- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- e2-9241-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04104-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė biudžetinė įstaiga Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. J. (toliau – atsakovė) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 37,88 Eur žalą ir 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. 2019 m. vasario 18 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. vasario 15 d. atsakovei įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2019 m. vasario 8 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-9241-967/2019 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. atsakovei suteiktos kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos. Už atsakovei suteiktas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Atsakovė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo drausta.
Privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4, 5 dalys). Remiantis ieškovės pateiktais draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. kovo 31 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu nedrausta. Per 2017 m. balandžio mėnesį, kada atsakovei buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę nebuvo sumokėta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246 straipsnyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovei suteiktas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovės, kuri paslaugų suteikimo metu neturėjo apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovei buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tačiau gera valia atsakovė žalos neatlygino. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė žalą būtų atlyginusi, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 37,88 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė neatlygino žalos geruoju, nemokėdama 37,88 Eur žalos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 37,88 Eur žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, o teismas ieškinį tenkina visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš atsakovės yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,88 Eur (trisdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) žalos atlyginimo ir 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37,88 Eur (trisdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir nulio euro centų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.