- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2-581-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12120-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- B. Ž.
- Atsakovas
- I. A., J. Š.
- Advokatai
- Justas Vilys, Arūnas Abraitis, Justas Vylius, Rimgaudas Mickas
- Kategorijos
- 2.5Paveldėjimo teisė
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.7Įpėdinių savitarpio santykiai
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovei I. A., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, atsakovui J. Š., atsakovo atstovui advokatui Rimgaudui Mickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Ž. ieškinį atsakovams I. A. ir J. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. Ž. ieškiniu teismo prašė: 1. Pripažinti, kad B. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė faktiniu valdymu ir jos mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), nurodytas butas buvo jos asmeninė nuosavybė. 2. Pripažinti negaliojančiais J. Š. 2018 m. vasario 26 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1357 ir I. A. 2018 m. vasario 26 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1553. Ieškovas nurodė, kad B. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Š., tačiau nepraėjus nei porai metų nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi – B. Š. liko gyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iš viso pragyveno beveik 60 metų, t. y. nuo 1960 m. iki mirties (duomenys neskelbtini). S. Š. paliko B. Š. ir išėjo gyventi pas kitą moterį, nuo to laiko šalys atskirai vedė ūkį, nepalaikė bendrų šeimos santykių, bendravo retai. Nors sutuoktiniai ir negyveno santuokinio gyvenimo, tačiau oficialiai santuokos nenutraukė. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė sesuo I. A. ir brolis J. Š.. B. Š. buvo padavusi notarui prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto, tačiau nuosavybės teisiniai klausimai jos atžvilgiu taip ir nebuvo išspręsti. Notarė D. J. 2017 m. rugsėjo 26 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą palikėjos broliui B. Ž.. 2018 m. vasario 26 d. J. Š. ir I. A. buvo išduotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Ieškovas nurodė, kad B. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno beveik 60 metų, nuosavybės teise šį butą įgijo už investicinius čekius 1994 m. iš asmeninių lėšų S. Š., pradėjęs gyventi atskirai, niekada nepretendavo į ieškovės įgytą buto dalį, jam buvo žinoma, kad tai yra jos asmeninis turtas, įgytas už asmenines lėšas, aiškiai išreiškus valią įgyti turtą asmenine nuosavybe. Nėra jokių duomenų, kad butas buvo perkamas sutuoktinių kartu ir įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybės teise. S. Š. pirkimo sandoryje nedalyvavo. Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas priskirti turto administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) mirus S. Š., B. Š. butą (duomenys neskelbtini), pagrįstai laikė savo asmenine nuosavybe, valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl pripažintina, kad B. Š. po S. Š. mirties ginčo butą priėmė faktiniu valdymu. Kadangi B. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiškai jį valdydama, atitinkamai paveldėjimo santykiai tarp mirusiojo brolio J. Š. ir I. A. nesusiklostė, nes mirusiojo palikimą faktiniu valdymu jau buvo priėmusi B. Š.. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. vasario 26 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai J. Š. ir I. A. yra pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. pateiktu atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad S. Š. ir B. Š. gyvenimas skyriumi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ginčą neturi. Atsakovė teigė, kad B. Š. atsisakė S. Š. palikto turto, nes nenorėjo priimti jo paliktų skolų. B. Š. valia nepriimti S. Š. turto įrodo ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. išduotas įgaliojimas atsakovei veikti kaip B. Š. atstovei.
J. Š. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos. Nurodė, kad neneigia, jog jo brolis trumpalaikiai išvykdavo iš namų (duomenys neskelbtini), pagyvendavo atskirai su B. Š., bet tai visiškai atitinka Konstituciją ir jos garantuojamą judėjimo laisvę bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teismai ir EŽTT ne kartą yra pasisakę, kad sutuoktinių gyvenamosios vietos gali būti ir skirtingos, bet pajamų ir turto teisinė padėtis dėl to nesikeičia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas B. Ž. paaiškino, kad B. Š. su S. Š. buvo susituokę, tačiau gyveno labai trumpai, iki 4 metų. Jis pradėjo gerti, B. jį išvijo ir nebendravo. Pats ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs S. Š., kuris prašė jo pinigų. S. Š. (duomenys neskelbtini) gyveno su benamiais, taip pat buvo ir moterį susiradęs kitą. Po to, kai S. Š. išėjo, B. Š. gyveno viena bute, viena jį išlaikė, o pas jį (ieškovą) pasisodindavo morkų ir kt. S. Š. niekuo prie buto išlaikymo neprisidėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovė I. A. paaiškino, kad nežino, kiek laiko tikrai kartu gyveno S. Š. kartu su B. Š.. Atsakovė paaiškino, kad po brolio mirties Bute gyveno B. Š., kuri mokėjo mokesčius. Po brolio mirties B. Š. išdavė I. A. įgaliojimą tvarkyti po S. Š. mirties atsiradusio turto paveldėjimo klausimus, buto (duomenys neskelbtini) tarp paveldimo turto tuo metu nebuvo, buvo atsakovės ir mirusio S. Š. motinos žemės palikimas, skolos, daugiau S. Š. nieko neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas J. Š. paaiškino, kad nežino, kiek tikrai B. Š. ir S. Š. gyveno kartu, patvirtino, kad 2-3 metus iki mirties S. Š. gyveno Varėnoje, tėviškėje. Atsakovas paaiškino, kad po brolio mirties bute nėra buvęs, butu naudojosi B., išlaikė jį.
Liudytoja A. U., mirusiosios B. Š. kaimynė, paaiškino, kad tame pačiame name su B. Š. gyveno nuo buto gavimo momento 1979 m. A. U. yra namo laiptinės įgaliotinė. Paaiškino, kad su mirusiąja B. Š. palaikė glaudžius ir artimus santykius 13-14 metų iki B. Š. mirties. Prieš tai B. Š. pažinojo kaip kaimynę. Liudytoja paaiškino, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirusioji B. Š. įsikėlė viena ir visą laiką gyveno viena. Liudytoja nurodė niekada nemačiusi mirusiosios B. Š. sutuoktinio. Liudytoja paaiškino, kad mirusioji B. Š. yra pasakojusi apie trumpą santuoką su S. Š., kad sutuoktinis gyvenęs lengvą gyvenimą. Nors B. Š. žinojo apie sutuoktinio S. Š. mirtį, jo laidotuvėse nedalyvavo. Liudytoja detaliai paaiškino, kad kažkur 5 metus iki B. Š. mirties padėdavo mirusiajai B. Š. pildyti Buto komunalinių mokesčių knygelę, patvirtino, kad mokesčius mokėdavo pati B. Š. dažniausiai netoli namų esančiame Snoro banko kioske. Patvirtino, kad mirusioji B. Š. pinigus, skirtus buto išlaikymui, kurį laiką perdavusi sūnėnui B. Š. (ieškovo sūnui), kad šis atliktų mokėjimus, tačiau paaiškėjus, kad už butą atsirado skolos, B. Š. buto mokėjimus atlikdavo pati.
L. S. Ž. – mirusiosios B. Š. pusseserė, paaiškino, kad su mirusiąja B. Š. bendravo artimai, matydavo 2-3 kartus per savaitę. Paaiškino, kad B. Š. butą gavo iki santuokos su S. Š., su kuriuo susituokė (duomenys neskelbtini). S. Š. buvo mėgėjas vartoti alkoholį bei kitas moteris. Išėjęs iš B. Š. buto gal dar 5 moteris turėjo. Liudytoja patvirtino, kad B. Š. ir S. Š. kartu gyvento ne daugiau nei 4-5 metus. Po to, kai S. Š. išėjo, niekada negrįžo pas B. Š., nelankė, Bute B. Š. gyveno viena.
Liudytoja Nijolė M. K. – atsakovės I. A. klasės draugė, paaiškino, kad B. Š. S. Š. laidotuvėse nedalyvavo, patvirtinto, kad S. Š. buvo mėgėjas išgerti, patvirtino, kad iki mirties B. Š. gyveno tėvų namuose, vedė ūkį, turėjo kitą moterį; paaiškino, kad matė B. Š. maždaug prieš 2 metus, pasitiko ją (duomenys neskelbtini) prie traukinio, B. pasakė, kad nori I. padaryti įgaliojimą ir kad jai nereikia S. skolų. Liudytoja paaiškino, kad B. Š. nekalbėjo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakymą, nors kvietė atsakovę I. A. į svečius, nenurodė, kad liko S. priklausantis butas (duomenys neskelbtini).
Liudytoja Ona L. Š. – mirusiosios B. Š. kaimynė, paaiškino, kad nuo 2005 m., kai liudytoja išėjo į pensiją, palaikė artimus santykius su mirusiąja B. Š.. Paaiškino, kad B. Š. iš matymo pažinojo nuo įsikėlimo į Butą 1979 m., nuo 2005 m. palaikė artimus draugiškus santykius. B. Š. gyveno viena, liudytoja apie 2008 m. sužinojo, kad B. pavardė yra „Š.“, t. y. kad B. turi moterišką pavardę, kas liudytoją nustebino, nes per ilgą gyvenimą kaimynystėje niekada nebuvo mačiusi B. Š. sutuoktinio. Liudytoja pasakojo, kaip atrodė B. Š. Butas, paaiškino, kad jame buvo skirta lova B. motinai, kai ši buvo gyva. Liudytoja patvirtino, kad B. Š. gyveno viena, viena naudojosi Butu, jį prižiūrėjo ir rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus šį Butą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad B. Ž. (po santuokos Š.) ir S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 4381) (e. b. I tomas, l. 13). Santuokos sudarymo akto įraše Nr. 4381 nurodyta B. Š. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), S. Š. – (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 13). S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 14). Po S. Š. mirties palikimą priėmė jo sesuo I. A. ir brolis J. Š. (e. b. l. II tomas, l. 33). Mirusioji B. Š. buvo pateikusi prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto (e. b. I tomas, l. 15-16). B. Š. 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nurodant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (e. b. I tomas, l. 157). Po B. Š. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio po ¼ dalį paveldėjo S. Š. sesuo I. A. ir brolis J. Š. 2018 m. vasario 26 d. išduotų Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų Nr. 135 ir Nr. 1353 pagrindu (e. b. I tomas, l. 20-21).
2017 m. rugsėjo 26 d. notarės D. J. liudijimas patvirtina, kad 2017 m. liepos 28 d. B. Š. palikimą priėmė brolis B. Ž. (e. b. I tomas, l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 1978 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu „Dėl gyvenamųjų namų statybos ir naujų narių tvirtinimo“ B. Ž. skirtas 1 kambario butas, priedėlio 4 stulpelyje nurodyta, kad skiriamas butas B. Ž., kurios šeimos narių skaičius 1 (vienas) (e. b. III tomas, l. 7-9). Į bylą pateiktos bendro atsiskaitymo knygelėse už laikotarpius nuo 1979 m. kovo mėn. iki 1981 m. rugpjūčio mėn., nuo 1981 m. rugsėjo iki 1983 gegužės ir nuo 1983 m. birželio iki 1988 m. kovo mėn. nurodyta mokėtoja B. Ž. (e. b. III tomas, l. 11-162). UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 29 d. patvirtina, kad paslaugų, teikiamų adresu (duomenys neskelbtini), sutartį buvo sudariusi B. Š. (e. b. II tomas, l. 37). Lietuvos energijos 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. 3021-1449 nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis elektros energijos tiekimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaryta B. Š. vardu (II tomas, l. 38)
Nustatyta, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), B. Š. nuosavybės teisės buvo registruotos 1994 m. liepos 25 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 189 pagrindu (e. b. I tomas, l. 20-21), t. y. santuokos su S. Š. metu (e. b. I tomas, l. 13). Tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Konstatuotina, kad B. Š., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, įgijo teisę į palikėjo turtą.
CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Rašytine bylos medžiaga (e. b. I tomas, l. 22, III tomas, l. 11-162), šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad po S. Š. mirties (duomenys neskelbtini). B. Š. be jokios pertraukos viena gyveno Bute, naudojosi juo kaip savo daiktu, savo lėšomis mokėjo mokesčius (e. b. II tomas, l. 37-38, III tomas, l. 8-163). B. Š. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi nuo 1979 m. birželio 24 d. (e. b. I tomas, l. 22). Nustatyta, kad B. Š. ir mirė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (I tomas, l. 23). Taigi B. Š. po S. Š. mirties elgėsi su turtu (Butu) kaip jo savininkė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad B. Š. po S. Š. mirties ginčo Butą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.3, 5.13 straipsniai, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai teigė, kad B. Š. atsisakė S. Š. palikimo, t. y. ir Buto, nes po S. Š. mirties ji išdavė įgaliojimą atsakovei I. A. tvarkyti paveldėjimo klausimus. Taip pat atsakovai savo ir liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, kad B. Š. žodžiu nurodė, kad jai nereikalingas mirusiojo S. Š. palikimas.
Nustatyta, kad mirusioji B. Š. 2016 m. rugpjūčio 26 d. išdavė įgaliojimą atsakovei I. A., kuriuo B. Š. įgaliojo I. A. atstovauti vedant turto paveldėjimo bylą 2012 m. lapkričio 20 d. mirus sutuoktiniui S. Š., B. Š. vardu pateikti visus reikalingus pareiškimus bei prašymus, priimti palikimą, gauti ir pateikti pažymas ir kt. (e. b. I tomas, l. 56-57). Nurodyto įgaliojimo turinys patvirtina, kad B. Š. palikėjo S. Š. palikimo neatsisakė, tačiau įgaliojo palikimą priimti (e. b. I tomas, l. 56-57). B. Š. 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nurodant bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (e. b. I tomas, l. 157). Šis įrodymas patvirtina, kad B. Š. neatsisakė palikimo, priešingai, aktyviais veiksmais siekė jį priimti. Be to, CK 5.60 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. CK 5.60 straipsnio 4 dalis nustato, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Nustatyta, kad B. Š. ne tik konkliudentiniais veiksmais (Buto naudojimusi, valdymu, išlaikymu) faktiškai priėmė S. Š. palikimą, tačiau ir pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) r. 1-ajam notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto (e. b. I tomas, l. 15), tačiau, kaip aiškino ieškovas, nuosavybės teisiniais klausimai liko neišspręsti (ieškinio 2 paragrafas). Be to, tiek pati atsakovė I. A., tiek jos prašyta apklausti liudytoja N. M. K. patvirtino, kad B. Š. niekada neatsisakė ginčo Buto.
Nustatytų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad B. Š. atsisakė S. Š. palikimo CK 5.60 straipsnio nustatyta tvarka. Priešingai, (duomenys neskelbtini) r. 1-ojo notaro biuro 2018 m. sausio 9 d. raštas patvirtina, kad B. Š. pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto (e. b. I tomas, 15). CK 5.60 straipsnio 4 dalis draudžia atsisakyti palikimo, esant pateiktam prašymui išduoti nuosavybės teisė liudijimą. Taigi, atsakovų argumentai dėl to, kad B. Š. atsisakė palikimo yra atmestini.
Nustatyta, kad po S. Š. mirties atsakovai palikimą priėmė pagal 2013 m. vasario 28 d. sudarytą turto aprašą (e. b. I tomas, l. 45-47), kuriame ginčo Buto dalis nebuvo įtraukta. Atsakovams paveldėjus S. Š. turtą po jo mirties pagal turto aprašą nekilo abejonių dėl to, kad apraše nebuvo įtraukta ½ dalis Buto. Vadinasi, ir patys atsakovai nelaikė Buto S. Š. turtu, neginčijo notaro ar antstolio veiksmų po S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) neįtraukti ginčo Buto į paveldimo turto aprašą ar nuosavybės teisės liudijimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovai S. Š. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ginčo Buto nelaikė mirusiojo palikimu, pripažino ir sutiko, kad ginčo Butas buvo B. Š. turtas, į kurį pretenzijų po S. Š. mirties atsakovai nereiškė. Atsakovai reikalavimus į ½ Buto pareiškė tik mirus B. Š..
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kiek laiko truko mirusiųjų B. Š. ir S. Š. faktinis šeimos gyvenimas. Atsakovas J. Š. paaiškino, kad paskutinį kartą kaip šeimą B. Š. ir S. Š. matė apie 1995 m. Atsakovai taip pat paaiškino, kad kurį laiką S. Š. gyveno tėviškėje, t. y. negyveno su B. Š.. S. Š. mirties liudijime nurodyta mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 52). Nuosekliais liudytojų (kaimynų) parodymais nustatyta, kad B. Š. Bute gyveno viena ir nei vienas kaimynas, gyvenantis kaimynystėje nuo 1979 m. nėra matęs B. Š. gyvenančios su S. Š.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. Š. naudojosi Butu, mokėjo už Buto įsigijimą ar išlaikymą (b. l. e. b. II tomas 37-38, II tomas, l. 8-163). Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog B. Š. ir S. Š. faktinį šeimos gyvenimą gyveno apie ieškovo nurodomą 4 metų laikotarpį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Kita vertus, faktinis šeimos gyvenimo laikotarpis esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi: ieškovas ieškinį grindė CK 5.13 straipsniu, t. y. palikėją pergyvenusio sutuoktinio teise į palikimą, todėl teismas plačiau aplinkybių dėl faktinio šeimos gyvenimo laikotarpio nevertina.
Apibendrindamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, teismas daro išvadą, kad B. Š. veiksmai atitiko faktinio palikimo priėmimo elementus: B. Š. Butą faktiškai valdė, nepertraukiamai jame gyveno, naudojosi ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl pripažintina, kad palikimą ji priėmė faktiškai valdydama Butą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnis).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Ieškovo reikalavimo teisė yra pripažintina CK 5.11 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (mirusiosios B. Š. brolis).
Testamentų registras patvirtina, kad S. Š. palikimą priėmė atsakovai I. A. ir B. Š. (e. b. I tomas l. 16, II tomas, l. 33). Atsakovų I. A. ir J. Š. nuosavybės teisės į ¼ ginčo Buto dalis buvo įregistruotos 2018 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų Nr. 1357 ir Nr. 1353 pagrindu (e. b. I tomas, l. 20).
Pripažinus, kad B. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio S. Š. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad negalėjo atsirasti paveldėjimo santykiai tarp mirusiojo S. Š. ir jo brolio J. Š. bei sesers I. A. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis).
S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šis laikas laikytinas palikimo atsiradimo laiku (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jau nustatyta, kad po S. Š. mirties Butu naudojosi, jame gyveno, mokėjo mokesčius B. Š., todėl B. Š., laikytina, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis), o atsakovai, būdami ketvirtosios eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 2 dalies 4 punktas), negalėjo paveldėti Buto (CK 5.13 straipsnis).
Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, turi pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
Nagrinėjamu atveju nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių (e. b. I tomas, l. 14), B. Š., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldėjo Butą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pripažintini negaliojančiais 2018 m. vasario 26 d. J. Š. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1357 ir 2018 m. vasario 26 d. I. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1553 (CK 5.11, 5.13 straipsniai, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Atmestini atsakovų argumentai dėl to, kad į bylą neįtraukus VĮ „Registrų centras“, negali būti išregistruojama atsakovų nuosavybės teisė į Butą. Pripažinus negaliojančiais 2018 m. vasario 26 d. atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1357 ir Nr. 1553, VĮ „Registrų centras“ teismo sprendimo pagrindu atlieka nustatytą valstybinio registratoriaus funkciją. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas atlikti įrašus viešajame registre.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintini negaliojančiais 2018 m. vasario 26 d. J. Š. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1357 ir 2018 m. vasario 26 d. I. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1553 (CK 5.11, 5.13 straipsniai, 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas yra pagrindas išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo Butą bei jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 362 Eur žyminį mokestį (e. b. I tomas, l. 7, 31) ir 4437,22 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. II tomas l. 125-137, III tomas, l. 171-175, 177), iš viso 4799,22 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
1) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV003215 už suteiktas teisines paslaugas: ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu; ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu papildymas, koregavimas, išsiuntimas į teismą, viso 544,50 Eur suma (e. b. II tomas, l. 128). Ši PVM sąskaitą faktūrą buvo apmokėta 2018 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 916378 (sumokėjo O. Ž., ieškovo įgaliota atstovė (e. b. I tomas, l. 8-9); pinigus gavo: advokatas Justas Vilys) (e. b. II tomas, l. 133).
2) 2018 m. spalio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1 už suteiktas teisines paslaugas: prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimas ir pateikimas teismui per EPP; kvietimo VI-ajam ultragarso diagnostikos specialistų pietų Rusijoje suvažiavimo vertimas iš rusų kalbos; konsultacija rengiantis teismo posėdžiui, atsiliepimo analizė; prašymo dėl informacijos pateikimo notarui R. M. rengimas, iš viso 450 Eur suma (e. b. II tomas, l. 129). Ši PVM sąskaitą faktūrą buvo apmokėta 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1028701 (sumokėjo O. Ž.; pinigus gavo: advokato padėjėja G. Č.) (e. b. II tomas, l. 134).
3) 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV003423 už suteiktas teisines paslaugas: ieškinio tikslinimas; pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje; patikslinto ieškinio papildymas, koregavimas, priedų tvarkymas ir įkėlimas į sistemą, iš viso 726 Eur suma (e. b. II tomas, l. 130). Ši PVM sąskaita faktūra Nr. JV003423 buvo apmokėta bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. (mokėtoja O. Ž.) (e. b. II tomas, l. 135).
4) 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV003484 už suteiktas teisines paslaugas: prašymo Registrų centrui dėl pažymos išdavimo rengimas; pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, viso 302,50 Eur suma (e. b. II tomas, l. 131). Ši PVM sąskaita faktūra Nr. JV003423 buvo apmokėta bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. (mokėtoja O. Ž.) (e. b. II tomas, l. 135).
5) 2019 m. sausio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 13 už suteiktas teisines paslaugas: liudytojų apklausa telefonu; vykimas į Registrų centrą atsiimti pažymos; lydraščio rengimas, pažymos įkėlimas į EPP; klausimų liudytojui rengimas, faktinių aplinkybių konstatavimo proceso derinimas su antstoliu ir liudytoja, viso 250 Eur suma (e. b. II tomas, l. 132). Ši sąskaita buvo apmokėta bankiniu pavedimu (mokėtoja O. Ž.) (e. b. II tomas, l. 135, 136).Advokatas Justas Vilys gautą 250 Eur sumą pervedė advokato padėjėjai G. Č. (e. b. II tomas, l. 137).
6) 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV003565 už suteiktas teisines paslaugas: vykimas konstatuoti faktinių aplinkybių; pasirengimas bylos nagrinėjimui: papildomų įrodymų pateikimas, prašymo prijungti papildomus dokumentus rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas; 2019 m. sausio 21 d. pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisiniuose santykiuose; 2019 m. vasario 25 d. pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, viso 1309,97 Eur suma (e. b. III tomas, l. 172). Ši PVM sąskaita faktūra Nr. JV003565 buvo apmokėta 2019 m. vasario 22 d. bankiniais pavedimais (mokėtoja O. Ž., gavėjas: Advokato Justo Vilio kontora) ir 2019 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 916385 (sumokėjo O. Ž.; pinigus gavo: advokatas Justas Vilys) (e. b. III tomas, l. 173-175).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas; 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 935,7 Eur.
Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Teismu praktikoje pažymima, kad aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Rekomendacijose yra nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-1105-560/2016).
Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą už ieškinio parengimą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti ieškovui faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Šioje byloje mažinant ieškovo turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo būtina įvertinti, jog:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo B. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams J. Š. ir I. A., trečiasis asmuo notaras R. M. ir išaiškino ieškovui, kad dėl notaro veiksmų jis turi kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, Aušros g. 15, LT-65500 Varėna. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas, ieškovo prašymas dėl advokatų išlaidų priteisimo, numatytų 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV003423 už suteiktas teisines paslaugas: ieškinio tikslinimas; pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje; patikslinto ieškinio papildymas, koregavimas, priedų tvarkymas ir įkėlimas į sistemą, iš viso 726 Eur suma, atmestinas.
2) Ieškovas teismui pateikė 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13 už suteiktas teisines paslaugas: liudytojų apklausa telefonu; vykimas į Registrų centrą atsiimti pažymos; lydraščio rengimas, pažymos įkėlimas į EPP; klausimų liudytojui rengimas, faktinių aplinkybių konstatavimo proceso derinimas su antstoliu ir liudytoja, viso 250 Eur suma (e. b. II tomas, l. 132). Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu neprijungė ieškovo teikiamų liudytojo parodymų vaizdo medžiagoje kaip neatitinkančių CPK nustatytai rašytinių liudytojo parodymų formai keliamų reikalavimų, ieškovo prašymas dėl išlaidų advokatui atlyginti už suteiktas paslaugas: faktinių aplinkybių konstatavimo proceso derinimas su antstoliu ir liudytoja, atmestinas. Taip pat atmestinas ieškovo prašymas priteisti 100 Eur už liudytojų apklausą telefonu. Teismas pažymi, kad liudytojai yra apklausiami teismo posėdžių salėje, taip pat liudytojai prieš duodami parodymus prisiekia (CPK 192 straipsnis). CPK nuostatos nenumato liudytojų apklausos telefonu.
Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta ir į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškovui iš atsakovų I. A. ir J. Š. priteistina iš viso 3043,77 Eur (362 Eur (žyminis mokestis) + 2681,77 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), t.y. po 1521,89 Eur (181 Eur žyminio mokesčio ir 1340,89 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas J. Š., remiantis 2018 m. gegužės 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (e. b. I tomas, l. 117-118, e. b. priedo l. 47). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. Š. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra atleistas nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš atsakovo J. Š. priteistina 1340,89 Eur suma.
Atsakovė I. A. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašė iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos šios civilinės bylos procese sudaro 2552,15 Eur (2018 m. spalio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-6215 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 335,79 Eur; 2018 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-7127 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 507 Eur; 2019 m. sausio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-384 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 976,55 Eur; 2019 m. vasario 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-1242 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 732,81 Eur) (e. b. I tomas, l. 166, II tomas, l. 40, 122, III tomas, l. 168-169, e. b. priedas, l. 47, 54, 72). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 23,50 Eur, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina ši suma, t.y. po 11,75 Eur (CPK 96 straipsnis). Atsakovas J. Š., remiantis 2018 m. gegužės 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. I tomas, l. 117-118, e. b. priedo l. 47), todėl iš atsakovo J. Š. 11,75 Eur suma nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdydama ir jos mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), nurodytas butas buvo jos asmeninė nuosavybė.
Pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 26 d. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1357.
Pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 26 d. I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1353.
Priteisti ieškovui B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1521,89 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1340,89 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,75 Eur (vienuolika eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.