Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-193-312/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-28
Bylos Nr.: 1A-193-312/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23798-2015-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
Nuteistasis: I. K., ir V
Kaltinamasis: I. K., V. U.
Civilinis ieškovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įgaliotasis atstovas Ričardas Jankovskis, Sodra Alytaus skyrius
Prokuroras: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto
Advokatai: Jolanta Žukauskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-312/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23798-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.4.6.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,nuteistojo I. K. gynėjai advokatei Jolantai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjos advokatės Jolantos Žukauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo ir nuteistas 150 MGL (MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu - 37,66 euro), t. y. 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų dydžio bauda.

Taip pat pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo ir nuteistas 200 MGL, t. y. 7532 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 250 MGL, t. y. 9415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) eurų dydžio bauda.

Tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.

Priteista Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 1265,46 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt penki eurai 46 ct), iš jų 1244,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 21,36 Eur įmokų į Garantinį fondą, atitinkamai iš kaltinamojo I. K. 931,33 Eur (devyni šimtai trisdešimt vienas euras 33 ct.) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 916,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 15,09 Eur įmokų į Garantinį fondą, 80,51 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 79,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1,32 Eur įmokų į Garantinį fondą, bei iš kaltinamojo V. U. 253,62 Eur (du šimtai penkiasdešimt trys eurai 62 ct.) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 248,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 4,95 Eur į Garantinį fondą.

Tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, dabar Kauno skyriaus, civilinis ieškinys.

Priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 4003,48 Eur (keturi tūkstančiai trys eurai 48 ct), iš jų iš kaltinamojo I. K. priteista 3013,51 Eur (trys tūkstančiai trylika eurų 51 ct), o iš kaltinamojo V. U. priteista 989,97 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 97 ct).

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. U., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. K. nuteistas už tai, kad nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 punkto nuostatą ,,Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti ir į valstybės biudžetą nemokėti privalomus mokesčius, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkos, laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.: pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. reikalavimus, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 13 str. 3 d. reikalavimo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 str. 1 d. ir 12 str. 4 d. reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. 19 str. 1 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio priskaičiavimo ir apskaičiavimo žiniaraščių, darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių arba išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių ir kitų dokumentų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų; pažeisdamas 2000-02-17 LRV nutarimu patvirtintų Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. nurodymus, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 8 p. nurodymą, kad „kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio nurodytą laikotarpį, privalo 1) mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“; 2) sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį; mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti“ ir 19 p., kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo laikoma, kad pinigai neišmokėti”, 16 p. nurodymus, kad „jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio parašai“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užregistruotuose 2013 m. 07 – 11 mėn. darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose (Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11) ir mokėjimų žiniaraščiuose Nr. 7 (2013-08-16), Nr. 8 (2013-09-16), Nr. 9 (2013-10-16), Nr. 10 (2013-11-18) pateikė neteisingą informaciją dėl S. R. darbo užmokesčio, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą ūkines operacijas dėl S. R. priskaičiuoto 2 277,02 Lt (659,47 EUR) darbo užmokesčio už 2013 m. 07 – 11 mėn. ir išmokėto 1 349,06 Lt (390,71 EUR) užmokesčio už 2013 m. 07 – 10 mėn.

Tokiu būdu I. K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tyčia į 2013-02-21 – 2013-11-30 laikotarpio buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė S. R. išmokėto 1 349,09 Lt (390,71 EUR) darbo užmokesčio (vertinant liudytojo apklausos protokolo duomenis), į apskaitą įtraukė mokėjimų žiniaraščius (9 vnt.) dėl išmokėto 11 069 Lt (3205,80 EUR) darbo užmokesčio, kurie nepatvirtinti ūkio subjekto vadovo, kasininko, pinigus gavusių asmenų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24. Taip pat dėl 2013-02-21 – 2013-11-18 laikotarpio apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) dėl 15 370,50 Lt (4451,60 EUR) išmokėto darbo užmokesčio iš kasos, 2013-12-01 – 2014-07-25 laikotarpio visų apskaitos registrų, kasos knygos, 2014-02-01 – 2014-06-30 laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju 2013-02-21 – 2014-07-24 laikotarpiu.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, I. K. nuteistas už tai, kad nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir - UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 punkto nuostatą ,,Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti ir į valstybės biudžetą nemokėti privalomus mokesčius, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkos, laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.: pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. reikalavimus, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 13 str. 3 d. reikalavimo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 str. 1 d. ir 12 str. 4 d. reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. 19 str. 1 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio priskaičiavimo ir apskaičiavimo žiniaraščių, darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių arba išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių ir kitų dokumentų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų; pažeisdamas 2000-02-17 LRV nutarimu patvirtintų Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. nurodymus, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 8 p. nurodymą, kad „kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio nurodytą laikotarpį, privalo 1) mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“; 2) sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį; mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti“, 16 p., kad „jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio parašai“ ir 19 p., kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo laikoma, kad pinigai neišmokėti” į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė, apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ar kt.) nepagrindė ūkinių operacijų, dėl dirbusiems asmenims išmokėto 5 560,70 EUR (19 200 Lt) užmokesčio už darbą, nuo kurio neapskaičiavo 6 883,46 EUR (23 767,20 Lt) apmokestinamųjų pajamų.: A. I. išmokėto 11 200 Lt (3 243,74 EUR) užmokesčio ir 14 028,32 Lt (4 062,88 EUR) apmokestinamųjų pajamų už 2013 m. 09 – 2014 m. 03 mėn.; N. K. išmokėto 1 500 Lt (434,43 EUR) užmokesčio ir 1 861,19 Lt (539,04 EUR) apmokestinamųjų pajamų už 2014 m. 06 mėn.; H. B. išmokėto 4 000 Lt (1158,48 EUR) užmokesčio ir 4 813,20 Lt (1 394 EUR) apmokestinamųjų pajamų už 2014 m. 01 – 04 mėn.; M. M. L. išmokėto 1 500 Lt (434,43 EUR) užmokesčio ir 1 861,19 Lt (539,04 EUR) apmokestinamųjų pajamų už 2014 m. 06 mėn.; R. A. išmokėto 1 000 Lt (289,62 EUR) užmokesčio ir 1203,30 Lt (348,50 EUR) apmokestinamųjų pajamų už 2014 m. 06 mėn.

Tokiu būdu I. K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tyčia į 2013-02-21 – 2014-06-30 laikotarpio apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė A. I., N. K., H. B., M. M. L., R. A., V. P. išmokėto 20 441,40 Lt (5 920,24 EUR) darbo užmokesčio, į apskaitą įtraukė mokėjimų žiniaraščius (11 vnt.) dėl išmokėto 14 070,36 Lt (4075,06 EUR) darbo užmokesčio, kurie nepatvirtinti ūkio subjekto vadovo, kasininko, pinigus gavusių asmenų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25. Taip pat dėl 2013-02-21 – 2013-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) dėl 22 768,87 Lt (6594,32 EUR) išmokėto darbo užmokesčio iš kasos, 2014-01-01 – 2014-07-25 laikotarpio visų apskaitos registrų, kasos knygos, 2014-02-01 – 2014-06-30 laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistojo I. K. pripažinimo kaltu BK 222 straipsnio 1 dalį ir priimti nuosprendį - I. K. išteisinti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį), I. K. pripažintas kaltu nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl to netinkamai kvalifikavo veiką. Taip pat teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, t. y. bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, bylos nagrinėjimo metu iš anksto raštu vienareikšmiškai pasisakęs dėl I. K. kaltės. Skundžiamas nuosprendis nepakankamai motyvuotas, neatskleista nusikaltimo sudėtis ir jos nustatymas I. K. veiksmuose. Patenkinti nepagrįsti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civiliniai ieškiniai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto, kaip būtinojo nusikalstamos veikos požymio

3.2. Pirmosios instancijos teismas I. K. pripažino kaltu už apgaulingą apskaitos tvarkymą, anot gynėjos, neįvertinus, kad I. K. net nėra tinkamas subjektas, kuriam kyla atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-363/2014 ir kt.). Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o, esant bendrininkavimui su įmonės vadovu, - abu šie asmenys. Taigi, įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskaitą vedusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebuvo patraukta kaltinamuoju, todėl byloje nebuvo nustatytas I. K. ir apskaitą vedusios įmonės bendrininkavimas ir I. K. net negalėjo būti pareikšti savarankiški kaltinimai, juo labiau, negalėjo būti pripažintas kaltu.

3.3. I. K., kaip vadovas, galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis būtų panaudojęs nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, ir I. K. taptų nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nenustatė aplinkybių, kad I. K. pateikinėjo buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kad jis juos įtrauktų į apskaitą. Pažymėtina, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatyti jokie I. K. veiksmai, kurie būtų vertintini kaip apgaulingas apskaitos vedimas, tiksliau, byloje nėra apskritai jokių duomenų apie I. K. atliktus veiksmus, jau nekalbant apie nusikalstamus ar tyčinius. Nesant byloje nustatytų aplinkybių apie bet kokius I. K. veiksmus, konstatuotinas I. K. neveikimas, kuris nepatenka į nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik tyčia ir tai yra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis, kuris nebuvo nustatytas.

Šalies argumentai

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakingų asmenų už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatymo priešingi vėliau padarytoms išvadoms. Skundžiamame nuosprendyje pats teismas nurodo, kad įmonės vadovas yra atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o už apskaitos tvarkymą atsakingas vyriausiasis buhalteris arba kiti asmenys. Šiais motyvais remiantis, teismas daro visiškai priešingą išvadą, t. y. pripažįsta kaltu I. K. už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Iš minėtų skundžiamo nuosprendžio motyvų ir jiems prieštaraujančių išvadų nei nuteistajam, nei jo gynėjai nėra aišku, ką laikyti teisingais - ar teismo motyvus, ar jais remiantis padarytas priešingas išvadas.

3.5. Bylos duomenys patvirtina, kad, organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą abiejose įmonėse, I. K. sudarė buhalterinės apskaitos vedimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2013 m. liepos 1 d. sudaryta sutartis Nr. 2013/92-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą; 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta sutartis Nr. 2013-93-07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą. Skundžiamame nuosprendyje net nepateiktas minėtų buhalterinės apskaitos paslaugų sutarčių, kaip įrodymų, vertinimas, nenagrinėtas sutarčių turinys, kurių sąlygos, gynėjo teigimu, neabejotinai reikšmingos sprendžiant atsakingų asmenų nustatymo klausimą, nes būtent apskaitos vedimo sutartimi nustatomos atsakomybių ribos, apskaitos paslaugų apimtis. Iš apskaitos sutarčių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedama tvarkyti buhalterinę apskaitą, kas tik patvirtina, kad pats I. K. apskaitos netvarkė, todėl negalėjo pažeisti konkrečių kaltinime nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. L. patvirtino, kad įmonių buhalteriją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, kad apskaitos sutartys ne tik buvo sudarytos, bet ir realiai faktiškai vykdomos. Taigi, I. K., nebūdamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, neteisėtai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galiausiai nepagrįstai nuteistas, nes nėra nusikalstamos veikos būtinojo požymio - I. K. netinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti, nesant nustatyto bendrininkavimo su apskaitą vedusiu asmeniu, šiuo atveju su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl kaltės, kaip būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymio

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje nepateikta motyvų dėl I. K. kaltės formos, t. y. nenustatytas ir kitas būtinasis nusikalstamos veikos požymis - tyčinė kaltė. Pabrėžiama, jog apgaulingas apskaitos vedimas gali būti padarytas tik tyčinės kaltės forma.

3.7. Dėl I. K. kaltės pirmosios instancijos teismas pasisakė vos vienu sakiniu, lakoniškai, neanalizavo kaltės turinio, formos, nenustatė tyčios I. K. veiksmuose ir skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių motyvų dėl tyčios nustatymo. Skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl kaltės nelaikytini pagrįstais ir pakankamais, nes, visų pirma, nenustatyta kaltės forma - tyčia, kuri sudaro būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį, antra, teismo išvados nepagrįstos, nes byloje nėra jokių duomenų, kad I. K. kam nors davė kokius nors nurodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kad buhalterinė apskaita buvo tyčia vedama apgaulingai būtent su jo žinia. Negana to, kad dėl I. K. kaltės teismas nepateikė motyvuotų išvadų, tačiau net ir pateiktas lakoniškas sakinys dėl I. K. kaltės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes jokių duomenų byloje nėra apie I. K. bet kokius atliktus veiksmus.

Dėl objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių

3.8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog skundžiamu nuosprendžiu I. K. veiksmuose nenustatyta nė vieno iš alternatyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Gynėjos teigimu, argumentų, išdėstytų apeliacinio skundo dalyje pasisakant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektų, pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad I. K. veiksmuose nėra ir negali būti nustatytas objektyvusis požymis - apgaulingos apskaitos tvarkymas, nes jis apskaitos netvarkė, apskaitos vedimui buvo sudarytos sutartys su apskaitos paslaugas teikiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, o I. K. tik organizavo apskaitos vedimą įmonėse, kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

3.9. Pasisakant dėl kitų alternatyviųjų nusikalstamos veikos požymių, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo, anot gynėjos, kaltinimai dėl to I. K. pareikšti nebuvo, skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat nenustatė, kad I. K. būtų paslėpęs, sugadinęs ar sunaikinęs įmonių dokumentus.

3.10. I. K. buvo kaltinamas apgaulingai tvarkęs įmonių buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo įmonių apskaitos dokumentų. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu teismas nenustatė ir nepateikė išvadų, kad I. K. neišsaugojo kokių nors įmonių dokumentų (šios aplinkybės nurodytos tik kaltinamajame akte). Kita vertus, įmonės dokumentų neišsaugojimas nepatenka į BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) sudėtį. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamajame akte nepateiktas nusikalstamos veikos aprašymas dėl įmonių apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo, nesurinkti įrodymai dėl šios kaltinimo dalies, šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Dėl formalaus vadovo baudžiamosios atsakomynės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

3.11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, neįvertino bylos aplinkybių, pasitvirtinusių bylą išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje. Didžioji dalis liudytojais byloje apklaustų darbuotojų nurodė, kad atlyginimą grynais mokėjo V. U., kad dėl priėmimo į darbą tarėsi su V. U., o I. K. niekada nėra matę, o jei ir matė, tai nežino, ką jis veikė įmonėje ir kokios jo pareigos. Nė vienas iš apklaustų buvusių darbuotojų I. K. nelaikė įmonės vadovu. Taigi, nė vienas liudytojas nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad I. K. nors vieną kartą būtų darbuotojams mokėjęs atlyginimą ar atlikęs bet kokius kitus veiksmus, susijusius su apskaitos tvarkymu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis ir nustatyti, ar I. K. iš tiesų faktiškai vadovavo įmonėms, ar buvo tik formalus vadovas, nes, kaip minėta, byloje nėra surinkta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad I. K. faktiškai vadovavo įmonėms. Pagal aukštesnių teismų praktiką nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Registrų centre oficialiai registruoto vadovo ir taikyti jam baudžiamąją atsakomybę, nes atsakomybė kyla ne vadovui, kuris yra registruotas, o vadovui, kuris faktiškai vadovauja įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-870/2020).

Dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo

3.12. Nuteistojo gynėjos teigimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir kitu savarankišku pagrindu, t. y. dėl to, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas - bylos nagrinėjimo metu teisėjas J. J. rašytinėje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad byloje pakanka duomenų I. K. kaltei pagrįsti. 2021 m. birželio 7 d. priimtoje nutartyje teisėjas aiškiai pasisakė dėl kaltinimo pagrįstumo: „<...> teismas vertina, kad visi galimi ir reikiami proceso veiksmai šios bylos ikiteisminiame tyrime atlikti, jų metu gauti duomenys, pakankami kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuojamos veikos pagrįsti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pateikti teismui <...>“. Šios teismo išvados vienareikšmiškai parodo teisėjo išankstinį nusistatymą dėl I. K. kaltės, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką laikytina šališkumu ir vien dėl to skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas.

Dėl nepagrįstų civilinių ieškinių tenkinimo

3.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai priteisti Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civiliniai ieškiniai kaltinamajam I. K., kurie pareikšti dėl tariamai padaryta nusikalstama veika atsiradusios žalos nesumokėtų mokesčių forma.

3.14. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-511/2019, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

3.15. Vienas iš tokių atvejų, kai civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, tik tuomet, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo - juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-511/2019, Nr. 2K-7-86-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebuvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, todėl ieškiniai neteisėtai ir nepagrįstai pareikšti tiesiogiai nuteistajam I. K., kaip formaliam buvusiam įmonių vadovui, ir ieškiniai jau vien šiuo pagrindu patenkinti nepagrįstai, nukrypstant nuo aukščiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

3.16. Nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo nuteistojo I. K. civilinės atsakomybės sąlygas, anot gynėjos, visų pirma, abi įmonės turėjo būti šioje byloje patrauktos kaltinamaisiais, ir aiškinamasi, ar yra galimybė žalos atlyginimą išieškoti iš juridinio asmens - mokesčių mokėtojo, ir tik nustačius, kad tokių galimybių nėra, ieškinys galėtų būti pareikštas įmonės buvusiam vadovui. Nei skundžiamame nuosprendyje, nei kaltinamajame akte, nei pateiktuose civiliniuose ieškiniuose tokios aplinkybės neaptartos ir neįvertintos, todėl byloje nesant duomenų apie įmonių mokumą, civiliniai ieškiniai tiesiogiai įmonių buvusiam vadovui negalėjo būti pareikšti ir juo labiau patenkinti. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. lapkričio 19 d. baigiamųjų kalbų metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pasiūlė teismui pačiam patikrinti registrų duomenis, iš kurių būtų nustatyta, kad viena iš įmonių yra bankrutuojanti, kas patvirtina įmonės nemokumą. Su tokiais Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo argumentais negalima sutikti, nes, visų pirma, civilinio ieškinio ir jo dydžio pagrįstumo įrodinėjimo pareiga tenka būtent pačiam civiliniam ieškovui, ne teismui, antra, skundžiamas nuosprendis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo išnagrinėtos teismo posėdyje ar grindžiamas įrodymais, kuriuos teismas savarankiškai surinktų išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus priimti nuosprendžio, nes tokiu atveju įrodymai nebūtų pateikti byloje ir ištirti teisiamajame teismo posėdyje, proceso dalyviams nebūtų sudaryta galimybė dėl jų pasisakyti ir skundžiamo nuosprendžio pagrindimas tokiais įrodymais sudarytų pagrindą konstatuoti esminį BPK pažeidimą (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

3.17. Kaip nurodė savo ieškiniuose ir teismo posėdžio metu patvirtino abu civiliniai ieškovai, ieškinio dydžiai buvo apskaičiuoti remiantis byloje pateikta specialisto išvada ir joje atliktais skaičiavimais dėl nesumokėtų mokesčių ir jų dydžio valstybei. Skaičiavimai buvo atliekami tokiu būdu: vertinama žiniaraštyje nurodyta darbuotojui išmokama suma su darbuotojo nurodyta faktiškai išmokėta suma, tokiu būdu išvedant atlyginimo skirtumą, kuris nebuvo apskaitytas apskaitoje ir nuo neapskaitytų sumų apskaičiuoti nesumokėtų mokesčių dydžiai. 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdyje buvo apklaustos tyrimą atlikusios ir specialisto išvadą surašiusios specialistės Miroslava Vinco ir Vilija Žalkauskienė, kurios patvirtino, kad atliekant skaičiavimus išvedė skirtumus tarp apskaityto ir faktiškai išmokėto darbo užmokesčio. Taikant minėtą metodą, išvados laikytinos sąlyginės ir vienareikšmiškai priklauso nuo darbuotojų nurodyto faktiškai gauto atlyginimo dydžio. Nagrinėjant bylą teisiamajame teismo posėdyje, kai kurių liudytojų parodymai dėl faktiškai jiems išmokėto atlyginimo keitėsi, todėl atitinkamai ir specialistų atlikti skaičiavimai tapo neteisingi ir netikslūs, nes būtent liudytojų parodymai buvo skaičiavimų pagrindas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino civilinių ieškinių pagrįstumo ir neatsižvelgė į tai, kad kai kurių liudytojų parodymai, duoti teisme, tiesiogiai įtakoję specialistų išvadas dėl nesumokėtų mokesčių dydžio, pasikeitė, todėl nepagrįstai rėmėsi specialistų skaičiavimais, kurie po liudytojų apklausų teisme tapo nebeaktualūs, netikslūs ir neteisingi, kas rodo ir ieškinių nepagrįstumą, kurie grindžiami išimtinai tik specialisto išvada.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo I. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nuosprendžio motyvais bei įvertinusi apylinkės teismo ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad I. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties I. K. veiksmuose

7. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-356-696/2017). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, o pagal 13 straipsnio 3 dalį įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. 16 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimas apskaitos registruose ir jų terminai. 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Būtent šias Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, o taip pat kaltinime nurodytas 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir pažeidė I. K..

8. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama, kad I. K. yra BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas, nes tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai buvo sudarytos 2013 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 2013/92-07 ir 2013 m. lapkričio 4 d. sutartis Nr. 2013-93-07, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti minėtų įmonių kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, t. y. įmonių vadovas I. K. buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už jos tvarkymą. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. K. nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tyčia į 2013-02-21 – 2013-11-30 laikotarpio buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė S. R. išmokėto 1 349,09 Lt (390,71 EUR) darbo užmokesčio (vertinant liudytojo apklausos protokolo duomenis), į apskaitą įtraukė mokėjimų žiniaraščius (9 vnt.) dėl išmokėto 11 069 Lt (3205,80 EUR) darbo užmokesčio, kurie nepatvirtinti ūkio subjekto vadovo, kasininko, pinigus gavusių asmenų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24. Taip pat dėl 2013-02-21 – 2013-11-18 laikotarpio apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) dėl 15 370,50 Lt (4451,60 EUR) išmokėto darbo užmokesčio iš kasos, 2013-12-01 – 2014-07-25 laikotarpio visų apskaitos registrų, kasos knygos, 2014-02-01 – 2014-06-30 laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju 2013-02-21 – 2014-07-24 laikotarpiu. Taip pat I. K. nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tyčia į 2013-02-21 – 2014-06-30 laikotarpio apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė A. I., N. K., H. B., M. M. L., R. A., V. P. išmokėto 20 441,40 Lt (5 920,24 EUR) darbo užmokesčio, į apskaitą įtraukė mokėjimų žiniaraščius (11 vnt.) dėl išmokėto 14 070,36 Lt (4075,06 EUR) darbo užmokesčio, kurie nepatvirtinti ūkio subjekto vadovo, kasininko, pinigus gavusių asmenų parašais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25. Taip pat dėl 2013-02-21 – 2013-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) dėl 22 768,87 Lt (6594,32 EUR) išmokėto darbo užmokesčio iš kasos, 2014-01-01 – 2014-07-25 laikotarpio visų apskaitos registrų, kasos knygos, 2014-02-01 – 2014-06-30 laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25.

10. Teisėjų kolegija sutinka ir byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti šių įmonių kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji pati tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Būtent I. K., vėliau – V. U. teikė jai dokumentus, ji šiuos dokumentus suvesdavo į registrus. Buvo tvarkomi kasos, banko, gaunamų, išrašomų faktūrų registrai, ilgalaikio turto registrai, darbo užmokesčio priskaičiavimo registrai, kiti privalomi registrai. Grynųjų pinigų operacijas tvarkė tik įmonės vadovas. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo pildomi pagal vadovų pateiktas darbo sutartis, kuriose buvo nurodytas darbuotojų darbo užmokestis. Darbo užmokesčio žiniaraščio pagrindu buvo sudaromas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, pildoma ir pateikiama ataskaita Sodrai ir VMI. Sudarytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis buvo atiduodamas įmonės vadovui, kad šis išmokėtų darbuotojams darbo užmokestį bei pateiktų pasirašyti gavusiems atlyginimą darbuotojams. Kartu su darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiu buvo išrašomi ir atiduodami vadovui kasos išlaidų orderiai, kuriuose jis taip pat turėjo pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai negrąžindavo jiems pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, nors tai buvo ne kartą prašoma. Taip pat parodė, kad grynųjų pinigų operacijas tvarkė vadovas. Ji nežino nei kaip pinigus veždavo, nei pasirašinėdavo už tuos pinigus. Kiek žmonių dirba, kiek mokėti ir t. t., tai, kiek pamena, buvo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuos rengdavo vadovas. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ji paruošdavo ir išsiųsdavo elektroniniu paštu. Šioje baudžiamojoje byloje visi liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys parodė, jog atlyginimas jiems buvo mokamas grynaisiais pinigais, jie pasirašinėdavo ant lapo, kuriame buvo surašytos darbuotojų pavardės ir gaunama suma, negali pasakyti, ar tai buvo oficialus dokumentas, tačiau jis būdavo be antspaudų ir kitų oficialių rekvizitų. Dalis darbuotojų teigė, jog apie tai, kad gavo atlyginimą, pasirašydavo tiesiog ant paprasto lapelio.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017, 2K-161-693/2019 ir kt.).

12. Iš 9 punkte nurodytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - FNTT prie LR VRM) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos 2018-09-27 specialisto išvada Nr.04/10-26-10128, būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinojo apie tai, jog I. K. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais kaltinime nurodytų priskaičiuoto už tam tikrus laikotarpius ir išmokėtų darbo užmokesčio įmonių darbuotojams bei į apskaitą įtraukė mokėjimų žiniaraščius dėl išmokėto darbo užmokesčio, kurie nepatvirtinti ūkio subjekto vadovo, kasininko, pinigus gavusių asmenų parašais. Taigi, I. K. darė nusikalstamą veiką, pasinaudodamas nekaltu asmeniu, nežinančiu apie apgaulingą buhalterinės apskaitos dokumentų turinį. Kadangi jis suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį, sąmoningai pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. neįtraukdamas į apskaitą duomenų dėl bendrovių darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

13. Apgaulingos apskaitos tvarkymui konstatuoti neužtenka nustatyti vien tik apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo (vien tik pirminių apskaitos dokumentų neatitikties tikrovei arba vien tik darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, pažeidžiant darbo užmokesčio mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus), baudžiamajai atsakomybei kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog I. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas tikslą išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Specialistų išvados, esančios baudžiamojoje byloje, taip pat jų paaiškinimai patvirtina, kad dėl I. K. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25.

14. Tarp I. K. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepakankamai motyvavo kaltės formos nustatymą I. K. veikoje, tačiau iš teismo sprendimo motyvų nekyla abejonių, kad I. K. suvokė, kad savo veiksmais iškreipia įmonės buhalterinę apskaitą, numatė, kad dėl to negalima bus teisingai nustatyti įmonės veiklos rodiklių, ir to norėjo. Elementarių buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kurių nežinoti I. K. negalėjo, pažeidimai, jų pobūdis, proceso dalyvių parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis, būdamas atsakingas už teisingos ir tikslios pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, neįtraukęs į apskaitą ir nepagrindęs apskaitos dokumentais apie išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams S. R., A. I., N. K., H. B., M. M. L., R. A., V. P., neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros atitinkamai laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 ir 2013-02-21 iki 2014-07-25, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. I. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

15. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde keliama versija, kad I. K. buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jog faktinis įmonės vadovas buvo V. U., nes didžioji dalis liudytojais byloje apklaustų darbuotojų nurodė, kad atlyginimą grynais mokėjo V. U., kad dėl priėmimo į darbą tarėsi su V. U., o I. K. niekada nėra matę, o jei ir matė, tai nežino, ką jis veikė įmonėje ir kokios jo pareigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad I. K. buvo tik formalus įmonės vadovas. Kaip minėta, I. K. laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-07-24 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-07-25 - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Būtent tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus I. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2013 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 2013/92-07 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus I. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 4 d. sutartis Nr. 2013-93-07, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti šių įmonių kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą. Liudytoja J. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė), apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, jog pradžioje I. K., vėliau – V. U. teikė jai dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į registrus. Pagal pareikštą kaltinimą I. K. dėl neįtraukimo į apskaitą ir nepagrindimo apskaitos dokumentais apie išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams S. R., A. I., N. K., H. B., M. M. L., R. A., V. P., t. y. neapskaitant jų buhalterinėje apskaitoje, byloje nustatyta, kad šie asmenys sutartį pasirašė su tuometiniu bendrovės direktoriumi I. K.. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos 2018-09-27 specialisto išvadoje Nr. 04/10-26-10128 nustatyta, kad sutartys su darbuotojais būdavo pasirašomos pavėluotai, t. y. asmenys dirbdavo nepasirašę darbo sutarčių, todėl asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą, teisingai apskaityti darbo užmokestį nėra jokių galimybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog direktoriui nebuvo žinoma apie tokių darbuotojų įdarbinimą ir visas iš to kylančias pareigas darbdaviui. Pažymėtina, kad tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl I. K., tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, todėl neabejotinai jam kilo atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

16. Skundžiamu nuosprendžiu tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus (dabar – Kauno) skyriaus civiliniai ieškiniai. Priteista Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 1265,46 Eur, iš jų 1244,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 21,36 Eur įmokų į Garantinį fondą, atitinkamai iš kaltinamojo I. K. 931,33 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 916,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 15,09 Eur įmokų į Garantinį fondą, 80,51 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 79,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1,32 Eur įmokų į Garantinį fondą, bei iš kaltinamojo V. U. 253,62 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 248,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 4,95 Eur į Garantinį fondą. Priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 4003,48 Eur, iš jų iš kaltinamojo I. K. priteista 3013,51 Eur, o iš kaltinamojo V. U. priteista 989,97 Eur.

17. Apeliaciniame skunde pažymima, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai nepagrįsti, nes pareikšti remiantis FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos 2018-09-27 specialisto išvadoje Nr. 04/10-26-10128 specialistų pateiktais skaičiavimais, kurie yra sąlyginiai, netikslūs ir neteisingi, atlikti liudytojų parodymų pagrindu, kurie keitėsi. Vienok, vertinant liudytojų S. R., A. I., N. K., H. B., M. M. L., R. A. ir V. P. parodymus, pažymėtina, jog liudytojai, apklausiami teisme, nurodė tik apytikslias jiems išmokamas pinigų sumas, nes tiksliai neprisiminė, be to, kai kurie iš jų, pagarsinus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Pripažinti, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus (dabar – Kauno) skyriaus pareikštų civilinių ieškinių dydžiai yra nepagrįsti nėra teisinio pagrindo.

18. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog civiliniai ieškiniai nepagrįstai priteisti iš I. K., nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patrauktos kaltinamosiomis, dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas I. K., būtent dėl jo nusikalstamų tyčinių veiksmų kilo nustatyti padariniai, todėl civilinis ieškinys priteistas iš kaltinamojo I. K., o taip pat kaltinamojo V. U., atsižvelgiant į jų vadovavimo laikotarpius ir valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą.

Dėl teismo šališkumo

19. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumas motyvuojamas tuo, kad teisėjas rašytinėje 2021 m. birželio 7 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad byloje pakanka duomenų I. K. kaltei pagrįsti, teigdamas, jog: „<...> teismas vertina, kad visi galimi ir reikiami proceso veiksmai šios bylos ikiteisminiame tyrime atlikti, jų metu gauti duomenys, pakankami kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuojamos veikos pagrįsti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pateikti teismui <...>“. Teisėjų kolegijos manymu, toks teismo teiginys, atmetant kaltinamojo I. K. gynėjos prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui arba civilinės bylos dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)) bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų prijungimo prie šios baudžiamosios bylos, nerodo išankstinio nusistatymo dėl I. K. kaltės ir yra subjektyvi gynybos nuomonė. Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo I. K. gynėjos prašymą, vertino kaltinamajame akte pateiktų duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, pakankamumą ir sprendė, jog šių duomenų pakanka. Teismas nevertino pačių surinktų įrodymų ir nekonstatavo kaltinamųjų kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai, kad teismas atmetė gynėjos prašymą, nėra teismo šališkumą parodantis faktas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti galimą teisėjo asmeninį šališkumą ar tendencingumą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių buvimo I. K. padarytoje veikoje, todėl jį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. K. gynėjos advokatės Jolantos Žukauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys