- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-2531-866/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje akcinė bendrovė „Swedbank“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovė) ieškovo naudai 3377,79 Eur, kurių iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė nesumokėjo bankui vykdant jai priklausančią prievolę dengti 2/3 dalis kredito;
1.2. 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančias atsakovei priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei priteisti kompensaciją pinigais už 2/3 buto dalis atėmus atsakovės mokėtiną kredito įmokos sumą (84 000 Eur – 32 384,05 Eur = 51 615,95 Eur).
1.3. padaryti priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą ir atsakovei mokėtiną ieškovui 3 377,79 Eur sumą įskaityti ieškovui mokėtinos 51 615,95 Eur sumos dengimui, tuo sumažinant ieškovo atsakovei mokėtiną sumą iki 48 238,16 Eur;
1.4. išsprendžiant atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykius kredito grąžinimo procese, atsakovei priklausančias 2/3 dalis kasmėnesinių įmokų bankui priskirti ieškovui;
Žemesnės instancijos teismas
1.5. teismo sprendimui įsiteisėjus iškeldinti atsakovę iš buto, esančio Santariškių g. 31-17, Vilniuje su visu jai priklausančiu turtu;
1.6. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur už turto vertinimą, 1011 Eur žyminio mokesčio, 2000 Eur už teisinių paslaugų apmokėjimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos su atsakove metu 2005 m. liepos 28 d. sudarė kredito sutartį su AB „Hansabankas“ (dabartinis banko pavadinimas – AB „Swedbank“) dėl 78 584,05 Eur dydžio paskolos butui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2030 m. liepos 28 d. Kredito sutartis užtikrinta atsakovės laidavimu.
3. Nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, ginčo butas padalintas priteisiant atsakovei 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį. Atsiradus bendrajai dalinei nuosavybei atsakovė jai pagal kreditavimo sutartį tenkančios prievolės bankui nevykdė. Būdamas solidariu skolininku, ieškovas visiškai vykdė įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 726,90 Eur skolos; priteisti ieškovui iš atsakovės 356,57 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 503 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
5. Dėl skolos, kuri susidarė po 2018 m. gegužės mėn. priteisimo teismas pažymėjo, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. bankui sumokėjo viso 2 138,84 Eur dydžio įmokų. Nuo 2020 m. sausio mėnesio įmokas bankui moka tik ieškovas. Per tą patį laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.) ieškovas sumokėjo bankui viso 2 616,51 Eur.
6. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingi kreditoriui (trečiajam asmeniui AB „Swedbank“) pagal kredito sutartį. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Taigi, įvykdžius solidarią prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir jam priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo turto aktyvas, grąžinus paskolą, padidėtų 1/3 dalimi, o atsakovės 2/3 dalimis. Taigi, ieškovui grąžinus dalį paskolos bankui už buto įsigijimą, atsakovė turi pareigą atlyginti jos turto daliai tenkančią grąžintos paskolos dalį.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės 2/3 sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį, atsakovės skola ieškovui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. sudaro 1 726,90 Eur, (2616,51 Eur x 66 proc.), todėl sprendė, jog ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės. Teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
8. Apeliantas (ieškovas) V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priteisti skolą iš atsakovės.
9. Apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kitų teismo atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų, nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1 726,90 Eur skola.
10. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. bankui mokėtina kredito, palūkanų ir draudimo įmokų suma sudaro 8 256,61 Eur. Pagal nuosavybės teise valdomo buto dalį atsakovė turėjo sumokėti 2/3 dalis šios sumos arba 5 504,41 Eur, o ieškovas turėjo sumokėti 1/3 dalį nuo nurodytos sumos arba 2 752,20 Eur.
11. Teigia, jog teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. imtinai bankui sumokėjo tik 2 138,84 Eur. Atėmus šią sumą iš 5 504,41 Eur ieškovas gauna 3 365,57 Eur. Ieškovas nurodytu laikotarpiu bankui sumokėjo 6 117,77 Eur. Iš šios sumos atėmus 2 752,20 Eur gauna 3365,57 Eur sumą, kurią kaip solidarus skolininkas sumokėjo bankui už atsakovę.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui iš atsakovės priteisti 3365,57 Eur sumą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė R. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Nurodo, jog nesutinka su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, kad 2020 m. spalio 1 d. atsiliepime į 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, jog savo įsipareigojimus įvykdė ir yra neskolinga.
15. Nurodo, jog nesutinka su bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo padavimą dydžiu, teigia, jog ieškovo atstovas šiuo klausimu jį atstovauja 10 metų, už tokios apimties apeliacinį skundą suma yra ženkliai per didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamu atveju, kita skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, be kita ko, nurodytų šios nutarties 1.2-1.6 punktuose, neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Iš 2020 m. spalio 27 d. AB „Swedbank“ pažymos apie suteiktus kreditus Nr. SR-KP-20-6164 matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pagal 2005 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. 05-047888-FA/05-047912-FA (toliau – sutartis) buvo sumokėta 7975 Eur kredito dalies ir 492,09 palūkanų.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. bankui sumokėjo viso 2 138,84 Eur dydžio įmokų. Nuo 2020 m. sausio mėnesio įmokas bankui moka tik ieškovas. Per tą patį laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.) ieškovas sumokėjo bankui viso 2 616,51 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios nustatytinos vertinant byloje esančius duomenis. Nors pagal minėtą AB „Swedbank“ pažymą, šalys viso pagal kredito sutartį sumokėjo 8467,09 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nepakanka duomenų nustatyti kokią dalį įmokų pagal sutartį sumokėjo kiekviena iš bylos šalių atskirai. Ši aplinkybė yra būtina siekiant nustatyti atsakovės skolos dydžio/įsiskolinimo nebuvimo faktą.
24. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, šis teismas, taikydamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi nustatyti ir įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų įrodymų, reikalingų ginčui išspręsti ir reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o šių nesurinktų ir neištirtų įrodymų pobūdis ir apimtis yra didelė ir pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).
26. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Algerta“ v. UAB „ Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalyje, kuria nuspręsta tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį iš dalies, neatskleista bylos esmė (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant teisingai išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti faktines aplinkybes dėl kiekvienos iš šalių kredito įmokų mokėjimo pagal sutartį. Teismas konstatuoja, jog šie faktiniai klausimai sudaro nagrinėjamos bylos esmę. Toks faktinių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųsto teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo panaikintina ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl skolos priteisimo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.