už akcijas sumokės per 30 kalendorinių dienų po to, kai jis įvykdys ieškinyje nurodytas sąlygas. Atsakovas 2008-03-12 atsisakė nuo savo ieškinio, kuris teismo 2007-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1068-370/2007 buvo pripažintas priešieškiniu. Teismas 2008-03-28 sprendimu ieškinį patenkino, bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones ieškovo akcijoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-12-04 nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartimi konstatavęs, kad šalys nesusitarė dėl apmokėjimo už akcijas tvarkos, panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 12–41). Ieškovas, kreipdamasis į teismą nurodė, kad atsakovas derybas dėl akcijų pirkimo vedė nesąžiningai, ignoravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 str. reikalavimus, vengė sudaryti sutartį, derybose kėlė nepagrįstus reikalavimus, siūlė akcijų pirkėju kitą asmenį, dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų akcijų vertė nukrito, ieškovas jas 2009-10-02 mainų sutartimi išmainė į UAB „Statega“ priklausančius 5 000 vnt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių, kurių vertė 500 000 Lt, todėl ieškovas nurodė, kad jam padaryta 8,5 mln. Lt nuostolių.
CK 6.246 str. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Tačiau taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas teisingas padarytos žalos dydis ir įrodyti tiesioginiai nuostoliai, kurie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl netinkamo atsakovo pareigų vykdymo. CK 6.249 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakovo veiksmais (veikimu, neveikimu), todėl priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga ir šioje byloje ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl akcijų nuvertėjimo bei paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas.
Ieškovas teigė, jog akcijos nuvertėjo dėl akcijoms taikyto arešto. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo prašymu civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007 teismo 2007-10-05 nutartimi buvo areštuotos akcijos ir apribotas disponavimas jomis. Ieškovas 2007-10-11 teismui įteiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2007-06-26 tarp šalių buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, prašė priteisti 9 mln. Lt už akcijas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Su analogišku ieškiniu 2007-10-22 į teismą kreipėsi ir atsakovas, nurodęs, kad už akcijas sumokės per 30 kalendorinių dienų po to, kai jis įvykdys ieškinyje nurodytas sąlygas. Atsakovas 2008-03-12 atsisakė nuo savo ieškinio, kuris teismo 2007-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1068-370/2007 buvo pripažintas priešieškiniu. Teismas 2008-03-28 sprendimu ieškinį patenkino, bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones jo akcijoms. Pažymėtina, kad tokį teismo sprendimą skundė tik R. G. ir net panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nesiėmė veiksmų, kad akcijos būtų parduotos kitiems asmenims, jis per prievartą siekė akcijas parduoti atsakovui. Tai yra ieškovas neieškojo ir nesiekė parduoti akcijas kitam pirkėjui, o siekė bet kokia kaina akcijas perleisti atsakovui. Iš to darytina išvada, kad pats ieškovas nesiimdamas jokių veiksmų, prisidėjo prie akcijų nuvertėjo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-14 UAB „Neapolis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo aptartos ieškovui priklausančių UAB „Neapolis“ 5 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo sąlygos atsakovui. Taigi šie veiksmai vertintini kaip ikisutartiniai santykiai. CK 6.163 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių vyko derybos ir abi šalys išsakė savo pozicijas, tačiau nebuvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų ir sutartis nebuvo sudaryta (t. 1, b. l. 121). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys dalyvavo derybose ir siūlė savo variantus, todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai (CPK 185 str., CK 6.163 str.). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartimi konstatavo, kad abi šalys siekė sudaryti akcijų perleidimo sandorį, tačiau nesutarė dėl esminės sutarties sąlygos – akcijų apmokėjimo tvarkos. Minima nutartimi teismas pažymėjo, kad LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. nuostatos nėra adekvačios LR CK 6.305 str. nustatytoms pirkimo–pardavimo sutarties nuostatoms. Iš išnagrinėtos civilinės bylos matyti, kad abi šalys sąžiningai klydo, manydamos, kad 2007-06-27 UAB „Neapolis“ akcininkų susirinkimo nutarimu sandoris dėl akcijų perleidimo jau buvo sudarytas, tai yra susitarta dėl visų sutarties sąlygų. Tai, kad tik 2009-05-05 nutartimi iki galo buvo išspręstas šalių ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir sąlygų negalima konstatuoti, jog dėl užsitęsusio bylinėjimosi atsakovas kaltas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir akcijų nuvertėjimo. Nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo nustatinėti žalos dydžio, tačiau pažymėtina, jog ekspertizės aktas turėtų būti vertintinas kaip paprastas įrodymas, kadangi iš pateikto akto nustatyta, jog jį atliko UAB „Lituka ir Ko“, su kuriuo UAB „Neapolis“ turėjo 2 civilines bylas, o kitos akcijų vertės nustatymo ekspertizės nustatė kitokias akcijų vertes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinys iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 70,55 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo V. G. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G. 70,55 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.