Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. K. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MM). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Antstolė V. M. 2016-07-08 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad 2013-10-24 priimtas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto Nr. 44 15 2013 10 24 9915. Iš laisvės atėmimo vietoje esančios skolininkės sąskaitos 2015-06-01 – 2016-05-31 laikotarpiu nieko neišieškota. Panaikinus 2013-10-24 patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, išieškojimas iš skolininkės taps neįmanomu. Skunde neteisingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/313/2016. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo atveju skolininkė nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino iš dalies – pripažino, jog antstolės veiksmai, 2013-10-24 patvarkymu Nr. 44 15 2013 10 24 9915 nukreipiant išieškojimą į skolininkės pinigų sumą, neviršijančią MMA, laikytini neteisėtais, kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas darė išvadą, jog išieškojimas iš skolininkės turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o dalis skundžiamų antstolės veiksmų nėra susiję su priverstiniu išieškojimu iš skolininkės darbo užmokesčio. Pareiškėja skundu taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Pareiškėja nenurodė, iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jos jau buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, dėl šios priežasties pareiškėjos skundą šioje dalyje teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartį panaikinti ir palikti galioti 2013-10-24 patvarkymą Nr. 44 15 2013 10 24 9915 dėl turtinių teisių arešto. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Antstolė, vykdydama išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė.Pareiškėja N. K., suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Šis devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, yra naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam procesiniam terminui, išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog antstolės patvarkymas Nr. 44 15 2013 10 24 9915 dėl turtinių teisių arešto, priimtas 2013-10-24. Pareiškėja skundą dėl šio antstolės patvarkymo pateikė 2016-07-04. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog skundas paduotas galimai suėjus naikinamajam terminui, per kurį galėjo būti apskųstas antstolės procesinis veiksmas. Teismas turi pareigą ex officio, be atskiro suinteresuoto asmens pareiškimo, patikrinti, ar nėra kliūčių procesui pagal atitinkamo suinteresuoto asmens pareiškimą pradėti. Naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti pabaiga yra kliūtis procesui pagal tokį skundą pradėti. Kitaip tariant, skundas, paduotas suėjus naikinamajam terminui, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo šį skundą iš esmės, nepatikrinęs, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti, nors nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą preliminariai manyti, kad naikinamasis terminas yra suėjęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bylos proceso teisėtumo, t. y. išsiaiškinti, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti (CPK 337 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmiausia turi būti išspręstas pradėto civilinio proceso teisėtumo (vadinasi, ir jo galimumo) klausimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties esme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti bylos proceso teisėtumo klausimą.