- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- I-5298-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04855-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. L.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., pareiškėjo A. Š. atstovei J. Š., atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 11) prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė) direktoriaus 2014-10-22 sprendimą Nr. V3-1403 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad priteistus alimentus vaiko išlaikymui mokėjo, tačiau esant sunkiai finansinei padėčiai, tai darė ne kiekvieną mėnesį, bet susidariusią skolą padengė, o atsakovė jo prašo mokėti antrą kartą. Atsakovė reikalauja, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio būtų nurodyta, kiek kurį mėnesį jis sumokėjo, tačiau antstoliai atsisako išduoti jam tokią pažymą, antstoliai nusiuntė atsakovei raštą, kad jis nėra skolingas. Kartu pažymėjo, kad jo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas, dėl nervinės įtampos jam atsirado didelių sveikatos sutrikimų.
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–27).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad J. L. dėl išmokų skyrimo vaikui T. A. kreipėsi 2010-03-20. Pagal vykdomąjį dokumentą iš pareiškėjo jo sūnui išlaikyti nustatyta mokėti po 1/6 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės J. L.. Antstolės pažymoje nurodyta, kad 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. vasario mėn. vaikui nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Vadovaudamasi turimais dokumentais atsakovė priėmė sprendimą nuo 2010-03-20 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką T. A. iš Vaikų išlaikymo fondo tol, kol atsiras pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2014-05-15 buvo gautas J. L. pranešimas, pagal kurį 2014-05-21 buvo nuspręsta nutraukti išmokų mokėjimą. J. L. susidarė 2210 Lt dydžio permoka iš atsakovės, todėl skundžiamu sprendimu nuspręsta iš A. Š. išieškoti 4080,32 Lt susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui ir 5 procentus metinių palūkanų. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pašalpa ar socialinė išmoka, todėl bet kokiu atveju turės būti grąžintos į Vaikų išlaikymo fondą.
Šalies argumentai
J. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad kai kuriais laikotarpiais pareiškėjas nemokėjo išlaikymo sūnui. Ji visą permoką atsakovei yra grąžinusi (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-10-22 sprendimo Nr. V3-1403 (b. l. 14–15) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000-01-03 išduotą vykdomąjį dokumentą pareiškėjui nustatyta išlaikyti sūnų T. A. iki jo pilnametystės mokant po 1/6 dydžio visų rūšių mėnesinių darbo dydžio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (b. l. 52). J. L. 2010-03-03 pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 28). Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2010-05-24 sprendimu Nr. V2-4896 nusprendė nuo 2010-03-20 T. A. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 31). Atsakovė 2014-04-07 kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas (b. l. 36–38). Atsižvelgusi į J. L. 2014-05-15 pranešimą ir antstolės E. M. 2014-05-19 pažymą, Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2014-05-21 sprendimu Nr. V2-7061 pakeitė Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2010-05-24 sprendimą Nr. V2-4896 (b. l. 53) ir 2014-05-21 sprendimu Nr. V2-7063 nutraukė išmokų mokėjimą T. A. nuo 2013-02-01 (b. l. 54). Atsakovė 2014-05-21 raštu J. L. informavo, jog ji privalo grąžinti 2210 Lt permoką (b. l. 55–56). Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2014-10-22 sprendimu Nr. V3-1403 nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimas yra 4080,32 Lt bei iš jo priskaičiuotinos 5 proc. metinės palūkanos (b. l. 14–15).
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymas) 11 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.
Bylos medžiaga patvirtina, kad T. A. išlaikymui atsakovė išmokas mokėjo nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėnesio imtinai, iš viso per nurodytą laikotarpį išmokėta 6290,32 Lt. Atsakovei nustačius 2210 Lt permoką dėl J. L. kaltės, pareiškėjo įsiskolinimas nustatytas 4080,32 Lt bei, vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d., nustatytas 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas (b. l. 14–15). Pareiškėjui reguliariai nemokant išmokų vaikui išlaikyti, valstybė perėmė iš jo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai pranešdama pareiškėjui 2010-06-22 raštu Nr. (V1-1562/2010)D2-12776, kartu nurodydama, kad bus siekiama iš jo išsireikalauti mokamų lėšų sumas ir 5 proc. metines palūkanas, nurodė, kad jam pradėjus mokėti lėšas vaikui išlaikyti, jis turi informuoti atsakovę (b. l. 33). Pareiškėjas pats paaiškino, kad nepastoviai mokėjo lėšas sūnaus išlaikymui (b. l. 14, 15, 16), tačiau apie tokius savo veiksmus atsakovei nepranešė, nors tokia jo pareiga jam buvo išaiškinta aukščiau minėtame atsakovės 2010-06-22 rašte. Kadangi pareiškėjas pats nepasirūpino atsakovės informavimu apie lėšų mokėjimą, atsakovė neturėjo tokių duomenų, todėl pagrįstai ir teisėtai toliau mokėjo išmokas pareiškėjo sūnaus išlaikymui. Be to, pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 1 d. Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį, tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas pats patvirtino, kad lėšas vaikui išlaikyti reguliariai (kas mėnesį) nemokėjo. Atsakovė pagrįstai skundžiamo sprendimo priėmimo dieną pagal turimus duomenis išskaičiavo įmokas ir pagrįstai nutarė jas išieškoti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo priėmimo dienai turimai duomenimis, o nagrinėjama situacija susidarė dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo, nepastovumo ir neatsakingumo vaiko išlaikymo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas grąžinęs skolą atsakovei, nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. imtinai) jo pervestas, jo manymu, viršijančias nustatytą sumą lėšas į J. L. sąskaitą, turi teisę susigrąžinti iš pačios J. L., jei jis nustatys permoką konkrečiai jai. Neišsprendus šios situacijos tarpusavio susitarimu, turės teisę ginti savo teises civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.