Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6380-642/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automeistras“, valstybės institucija, teikianti išvadą– Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl žalos atlyginimo, ir ieškovės A. S. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automeistras“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Valstybės institucija, teikianti išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, joje nurodyta, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, kurią patyrė dėl automobilio gedimo šalinimo darbų gali būti pagrįstas tuo atveju, jei ieškovė objektyviais įrodymais pagrįs sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir nuostolių, patirtų dėl automobilio gedimo, dydį. Teigė, jog vertinant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinės žalos dydį nustatyti ir įvertinti pinigais gali tik teismas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl jai priklausančio automobilio „Peugeot“ 405 defekto pašalinimo, tačiau atsakovė defekto nepašalino (t. 1, b. l. 14, 15, 16, 38, 39, 40, 41, 42, 84, 91, 117, 118, 119). Ieškovė atsakovei už darbą sumokėjo 805 Lt (t. 1, b. l. 121, 122, 123, 124). Atsakovei nesuremontavus ieškovės automobilio, ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas, rašė skundus (t. 1, b. l. 8, 9, 10, 125, 126, 131, 132, 134, 135, 152). Atsakovei nesuremontavus ieškovės automobilio, ieškovė rašė skundus Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie ūkio ministerijos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (t. 1, b. l. 11, 12, 13, 120, 143, 144, 151, 153). 2013 m. kovo 5 d. ieškovė jai priklausantį automobilį pateikė apžiūrai įmonei UAB „Infigo”, jos išvadoje (komerciniame pasiūlyme) nurodyta, kad „reikėtų nuimti greičių dėžę ir tikrinti sankabos diskelio, smagračio, diskatoriaus, kreipiančiosios būklę”. UAB „Infigo” tame pačiame pranešime nurodė, jog reikalingos detalės, kurių bendra suma 2 888 Lt (t. 1, b. l. 19, 20).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonėje UAB „Infigo” atliko remontą ir dėl patyrė 2 888 Lt išlaidų. Ieškovės pateiktas UAB „Infigo” komercinis pasiūlymas, kurio vertė 2 888 Lt, taip ir liko nerealizuotas, tą apeliaciniame skunde teigia pati ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Teisinei situacijai dėl 805 Lt priteisimo spręsti svarbu atkreipti dėmesį t tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės automobilio gedimo pašalinimas – remontas susijęs su daugeliu darbų etapų ir jų eigoje keistinų detalių. Gedimas susijęs su automobilio techniniais agregatais ir jų mazgais – būtent su sankabos mechanizmu ir gretimais mechanizmais, įtakojančiais sklandų sankabos mechanizmų darbą. Kaip matyti iš faktinės situacijos, pirmiausiai UAB „Automeistras“ atliko tokius remonto darbus, kurie šalinant gedimą nereikalavo didelių darbo sąnaudų ir autodetalių išlaidų, t. y. atliko tik tokius remonto darbus, kurie tuo metu buvo minimaliai reikalingi. Etapais šalinant gedimą remontas kainavo 805 Lt.

Iš ieškovės skundų ir jų papildymo turinio matyti, kad 2012 m, kovo mėn. ieškovės automobiliui gedimas buvo pašalintas (t. 1, b. l. 129). Tai reiškia, kad ieškovės automobilis buvo pagerintas, kadangi remonto metu senos autodetalės buvo pakeistos naujomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės automobiliui po trejų mėnesių – 2012 m. birželio viduryje – „atsirado kažkoks traškesys – pedalo vibracija“, o 2012-12-31 jos teigimu „atsirado naujas gedimas: sunkiai persijungia pavaros, ypatingai 1-oji pavara pajudėjimui išvietos“ (t. 1, b. l. 155). Byloje nėra duomenų, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nauji gedimai ar kiti pašaliniai garsai atsirado dėl atsakovės atliktų darbų nekokybiškumo ar pakeistų detalių defektų (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Atmestini ieškovės argumentai, kad jos 1993 m. gamybos automobilis buvo eksploatuojamas tvarkingas. Pat ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – 2012-02-24 Techninės apžiūros duomenų rezultatus, iš jų matyti, kad 2012-02-24 – dar iki kreipimosi į atsakovę dėl remonto dienos – buvo nustatyti šie trūkumai: „pastebimas alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas“ (t. 1, b. l. 154, CPK 178 straipsnis). Vertinant šiuo duomenis akivaizdu, kad nors ieškovės automobilis techninės apžiūros reikalavimus, tačiau jis nebuvo visiškai tvarkingas. Svarbu tai, kad alyvos pratekėjimas neužtikrina sklandaus agregatų ir mazgų darbo, alyvos reikiamo lygio užtikrinimas ypatingai svarbus sklandžiam greičių dėžės veikimui, tame tarpe ir pavarų perjungimui, alyvos lygio sumažėjimas sąlygoja pašalinių garsų atsiradimą (CPK 182 str. 1 p.). Be to, atsakovės darbuotojai įvertino tai, kad atsakovės automobilis buvo eksploatuojamas su savadarbėmis detalėmis (t. 1, b. l. 56), pati ieškovė skunduose nurodė, kad automobilyje buvo sumontuota konkreti neoriginali detalė.

Sutiktina su valstybinių institucijų, ieškovės teiginiais, kad automobilis iki galo nebuvo suremontuotas, tačiau pabrėžtina, kad jis nebuvo suremontuotas iki galo ne dėl to, kad atsakovė netinkamai tą atliko, tačiau dėl vis atsirandančių naujų ir kitų automobilio defektų. Be to, iki galo pašalinti kitų naujai paaiškėjusių defektų ieškovė nepanoro.

Analizuojant UAB „Infigo” ieškovei 2013-03-05 pateiktą komercinį pasiūlymą dėl automobilio remonto matyti (t. 1, b. l. 19–20), kad skundžiamasi tuo, jog „sunkiai junginėjasi pavaros, o ypač pirmosios pavara“. Taigi, ieškovė autorizuotame servise skundėsi gedimu, kuris naujai paaiškėjo 2012 m. birželio mėnesį, ir kuris, teismo vertinimu, nesusijęs su atsakovės atliktais darbais ar pakeistomis detalėmis (CPK 185 straipsnis). Minėtoje autorizuoto serviso pasiūlyme nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Automeistras“ darbus atliko nekokybiškai, nėra duomenų apie tai, kad darbus atliko visiškai be reikalo, t. y. klaidingai nustatė pradinio gedimo priežastį, nėra duomenų apie tai, kad buvo sumontuotos naujos, tačiau nekokybiškos detalės. Aktualu tai, kad dėl specifinio gedimo UAB „Infigo” nenustatė ir tikrosios gedimo priežasties, nurodė, jog reikia tikrinti „sankabos diskelio, smagračio, diskatoriaus, kreipiančiosios būklę”, pateikė detalių, (tuo atveju, jeigu būtų reikalinga jas visas pakeisti) kainas ir pažymėjo, kad „gali prireikti papildomų detalių bei darbų) (CPK 178 straipsnis). Minėti darbams atlikti buvo būtina nuimti greičių dėžę, taigi, UAB „Infigo” paminėti darbai nesusiję su UAB „Automeistras“ atliktais darbais.

Kompleksiškas reikšmingų bylai duomenų vertinimas suponuoja išvadą, kad atsakovė darbus atliko tinkamai, t. y. pašalino tuo metu ieškovės automobiliui buvusį gedimą, vėliau kiti ir nauji gedimai nustatyti ne dėl atsakovės atliktų darbų ar nekokybiškų detalių (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis ,CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apibendrinant, tai, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 805 Lt, kadangi sudarė situaciją, kada ieškovė nepagrįstai praturtėjo, o atsakovė, atlikusi darbus ir savo sąskaita į automobilį sumontavusi naujas detales, patyrė nuostolių. Dėl to apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 805 Lt ieškovei priteisimo naikintina.

Atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio, todėl ieškovės prašymas dėl neturinės žalos negali būti tenkinamas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Aptariant nurodytą teisinį įvertinimą apylinkės teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikintina jos nepriteisiant.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas. Šiame kontekste pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu daugelį procesinių veiksmų atliko atsakovės įmonėje dirbantis teisininkas R. Z., t. y. jis atliko savo darbo funkcijas, atlyginimas jam nustatomas bendru su atsakove tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad atsakovės teisininkas, turėdamas visus reikalingus įgaliojimus, sudarydamas sutartį su kita teisines paslaugas teikiančia įmone, patyrė išlaidų, kurios nebuvo būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokie veiksmai – bylinėjimosi išlaidų didinimas – neatsitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl minėtų veiksmų pasekmių negalima perkelti ieškovei. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokią sumą dėl nagrinėjamos bylos sumokėjo teisininkui R. Z. daugiau, nei priklausytų pagal darbo sutartį už tiesioginių pareigų vykdymą, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinį iš dalies tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiantį į tai, kad ieškinys netenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina savo funkcijų, jos naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei A. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automeistras“ priteista 805 Lt turtinės ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1105 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2013 m. balandžio 26 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 717,43 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 1 768,84 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės A. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automeistras“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automeistras“ turtui už 7 888 Lt panaikinti.