Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-71-755/2020

teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12120-2018-6

2020 m. vasario 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų J. Š., I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-581-989/2019 pagal ieškovo B. Ž. ieškinį atsakovams J. Š., I. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atkreipia dėmesį, kad B. Š. žinojo, kad atsakovai priėmė S. Š. palikimą, nes to paties notaro kontoroje, kuriame atsakovai padavė pareiškimus dėl palikimo priėmimo, gavo nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Nurodo, jog iki pat mirties B. Š. nereiškė ieškinio atsakovams dėl palikimo priėmimo, nes ji išdavė įgaliojimą atsakovei I. A..

20. Tvirtina, jog yra 2018 m. vasario 5 d. S. Š. Nuosavybės teisė liudijimas, kuris yra nenuginčytas, apie jį sprendime teismas nepasisako, ir kurio pagrindu atsirado atsakovams teisinis pagrindas paveldėti po ¼ dalį ginčo buto.

21. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo advokato pateiktos išlaidos yra per didelės ir neprotingos. Nurodo, jog byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, be to, ginčas faktiškai kilo ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Mano, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš atsakovų arba jos turėtų būti mažinamos iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ribų.

24. Atkreipia dėmesį, jog B. Š. asmeninės nuosavybės dalis ginčo bute yra ne mažiau 83,6 procentų buto: 67,2 procentus B. Š. įgijo iki santuokos sudarymo iš asmeninių lėšų, o 16,4 procentų priklausytų atidalijant iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Pažymi, kad nebuvo ginčijama, jog S. Š. netrukus po santuokos sudarymo išvažiavo gyventi į Varėnos rajoną ir B. Š. liko viena gyventi bute, iš asmeninių lėšų išmokėjo likusią buto paskolą, mokėjo komunalinius mokesčius, darė remontą. Teigia, jog B. Š. iki pat savo mirties buvo visiškai pagrįstai įsitikinusi, jog butas yra asmeninė jos nuosavybė, ne tik todėl, kad viena įsigijo, išmokėjo, nuolat gyveno bute, bet ir todėl, jog nei S. Š., nei atsakovai, 2013-2014 m. priimdami S. Š. palikimą, reikalavimų į butą nereiškė, o viešame registre butas iki pat B. Š. mirties buvo registruotas jos asmenine nuosavybe. Tvirtina, jog, atsižvelgiant į S. Š., kaip sutuoktinio elgesį, jog jis niekaip neprisidėjo prie buto išlaikymo, remonto ar apstatymo, gyveno su kitomis moterimis Varėnoje, piktnaudžiavo alkoholiu, pasisavino B. Š. automobilį, bei tai, jog S. Š. buto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje buvo itin maža, t. y. 16,4 procentų, yra pagrindas pripažinti, jog butą B. Š. priėmė faktiniu valdymu, t. y. 16,4 procentų vieno kambario buto dalį po S. Š. mirties ji toliau valdė, rūpinosi, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo

25. Nurodo, kad B. Š. rūpinimąsi butu, jo išlaikymu patvirtino liudytojos A. U., O. L. Š.. Pažymi, jog atsiskaitymo knygeles už vėlesnius laikotarpius pateikė ieškovo sūnus, ketindamas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu.

26. Teigia, jog nepagrįsti atsakovų teiginiai dėl B. Š. nenoro priimti palikimą dėl S. Š. turėtos skolos, nes S. Š. turėto turto vertė gerokai viršija atsakovų nurodytą skolą.

27. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai nebuvo sąžiningi su B. Š., akcentuodami skolos faktą klaidino ją. Priduria, jog atsakovė I. A. turėjo B. Š. išduotą įgaliojimą priimti S. Š. palikimą, tačiau nepaisė įstatymo normų, pinigus, gautus pagal B. Š. įgaliojimą, pasiliko sau ir savo broliui J. Š..

28. Tvirtina, jog B. Š. negalėjo apginti savo, kaip savininkės teisių į butą, nes atsakovai išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimus tik po jos mirties.

29. Nurodo, jog ieškovas nuo pirmo teismo posėdžio buvo geranoriškai nusiteikęs, siūlė bylą baigti taikos sutartimi. Atkreipia dėmesį, kad ieškovui teko didelė įrodinėjimo našta, nes B. Š. mirusi, buto įsigijimo aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo renkami iš registrų, valstybinių ir privačių archyvų, ieškoma liudytojų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teigia, jog atsakovas J. Š. pasirinko bylinėjimąsi iki galutinio, neskundžiamo teismo sprendimo, todėl turi prisiimti ir galimas neigiamas pasekmes dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, bet tikslinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

31. Nustatyta, kad B. Š. ir S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. Š. mirties palikimą priėmė I. A. ir J. Š.. B. Š. 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nurodant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Po B. Š. mirties liko butas (duomenys neskelbtini), kurio po ¼ dalį paveldėjo S. Š. sesuo I. A. ir brolis J. Š. 2018 m. vasario 26 d. išduotų Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų Nr. 135 ir Nr. 1353 pagrindu.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įstatymas numato du palikimo priėmimo būdus. Apeliantai tvirtina, jog B. Š. nėra padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau minėta aplinkybė pati savaime nepaneigė B. Š. kaip palikėjo sutuoktinės teisės priimti po S. Š. atsiradusį palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 str.; CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog įstatymas vienodai traktuoja palikimo priėmimą faktiniu valdymu ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimą, todėl apeliantai, priėmę S. Š. palikimą, netapo labiau privilegijuoti nei B. Š., palikimą priėmusi faktiniu valdymu.

33. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus dėl turto apyrašo, pagal kurį apeliantai priėmė S. Š. palikimą, nurodo, jog palikimo priėmimas pagal turto apyrašą yra skirtas įpėdiniams apsisaugoti nuo palikėjo skolų bei palikėjo kreditoriams eliminuojama pareiga nustatyti palikimo sudėtį (CK 5.53 str.). Pagal CK 5.53 straipsnio 4 dalį, įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Be to, įstatymas leidžia papildyti jau sudarytą turto apyrašą paaiškėjus esant turtui, kuris nebuvo įtrauktas į turto apyrašą (CK 5.53 str. 7 d.).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik 2018 m. vasario 5 d. I. A. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo buvo patvirtinta S. Š. nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo buto. Minėtos aplinkybės kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai, priėmę S. Š. palikimą pagal 2013 m. vasario 28 d. turto apyrašą, ginčo buto dalies nelaikė S. Š. nuosavybe. Byloje nėra paneigta, kad apie ginčo buto egzistavimą teisminio proceso šalims buvo žinoma ir tik 2018 metais S. Š. priklausanti ½ buto dalis buvo paveldėta apeliantų. Tai, kad apeliantė I. A. pasirūpino S. Š. laidotuvėmis, sumokėjo palikėjo skolą kreditoriui, teisinės reikšmės, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu, neturi, ir kolegija neturi pagrindo plačiau šiuo klausimu pasisakyti.

35. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių – nėra įrodymų, kad B. Š. po S. Š. mirties ginčo buto dalį paveldėjo faktiniu valdymu.

36. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik rašytiniais įrodymais, pateiktomis bendro atsiskaitymo knygelėms iki 1988 metų, tačiau ir pačių šalių teiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurių pagalba taip pat nustatomi faktiniai duomenys. Kolegija pažymi, jog apeliantai nepagrįstai sureikšmina rašytinių įrodymų vertę nagrinėjamos bylos kontekste, nes jie nepaneigia kitų įrodymų, kaip liudytojų parodymų, įrodomosios reikšmės ginčo išsprendimui (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

38. Vertinant apeliantų teiginius dėl B. Š. sąmoningo atsisakymo priimti S. Š. palikimą dėl jo skolos bankui, kolegija pastebi, kad toks teiginys nepagrįstas dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ji išdavė apeliantei I. A. įgaliojimą, kuriame be kitko, įgaliotinei (I. A.) pavedė atstovauti B. Š. vedant turto paveldėjimo bylą mirus S. Š., pasirašyti ir pateikti visus reikiamus pareiškimus bei prašymus, priimti palikimą ir kt. Kolegija pabrėžia, kad esant nenuginčytam, nepripažintam negaliojančiu įgaliojimui, B. Š. siekis priimti S. Š. palikimą, nors ir per įgaliotinę, yra nepaneigtas (CPK 185 str.).

39. Nepagrįstais laikyti ir argumentai dėl B. Š. teisės reikšti pretenzijas apeliantams, priėmusiems S. Š. palikimą, nes šioje byloje esminis dalykas buvo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ar B. Š. faktiniu valdymu paveldėjo S. Š. buto dalį, o ne ginčas dėl palikimo priėmimo teisėtumo.

40. Skunde apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2018 m. vasario 5 d. notaro išduoto S. Š. nuosavybės teisės liudijimo, kuris nenuginčytas ir kurio pagrindu apeliantai paveldėjo ginčo buto dalį.

41. Teisėjų kolegija aiškina, jog notaro išduotas nuosavybės teisių liudijimas parodo, kokią bendro sutuoktinių turto dalį pergyvenęs sutuoktinis (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl 2018 m. vasario 5 d. S. Š. nuosavybės teisės liudijimo, nes byloje nebuvo keltas klausimas dėl B. Š. asmeninės nuosavybės dalies dydžio ginčo bute (CPK 185 str.). Kolegija neatsižvelgia ir į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus teiginius dėl B. Š. didesnės asmeninės nuosavybės dalies ginčo bute, nes, kaip minėta, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas nustatyti didesnę B. Š. asmeninės nuosavybės dalį ginčo bute.

42. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog neskundžiamas 2019 m. balandžio 9 d. papildomas sprendimas, todėl pasisako tik dėl 2019 m. kovo 15 d. sprendimo dalies.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, neturi pagrindo jas dar labiau sumažinti nei tą padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovo atstovas parengė ieškinį, įvairius prašymus, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose ir teisėjų kolegija nemano, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovo advokato atlikti veiksmai yra pertekliniai ar nebūtini. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui J. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė kiek mažiau nei ieškovo pripažintos pagrįstomis atstovavimo išlaidos.

44. Kadangi ieškovo reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nagrinėtinas pagal ypatingos teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes (CPK 442-443 straipsniai), bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį.

45. Byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai bei paaiškinimai rodo, jog ieškovo B. Ž. ir atsakovų I. A., J. Š. interesai yra priešingi, todėl kolegijos vertinimu yra pagrindas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų atsakovų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas J. Š. buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, todėl laikoma, kad atsakovui buvo žinomos galimos neigiamos bylos baigties pasekmės, tame tarpe ir priešingos šalies patirtų išlaidų atlyginimo tikimybė.

46. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau kolegija turi pagrindą patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pašalinant iš jos nurodymą, jog butas (duomenys neskelbtini), B. Š. mirties momentu buvo jos asmeninė nuosavybė.

47. Tokią išvadą pagrindžia tai, jog nagrinėto ginčo tikslas buvo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š. po J. Š. mirties ginčo butą priėmė( nepriėmė) faktiškai jį valdydama. Pasisakant sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl daiktinės teisės ( minėto buto nuosavybės rūšies), būtų išspręstas klausimas dėl buto nuosavybės, ką reglamentuoja daiktinė teisė ir kas nesuderinama su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo esme ir paskirtimi (CPK 444 str.).

48. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė I. A. sumokėjo 324 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas B. Ž. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 719,95 Eur atstovavimo išlaidų.

49. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, atitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovų J. Š., I. A. lygiomis dalimis priteisiamos ieškovo B. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies teiginį, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), B. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties momentu, t. y. 2017 m. liepos 28 d., buvo jos asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 359,98 Eur (trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 98 ct), iš J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 359,97 Eur (trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 97 ct) B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.