Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. I-3182-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
I-3182-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02499-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pran.), Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijai
Trečiasis asmuo
V. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3182-561/2016Proceso Nr. 3-61-3-02499-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.38.; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vandai Laukevičienei, atsakovės atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. Z. (buvusi M.)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) 2015-04-16 sprendimą Nr. V3-629 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimtas atsakovės Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis visą įsiskolinimą yra sumokėjęs. Pareiškėjo teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir VSDFV Užsienio išmokų tarnyba) pažyma tvirtina, kad iš netekto darbingumo pensijos nuo 2009-02-01 buvo vykdomas išlaikymo išieškojimas išieškotojai V. Z. (buvusi M.) ir 2014-01-01 šis įsiskolinimas buvo padengtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės įsitikinimu, priimant Sprendimą, jokios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, todėl Sprendimą laikė teisėtu bei pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad V. Z. dėl išmokos iš Fondo administracijos vaikui J. M. kreipėsi 2008-03-07, kartu pateikdama 2008-03-07 antstolės E. R. pažymą Nr. 69-324/2008 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje buvo nurodyta, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-365-569, iš pareiškėjo vaikui J. M., gim. 1991-06-20, išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išieškotojai V. Z.. Pažymėjo, kad minėtoje pažymoje buvo nurodyta, jog 2007 m. gruodžio – 2008 m. vasario mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Fondo administracija 2008-09-16 priėmė sprendimą Nr. 1.35-11538 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2008-03-07 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką J. M. iš Fondo administracijos tol, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą.

Atsakovė nurodė, kad kreipimosi į Fondo administraciją metu buvo visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, o pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei įstatymų nustatytais pagrindais sieks išsireikalauti išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų. Pažymėjo, kad 2008-11-10 buvo gautas V. Z. 2008-11-05 prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo teikti išlaikymą. Kartu buvo pateikta ir antstolės E. R. 2008-11-04 pažyma Nr. 69-1882/2008, kurioje nurodyta, kad 2008 rugpjūčio mėn. pareiškėjas sumokėjo 400 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 400 Lt, o 2008 m. spalio mėn. – 35 Lt.

2009-01-29 buvo gauti V. Z. 2009-01-29 prašymai, kuriais buvo prašoma atnaujinti išmokų mokėjimą J. M. bei išskaičiuoti susidariusią 390 Lt permoką. Atsižvelgiant į šiuos prašymus ir į antstolės E. R. 2008-11-04 pažymą Nr. 69-1882/2008, Fondo administracija 2009-02-24 priėmė sprendimus Nr. 1.35-2365 „Dėl sprendimo pakeitimo“ ir Nr. 1.35-2366 „Dėl permokos išskaičiavimo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokos“. J. M. sulaukus pilnametystės, nuo 2009-06-20 išmokų mokėjimas buvo nutrauktas.

Vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsniu, Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. A1-179, 4, 5 ir 6 punktais Fondo administracijos direktorius 2015-04-16 priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ji padengė dalį pareiškėjo įsiskolinimo nepilnametei dukrai, todėl įgijo regreso teisę į skolininką. Tvirtino, kad šiuo atveju antstoliui buvo pagrindas sumažinti pareiškėjo įsiskolinimo dydį Fondo administracijos sumokėtos sumos dydžiu, nes, priešingu atveju, susidarytų situacija, kad pareiškėjas tą pačią sumą turėtų sumokėti du kartus: vieną kartą tą sumą išieškotų antstolis, kitą kartą tokią pačią sumą išieškotų Fondo administracija. Atsakovė rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5298-208/2015 ir darė išvadą, kad pareiškėjas susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui privalo grąžinti, o, jo manymu, viršijančią nustatytą sumą lėšas, turi teisę susigrąžinti iš pačios V. Z. tarpusavio susitarimu, arba kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. Z. dėl išmokos iš Fondo administracijos vaikui J. M. kreipėsi 2008-03-07 (b. l. 17). Kartu buvo pateikta 2008-03-07 antstolės E. R. pažyma Nr. 69-324/2008 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“. Pažymoje nurodyta, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-365-569, iš pareiškėjo vaikui J. M., gim. 1991-06-20, išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išieškotojai V. Z.. 2007 m. gruodžio – 2008 m. vasario mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytas išlaikymas (b. l. 18).

Atsakovė 2008-09-16 priėmė sprendimą Nr. 1.35-11538 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2008-03-07 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką J. M. iš Fondo administracijos tol, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą (b. l. 20).

Apie priimtą sprendimą V. Z. buvo informuota 2008-10-09 raštu Nr. 1.38-7379, o pareiškėjas 2008-10-09 raštu Nr. 1.39-5482 (b. l. 21, 22).

2008-11-10 atsakovė gavo V. Z. 2008-11-05 prašymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo teikti išlaikymą (b. l. 24). Kartu buvo pateikta ir antstolės E. R. 2008-11-04 pažyma Nr. 69-1882/2008, kurioje nurodyta, kad 2008 rugpjūčio mėn. pareiškėjas sumokėjo 400 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 400 Lt, o 2008 m. spalio mėn. – 35 Lt (b. l. 25).

Atsakovė 2009-01-29 gavo V. Z. 2009-01-29 prašymus, kuriais buvo prašoma atnaujinti išmokų mokėjimą J. M., bei išskaičiuoti susidariusią 390 Lt permoką (b. l. 26, 27).

Fondo administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gautus 2009-01-29 prašymus bei į antstolės 2008-11-04 pažymą Nr. 69-1882/2008, 2009-02-24 priėmė sprendimus Nr. 1.35-2365 „Dėl sprendimo pakeitimo“ (b. l. 28) ir Nr. 1.35-2366 „Dėl permokos išskaičiavimo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokos“ (b. l. 29). Fondo administracijos direktorius 2010-05-03 sprendimu Nr. V2-3906 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nuo 2009-06-20 nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą J. M., nes ji sulaukė pilnametystės (b. l. 30).

Atsakovė 2010-05-03 raštu Nr. (1.34-6955)D2-7827 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ informavo V. Z. apie priimtus sprendimus ir nurodė, kad mokėdama išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, valstybė perima skolininko pareigą teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikams, todėl apie iš Vaikų išlaikymo fondo gautas išmokas turi būti informuojamas antstolis, vykdantis priteistą išlaikymo išieškojimą (b. l. 31). Tos pačios dienos raštu Nr. (1.34-9655)D2-7828 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie priimtus sprendimus ir paaiškinta, kad valstybė, perimus pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, sieks išsireikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 procentų metinių palūkanų (b. l. 32).

Fondo administracijos direktorius 2015-04-16 priėmė sprendimą Nr. V3-629, kuriuo nusprendė išieškoti iš pareiškėjo skolą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 33–34).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą (b. l. 1–2).

Byloje ginčas kilęs dėl Fondo administracijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad fondo išmokos pagal Įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo (3 str. 2 dalis). Išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 dalis).

Pagal Įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas, prašymą padavęs asmuo privalo raštu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas (nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie reikšmingų aplinkybių atsiradimą) pranešti Fondo administracijai, kad išnyko pagrindai mokėti išmokas iš fondo, skolininkas mirė ar atsirado Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.

Įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad fondo administratorius, Įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, taip pat įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų (1 dalis). Pagal Įstatymo 2 str. 4 dalies nuostatas, skolininku laikomas asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 str. 1 dalyje, atsiradimą (Įstatymo 12 str. 1 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko išlaikymui atsakovė išmokas mokėjo nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. birželio mėnesio imtinai, iš viso per nurodytą laikotarpį išmokėta 759,08 Eur bei, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 1 dalyje, nustatytas 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas (b. l. 6–7). Taigi, pareiškėjui reguliariai nemokant išmokų vaikui išlaikyti, valstybė perėmė iš jo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai pranešdama pareiškėjui 2008-10-09 raštu Nr. 1.39-5482, kartu nurodydama, kad bus siekiama iš jo išsireikalauti mokamų lėšų sumas ir 5 proc. metines palūkanas. Taip pat nurodė, kad jam pradėjus mokėti lėšas vaikui išlaikyti, jis turi informuoti atsakovę (b. l. 22). Tos pačios dienos raštu Nr. 1.38-7379 trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat buvo informuotas apie priimtą sprendimą mokėti vaikui išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas neteisėtai gautą išmoką privalo grąžinti Fondo administracijai, kad per 3 darbo dienas privalo pranešti Fondo administracijai jei skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį; skolininkas miršta; nepilnametis emancipuojamas; vaikas įvaikinamas; vaikas miršta; apribojama tėvų valdžia arba globėjas atleistas ar nušalintas nuo pareigų atlikimo ir kt. Pažymėta, kad Fondo administracija turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie minėtų aplinkybių atsiradimą (b. l. 21).

Antstolė E. R. 2016-03-22 rašte teismui nurodė, kad gavus informaciją apie R. M. pradėtas mokėti išmokas iš VSDFV Užsienio išmokų tarnybos, 2009-01-05 dieną buvo paruoštas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 69-1882/2008 (vykdomoji byla Nr. 69-1882/2008 b. l. 9–10), kuriame buvo nurodyta 10 200,73 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma 2009-01-01. Išlaikymo skolą sudarė nesumokėtas išlaikymas vaikui pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994-11-07 sprendimą Nr. AV12-223/1994 ir papildomai paskaičiuota skola pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-29 sprendimą Nr. 2-365-569/2008.

Pareiškėjas tvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimą padengė 2014-01-01 ir tai patvirtina VSDFV Užsienio išmokų tarnybos pateikta pažyma (b. l. 5), iš kurios matyti, jog 2009-01-05 antstolės E. R. patvarkymas Nr. 69-1882/2008 buvo įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nusprendusi nutraukti išmokų mokėjimą J. M., 2010-05-03 raštu Nr. (1.34-6955)D2-7828 apie tai informavo pareiškėją (b. l. 32). Taip pat tos pačios dienos raštu buvo informuota V. Z., kuriai buvo nurodyta, jog ji apie Vaikų išlaikymo fondo gautas išmokas turi informuoti antstolį, vykdantį priteisto išlaikymo išieškojimą (b. l. 31). Taigi, V. M. privalėjo informuoti antstolį apie gautas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, o antstolis turėjo sumažinti skolininko įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondo sumokėtų sumų dydžiu, tačiau teismui tokie įrodymai nėra pateikti. Būtina įvertinti tai, kad, nagrinėjimu atveju, sprendžiamas klausimas dėl atsakovės priimto Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad nepastoviai mokėjo lėšas vaiko išlaikymui, tačiau apie savo tokius veiksmus taip pat neprašė atsakovei, nors tokią pareigą taip pat turėjo. Dar daugiau, pareiškėjas taip pat neinformavo ir antstolės, pagal kurios patvarkymą kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojamas įsiskolinimas, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai įgyvendino įstatymų nustatytą pareigą. Atsakovė pagrįstai skundžiamo sprendimo priėmimo dieną pagal turimus duomenis išskaičiavo įmokas ir pagrįstai nutarė jas išieškoti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo priėmimo dienai turimai duomenimis, o nagrinėjama situacija susidarė dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo, nepastovumo ir neatsakingumo vaiko išlaikymo atžvilgiu.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis visą įsiskolinimą yra sumokėjęs V. Z., pažymėtina, jog tokia situacija gali būti išspręsta tarpusavio susitarimu, o tai nepavykus padaryti, pareiškėjas savo teises galėtų ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė