Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato Lazdijų rajono Policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2012 m. liepos 31 d. 18 val. 10 min. Lazdijų r. Kalvių kaimo teritorijoje vairavo auto­­­mo­­bilį būdamas ne­­blai­vus (nustatytas lengvas 0,54 pro­mi­­lių girtumo laipsnis). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyk­lių 14 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Res­­pub­likos admini­stra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d. numatytą pa­­žei­­dimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. T. nors ir pasinaudojo savo teise kreiptis į medicinos įstaigą ir dar kartą pasitikrinti blaivumą, tačiau šiuo atveju medicinos įstaigos įformintos procedūros ir tikrinimo rezultatai kelia abejonių, nes jų duomenys kelia abejonių dėl jų teisingumo : pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laiką ir ligoninės dokumentuose nurodytą laiką, matyti, kad R. T. ligoninėje pirmas blaivumo patikrinimas atliktas 2012-07-31 19.07 val., kraujas paimtas jau 19.10 val., nors pažeidėjas apkritai per tokį trumpą laiką negalėjo atvykti į ligoninę. Apelianto teigimu, R. T. apžiūra ligoninėje atlikta paviršutiniškai, R. T. kraujo mėginys į toksikologijos laboratoriją išsiųstas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesutampa ligoninės ir toksikologijos laboratorijos duomenys dėl kraujo kiekio, iš šių aplinkybių matyti, kad R. T. apžiūra atlikta ne visai laikantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos ir tai duoda pagrindo manyti, kad šie atlikti tyrimai nėra tikslūs ir teisingi, priešingai nei alkotesteriu atliktas neblaivumo patikrinimas, laikantis teisės aktų reikalavimų, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad R. T. vairavo automobilį neblaivus. Pats R. T. kategoriškai neigia tiek iš vakaro, tiek ir įvykio dieną vartojęs alkoholį, todėl, alkotesteriui parodžius jį esant neblaiviam, jis paprašė dar kartą leisti pūsti, tačiau pareigūnai neleido. Kadangi R. T. buvo įsitikinęs, kad įvyko klaida, todėl nuvyko į ligoninę pasitikrinti neblaivumą papildomai. R. T. teigia, kad pareigūnai uždėjo jau išpakuotą antgalį, dėl ko galėjo būti klaidingas rezultatas, o pareigūnai tvirtina ant alkotesterio uždėję naujai išpakuotą antgalį, jokių pažeidimų nepadarė. Įvykio vietoje be R. T. ir policijos pareigūnų, daugiau asmenų, mačiusių įvykį nebuvo, todėl dėl šios aplinkybės nei vienos pusės pozicijos neįmanoma patvirtinti ar paneigti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jo nekaltumo turi būti paneigta abejonių nekeliančiais įrodymais, o esant abejonių, kurios negali būti pašalintos, jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos objektyviais, vienas kitą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų daryti tik vieną neabejotiną išvadą, kad asmuo yra kaltas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl R. T. iniciatyva atliktų jo neblaivumo patikrinimo, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o grindžiami tik tikimybėmis ir prielaidomis. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors R. T. neblaivumo nustatymo procedūros ligoninėje ir nebuvo atliktos preciziškai laikantis visų joms keliamų reikalavimų, tačiau tie pažeidimai nebuvo esminiai, galėję įtakoti tyrimų rezultatus. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu kilusių abejonių pašalinimui, buvo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad nors tyrimo metu ir buvo nustatyti kai kurių taisyklių pažeidimai, atliekant R. T. kraujo tyrimą, tačiau jo išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, kad R. T. 2012-07-31 apie 18.22 val. iškvėptame ore negalėjo būti 0,54 promilių alkoholio.

Išanalizavus šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog neabejotinais įrodymais nepaneigus R. T. nurodytų aplinkybių, kad alkoholio prieš važiuojant jis nevartojo, o ekspertizei nustačius, kad iškvėptame ore turėjo būti mažiau promilių nei rodė policijos alkotesteris (0,54 promilių alkoholio), tai yra negalėjo viršyti leistinos normos, jam negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nenustačius R. T. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, administracinės teisenos byla jo atžvilgiu nutraukta teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.