Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Vinikui, atsakovės atstovui Robertui Zeidleriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovei UAB „Automeistras“, valstybės institucijai išvadai duoti – valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės institucija išvadai duoti – valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, kurią patyrė dėl automobilio gedimo šalinimo darbų, gali būti pagrįstas tuo atveju, jei ieškovė objektyviais įrodymais pagrįs sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir nuostolių, patirtų dėl automobilio gedimo, dydį. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, Tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinės žalos dydį nustatyti ir įvertinti pinigais gali tik teismas.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 2888,00 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl jai priklausančio automobilio „Peugeot" 405, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) defekto pašalinimo, tačiau atsakovė defekto nepašalino (b.l. 14, 15, 16, 38, 39, 40, 41, 42, 84, 91, 117, 118, 119). Ieškovė atsakovei už darbą sumokėjo 805,00 Lt ( b.l. 121, 122, 123, 124). Atsakovei nesuremontavus ieškovės automobilio, ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas, rašė skundus (b.l. 8, 9, 10, 125, 126, 131, 132, 134, 135, 152). Atsakovei nesuremontavus ieškovės automobilio, ieškovė rašė skundus valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie ūkio ministerijos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (b..l. 11, 12, 13, 120, 143, 144, 151, 153). 2013 m. kovo 5 d. ieškovė jai priklausantį automobilį pateikė apžiūrai UAB “Infigo”, kurios išvadoje nurodyta, kad “reikėtų nuimti greičių dėžę ir tiktinti sankabos dikelio, smgračio, diskatoriaus, kreipiančiosios būklę”. UAB “Infigo” tame pačiame pranešime nurodė, jog reikalingos detalės, kurių bendra suma 2888,00 Lt (b.l.19, 20).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo suremontuoti ieškovei priklausančio automobilio sankabą- pašalinti giržądesį, sklindantį iš sankabos pedalo svirties nuspaudimo metu. Teismo nuomone tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.

Šioje byloje nekilo ginčas, kad atsakovė yra profesionali verslininkė, besiverčianti automobilių remontu. Šioje byloje taip pat nekilo ginčas, kad ieškovė jai priklausantį automobilį remontavo savo reikmėms, kitaip tariant, šeimos poreikiams tenkinti.

Specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu. Šio tikslo įstatymų leidėjas siekia vartojimo rangos teisiniame reguliavime, palyginanti su įprastinių rangos sutartinių santykių reglamentavimu, įtvirtindamas daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių šaliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672 straipsnio 2 dalies normą vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis turi būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350–6.370 straipsniai, reglamentuojantys vartojimo pirkimo–pardavimo santykius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

Vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties šalis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais). Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalimi verslininko (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Iš to seka, kad atsakovė, būdama verslininkė ir teikdama automobilių remonto paslaugas, veikė kaip savo srities profesionalas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, dėl atsakovės nekokybiškai suteiktų paslaugų, ieškovė patyrė 2888,00 Lt turtinę žalą, dėl automobilio gedimo šalinimo darbų. Tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti negali. Ieškovės pateiktas 2013 m. kovo 5 d. UAB “Infigo” pranešimas įrodo šias aplinkybes, kad: 1) 2013 m. kovo 5 d. ieškovė pateikė UAB “Infigo” jai priklausantį automobilį „Peugeot" 405, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrai; 2) UAB “Infigo” pateikė išvadą, kad “reikėtų nuimti greičių dėžę ir tiktinti sankabos dikelio, smgračio, diskatoriaus, kreipiančiosios būklę”; 3) reikalingos detalės, kurių bendra suma 2888,00 Lt. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB “Infigo” (ar kita automobilių remonto paslaugas teikianti įmonė) suteikė paslaugą- suremontavo automobilį (pašalino automobilio sankabos giržądesį, sklindantį iš sankabos pedalo svirties nuspaudimo metu) ir ieškovė sumokėjo paslaugų teikėjui 2888,00 Lt.

Valstybės institucijai išvadai duoti – valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje dėl 2888,00 Lt žalos atlyginimo taip pat pasakyta, kad „Ieškinyje ieškovė A. S. nurodė, kad dėl atsakovo UAB „Automeistras" kaltės patyrė tiesioginę materialinę žalą, sudarančią automobilio gedimo šalinimo darbus (2888 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Teismo pateiktu ieškiniu ir medžiaga, nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad Ieškovė mokėjo už automobilio remontą ir (ar) dėl to patyrė nuostolių“.

Tačiau byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė atsakovei už automobilio gedimo šalinimo darbus sumokėjo 805,00 Lt. Šias aplinkybes patvirtino ieškovė, ieškovės atstovas, byloje teikiančios išvadą valstsybės institucijos atstovė bei rašytinai įrodymai (b.l. 39, 92, 96, 97).

Kadangi byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė (jos prezumpcija nepaneigta, be to, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės), priežastinis ryšys, žalos faktas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinys dalyje dėl 2888,00 Lt žalos priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisitnas 805,00 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350-.370, 6.672, 6.674, 6.676, 6.678 straipsniai,(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio l dalies 5 punkto normą, vartotojas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į jos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovė savo ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2012 m. eksploatuodama netvarkingą automobilį, kasdien jautė nuolatinį stresą, nes nežinojau kokių avarinių situacijų kelyje teks išvengti. 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. prieš pat Naujų metų šventę, Minijos gatvės atkarpoje, automobilis galutinai sugedo, neįsijungė I-a pavara pajudėjimui iš vietos, teko kviesti pažįstamą asmenį, kad automobilį nuvairuotų į kiemą, nes transportavimo paslauga brangiai kainuoja. Be to, ieškovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto inspekciją Klaipėdos skyrių, vėliau į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o visos situacijos nagrinėjimas užsitęsė, pareikalavo daug įtampos kas atsiliepė sveikatai. Ieškovei diagnozuotas kelio sąnario uždegimas, žiemą negalėjo naudotis automobiliu, paaštrėjo kelio sąnario skausmai, teko kreiptis į gydytojus, naudoti vaistus.

Kadangi ieškovė savo teginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, teismas, ieškovės prašymu, išreikalavo iš Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pažymą (b.l. 81). Iš minėtos pažymos matyti, kad ieškovė į gydytoją kreipėsi tik 2013 m. birželio 11 d. Ieškovė gydytojai skundėsi miego sutrikimu, nuolatiniu nerimu, padidintu jautrumu. Ieškovės nuomone, tokia ieškovės sveikatos būklė susidarė dėl streso, patirto teisminio nagrinėjimo metu. Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pažymoje, pateiktoje teismui 2013 m. liepos 2 d. nurodyta, kad nustatyta diagnozė: nerimo sutrikimas ir miego sutrikimas, taip pat nurodyta, kad ieškovė vėliau į gydytoją nesikreipė.

Atsiživelgiant į tai, kad: 1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovei diagnozuotas kelio sąnario uždegimas, paaštrėjo kelio sąnario skausmai, teko kreiptis į gydytojus, naudoti vaistus; 2) ieškovė nepateikė įrodymų, jog nustatyta diagnozė: nerimo sutrikimas ir miego sutrikimas yra teisminio nagrinėjimo pasėkmė; 3) teismas nebuvo pripažinęs ieškovės dalyvavimą byloje būtinu; 4) ieškovę byloje atstovavo atstovas; 5) ieškovė į gydytoją kreipėsi tik 2013 m. birželio 11 d; 5) ieškovė dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų, patyrė nepatogumus, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteistina 300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisdamas ieškovei 300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas pasisako taip, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė nepatogumus, tačiau nebuvo pažeisti ar sužaloti tokie fundamantalūs gėriai kaip sveikata ir gyvybė.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 14,00862 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 560,34 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 33,14 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 123,95 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 7, 21, 69, 70, 179).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas 85,99138 procentų, iš ieškovės atsakovei priteistina 1768, 84 Lt kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės A. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automesitras“ turtui už 7888,00 Lt.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automesitras“ 805,00 Lt turtinės ir 300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1105,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2013 m. balandžio 26 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 717,43 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. S..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovei uždarajaji akcinei bendrovei „Automesitras“ 1768,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automesitras“ turtui už 7888,00 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.