- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- 1-581-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, kaltinamajam T. K., laiduotojai E. P., teisiamajame posėdyje vykstančiame telekonferencijos būdu ZOOM platformoje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2020 m. gruodžio 15 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nėra mėgėjas sėsti už vairo išgėręs. Jis buvo nesenai grįžęs iš užsienio namo. Ir įvykio dieną sužinojo, kad bendravo su kolega, kuris, serga Covid-19, dėl to šeimoje įvyko barnis. E. P. yra jo sugyventinė, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų kartu. T. K. prašo nutraukti baudžiamąją perduodant jį laiduotojos sugyventinės E. P. atsakomybėn. Paaiškino, kad jo atlyginimas yra apie (duomenys neskelbtini) eurų, dar moka kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) eurų paskolos. Labai prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis labai reikalingas šeimai, galėtų sumokėti konfiskuoto turto vertės sumą.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. P. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Paaiškino, kad kaltinamasis yra šeimyniškas, myli šeimą, vaikus, su juo sutaria gerai, todėl mano, kad galės teigiamai jį įtakoti. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Kadangi T. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo T. K. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo vyr. tyrėjos K. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-05-15, apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-4).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d., apie 12.40 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini). Sustojo prie šviesoforo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsidegus žaliam šviesoforo signalui norėjo važiuoti. Jai nespėjus pajudėti į jos vairuojamo automobilio galą įvažiavo kitas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš BMW automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, ji taip pat išlipo iš savo automobilio. Jai lipant iš savo automobilio vyras priėjo prie jos, tai buvo tas pats vyras, kuris išlipo iš BMW vairuotojo vietos. Vyras pradėjo su ja bendrauti, kalbėdamas jis bandė sakyti, kad serga Covid-19, kad prie jo ji nebūtų, tokios vyro šnekos jai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas galimai neblaivus arba apsvaigęs. Pokalbio metu vyras paprašė nekviesti policijos, bei pasiūlė pinigų arba važiuoti į autoservisą, tada ir suprato, kad vyras stengėsi išvengti atsakomybės. Kartu su BMW vairavusiu vyru priekinėje keleivio sėdynėje važiavo kitas vyras, o ant galinės sėdynės mergina. Jai kalbant su BMW vairuotoju pastebėjo, kad į vairuotojo vietą atsisėdo mergina. Iškvietė policijos pareigūnus, maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, ji jiems nurodė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį vyrą, kadangi aiškiai matė, kad po eismo įvykio iš vairuotojo vietos išlipo tas pats vyras, kuris su ja kalbėjo. Pareigūnai jai būnant netoliese patikrino asmens blaivumą ir jos įtarimai pasiteisino. Pareigūnai asmenį sulaikė, taip pat buvo įformintas eismo įvykis. Vyras, kuris vairavo BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m., ūgio, (duomenys neskelbtini), trumpai kirptais plaukais, apsirengęs, tamsios spalvos striuke, buvo per petį užsidėjęs vyrišką rankinuką, vilkėjo tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis ir baltos spalvos sportiniais batais. (b. l. 11 ).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu T. K. 2020 m. gruodžio15 d., jam nustatytas 12.52 val. pirmu patikrinimu - 2,76 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu - 13.11 val. nustatytas 2,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).
VĮ Regitra duomenų bazės duomenimis automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam T. K. (b. l. 52).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dekl. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turtui automobiliui BMW X 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 42).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis T. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo T. K. kaltė visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojos A. G. parodymais, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. T. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. tvarka kaltinamasis T. K. laikinai sulaikytas 2020-12-15, 12.52 val., paleistas 2020-12-16, 11.21 val. (b. l. 30-32).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo T. K. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sugyventinei E. P. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis T. K. anksčiau neteistas, iki šiol baustas administracine tvarka, vykdant šį nusikaltimą įvykdė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja E. P. yra kaltinamojo sugyventinė, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Byloje nėra duomenų apie jos teistumą, baustumus, charakterizuojama teigiamai, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Santykiai su kaltinamuoju geri, visada atsižvelgia į jos nuomonę. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla T. K. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju T. K. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija (sunkus girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas nemano, kad trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis vairavo dienos metu, sunkaus girtumo būsenoje, judrioje gatvėje, įvykdė autoįvykį, užkabino kitą automobilį, tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos priemonė, VĮ Regitros duomenimis jis priklauso kaltinamajam, jis neabejotinai buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl turėtų būti konfiskuojamas. Nors prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis nepriklauso jam, dėl to taikytinas konfiskuotinos turto vertės priteisimas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teisėtas automobilio savininkas yra kaltinamasis T. K.. Vėlgi, atsižvelgus į tai, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė netaikyti automobilio konfiskavimo, kadangi čia yra šeimos automobilis, šeimoje auga (duomenys neskelbtini) vaikai, todėl prašo priteisti konfiskuoto turto vertės sumą. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas mato esant pareigą šiuo aspektu pasisakyti plačiau.
Iš paties kaltinamojo T. K. paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Paaiškino, kad buvo susinervinęs, be to bijojo, kad automobilį kažkas pavogs, todėl nusprendė esat reikalui suprasdamas, kad yra išgėręs persivairuoti automobilį namo. Šios aplinkybės rodo T. K. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog T. K. sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. T. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Vėlgi, šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad šis automobilis yra šeimos, kuriuo naudojasi ir sugyventinė, kito automobilio šeima neturi. Be to, vertintina ir automobilio vertė 8610 eurų, kuri pripažintina pakankamai didele, todėl įvertinant šeimos turtinę padėtį ir turimus turtinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad to prašė ir prokurorė, sprendžia, kad yra BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę, t. y. dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4305 eurus. Tokios pozicijos laikomąsi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui 2021 m. vasario 11d. Apygardos teismo nutartis 1A-149-312/2021.
Tačiau kaltinamajam paaiškintina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, T. K. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Dėl kardomųjų priemonių.
2020-12-16 paskirtos kardomosios specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą perduodant VĮ „Regitrai“.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo automobiliui BMW x 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki automobilio vertės dalies išieškojimo, išieškojus automobilio vertės dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. K., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos E. P. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-581-486/2021 T. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, t. y. nuo 2020-12-16.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, taikyti turto konfiskavimą, priteisiant iš T. K. dalį automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės 4305 (keturis tūkstančius tris šimtus penkis) eurus, valstybės naudai.
Šią sumą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis – turto konfiskavimas, ir nurodyti bylos numerį. Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą T. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) T. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo, automobilio turto vertę konfiskavus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai E. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.