- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-810-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04418-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5019-865/2014, kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, grąžinta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nurodytų trūkumų pašalinimui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2014 m. balandžio 1 d., apie 19.37 val., ties namu Nr. 192, esančiu Architektų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, prasilenkdamas su priešais atvažiuojančiu automobiliu VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė sustojusį VW, apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino, savo veiksmais pažeisdamas KET 132 ir 234 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A2.6.-5019-865/2014, kurioje V. V. kaltinamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, grąžino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nurodytų trūkumų pašalinimui.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad teismo posėdžio metu V. V. kaltę pripažino iš dalies, tačiau apeliantas nesutinka su šia aplinkybe, kadangi teismas nesuprato jo atsakymo į užduotą klausimą. Apeliantas sutinka su ta aplinkybe, kad 2014 m. balandžio 1 d., apie 19.37 val., prasilenkiant su automobiliu VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo ties namu Nr. 192, esančiu Architektų g., Vilniuje, ir su vairuotoju įvyko konfliktinė situacija, po kurios jie išsivažinėjo, o vėliau VW vairuotojas iškvietė policiją ir apeliantas buvo apkaltintas eismo įvykio padarymu. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad nesutinka dėl eismo įvykio fakto ir pasišalinimo iš įvykio vietos.
Pasak apelianto, kaip matyti iš automobilio VW vairuotojo paaiškinimo ir visos bylos medžiagos, kurią surinko policija, minėto incidento metu jis buvo blaivus. Apie jokį eismo įvykį apeliantas nieko nežinojo ir sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę pas jį apie 22 val. 10 min. Būdamas namuose apie 22 val. 05 min. apeliantas išgėrė dvi stiklines alaus. Policijos pareigūnai apelianto paprašė pasitikrinti alkotesteriu, jis geranoriškai sutiko ir net neįtarė, kad galėjo būti kažkoks įvykis. Po apeliantui inkriminuojamo įvykio ir patikrinimo alkotesteriu buvo praėję 2 val. 45 min. Apeliantas nevengė duoti parodymų policijai ir geranoriškai išėjo iš namų aiškintis įvykio aplinkybių. Apžiūrėję apelianto automobilį policijos pareigūnai nurodė į nežymų įbrėžimą. Apeliantas nurodo, kad šio nežymaus apgadinimo kilmės nežino, nes automobilis nenaujas, todėl tai galėjo būti dar prieš incidentą. Pasak apelianto, policijos pareigūnai įvertinę visą situaciją, tai yra, kad eismo įvykis yra nežymus ir net abejotinas, bei tai, kad apgadinimų dydis, pobūdis, lokalizacija - apgadinimai nedideli, o apeliantas nuoširdžiai jokių kontaktų nejuto ir nematė, todėl apeliantui neinkriminavo ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, o tik apsiribojęs apelianto duotais parodymais teisme, siekia papildomai inkriminuoti ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir yra nutaręs perduoti bylą policijai sunkinti apelianto teisinę padėtį - surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jis pats negali to padaryti. Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-9865253-14 neturi trūkumų, kuriuos reikėtų šalinti. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas siekia savo iniciatyva praplėsti kaltinimo ribas, tačiau ši funkcija įstatymo yra pavesta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju yra pažeistas šalių rungimosi principas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).
Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., LVAT 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad po inkriminuojamo galimai padaryto eismo įvykio V. V. galimai vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo (b. l. 12), tačiau ATPK 126 straipsnio 4 dalis V. V. nėra inkriminuota. Tai laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, kliudančiu bylą nagrinėti teisme, kadangi teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d., negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nustatant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesiekia savo iniciatyva praplėsti kaltinimo ribas, tačiau nustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, perdavė spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 126 str. 4 d. pradėjimo ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo V. V.. Tik tinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų aiškiai atskleista inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmė, bus įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniai bei ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos medžiagos grąžinimas institucijai pažeidimams ištaisyti ir papildyti, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei galiojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai padarytais administraciniais teisės pažeidimais, teismas nevertina, kadangi visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pašalinus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus ir iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5019-865/2014, kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, grąžinta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nurodytų trūkumų pašalinimui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.