Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės ( pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei Galinai Korobliovai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-12-15 sprendimo Nr. (1.7)-SR-4531 „Dėl advokatės Galinos Korobliovos pakeitimo, sprendimo išaiškinimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Kristina Gureckienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos advokatūra, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 61), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys, nepateikti atsiliepimai į pareiškėjos skundą.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos tinkamai. Pareiškėja D. S. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes pavėluotai buvo informuota apie teismo posėdį ir nepakako laiko paruošti patikslinto skundo. Pareiškėjos įgaliotas asmuo J. S. taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi pagal sutartį jis yra įsipareigojęs atstovauti šioje byloje D. S., o dėl didelio užimtumo nepakako laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui bei paruošti reikiamus procesinius dokumentus.

ABTĮ 80 straipsnio 1-je dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Iš teismo šaukimų grąžinamojo pranešimo matyti, kad D. S. įgaliotam asmeniui teismo šaukimas buvo įteiktas 2011-11-07, kuris teismo šaukimą turėjo perduoti D. S., o J. S., pareiškėjos įgaliotam asmeniui, – 2011-10-20, todėl manytina, kad tiek pareiškėjai, tiek jos įgaliotam asmeniui apie teismo posėdį buvo pranešta daugiau kaip prieš dvidešimt dienų, todėl pakankamai buvo laiko susipažinti su byla bei pateikti norimus procesinius dokumentus. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos bei jos įgalioto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintinas. Kitų proceso dalyvių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui nepateikta. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d. 79 str. 5 d., 80 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundas netenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos, atsakovės) 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-4531 “Dėl advokatės Galinos Korobliovos pakeitimo, sprendimo išaiškinimo”, įpareigoti atsakovę pakeisti advokatę Galiną Korobliovą bei motyvuotai išaiškinti priimtą sprendimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. spalio 21 d. pareiškėja D. S.kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 25-29), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atstovavimo apeliaciniame ir kasaciniame teismo procesuose. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1298-676/2010 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas. Dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių Rimvidą Valančių nuo prašymo nagrinėjimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1666-10 (b.l. 38) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai D. S. civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Minėtu sprendimu teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė Galina Korabliova advokatės nustatytomis darbo dienomis ir valandomis. Minėto sprendimo rezoliucinės dalies 6.1 punktu pareiškėja D. S. informuota, kad ji privalo bendradarbiauti su tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba ar advokatu). Pareiškėjai, gavus šį sprendimą pasiūlyta susisiekti su jai paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu pareiškėja informuota, jog turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, o antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tuo atveju, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

2010 m. lapkričio 8 d. D. S. pateikė Klaipėdos tarnybai prašymą „Dėl advokatės Galinos Korabliovos pakeitimo, sprendimo išaiškinimo“ (b.l. 39), kuriuo prašė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo, pakeisti advokatę Galiną Korabliovą kitu advokatu, motyvuotai išaiškinti, kokiais teisiniais pagrindais tarnyba suteikė įgaliojimus advokatei atstovauti jos teises ir interesus, kokius konkrečiai įgaliojimus tarnyba suteikė advokatei Galinai Korabliovai pagal 2010 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1666-10, įpareigoti advokatę Galiną Korabliovą raštu pateikti savo poziciją šio prašymo pagrindu, informuojant ir tarnybą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Klaipėdos tarnyba 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-4531 „Dėl advokatės Galinos Korabliovos pakeitimo, sprendimo išaiškinimo“ (b.l. 40-42) atsisakė pakeisti pareiškėjai D. S. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatę Galiną Korabliovą kitu advokatu, nenustačiusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintų advokato pakeitimo pagrindų; pasiūlė pareiškėjai D. S. betarpiškai bendradarbiauti su advokate, teikti jai visą būtiną informaciją bei nekelti nepagrįstų kliūčių efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos teikimui.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog tarp pareiškėjos D. S. ir antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės Galinos Korabliovos interesų konflikto ar kitokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių antrinės teisinės pagalbos teikimas nebūtų galimas, nėra. Nepasitikėjimas advokate Galina Korabliova grindžiamas tik nepagrįstais spėjimais dėl galimai netinkamos jos darbo kokybės, kitų asmenų nuomone apie advokatę bei kitomis nepagrįstomis ir nepatvirtintomis aplinkybėmis, tuo tarpu kai pati pareiškėja D. S. nėra susitikusi ar bendravusi su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjos D. S. ir advokatės Galinos Korabliovos yra interesų konfliktas ar kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė Galina Korabliova negali teikti teisinės pagalbos D. S., t.y. ar Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti advokatę Galiną Korabliovą kitu advokatu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tarnybos teisė pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nėra absoliuti. Ją riboja tai, kad turi būti nustatomas interesų konfliktas tarp asmens, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ir advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą arba nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taigi šioje nuostatoje galima identifikuoti dvi advokato pakeitimo kitu advokatu situacijas: 1) kai nustatomas interesų konfliktas ir 2) kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, atvejų ir sąlygų, todėl interesų konflikto turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrąsias bei advokatų veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XI skyriuje reglamentuojamos bendrosios atstovavimo nuostatos. CK 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punkte nustatytas draudimas advokatui konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas/ yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri, kaip galima spręsti iš pirmiau nurodytų nuostatų, pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, kurioje D. S. 2010 m. spalio 26 d. Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1666-10 suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovu yra patraukta ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra J. S. (b.l. 33). Nepaisant to, kad J.S. yra asmeniškai suinteresuotas civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo baigtimi, pareiškėja D. S. notariškai patvirtinta pavedimo sutartimi išreiškė valią būti atstovaujama J. S. o atsižvelgiant į tai, kad J. S. vokatei Galinai Korabliovai yra iškėlęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, mano, kad advokatė, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 26 d. Klaipėdos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1666-10 antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo buvo suteikta pareiškėjai D. S., o ne jos atstovui pagal pavedimą J. S. ar kitiems D. S. artimiems žmonėms. Taigi antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas turi būti teikiama asmeniškai D. S., o ne kitiems asmenims, ir liesti išimtinai pareiškėjos D. S. teises ir teisėtus interesus. Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatės Galinos Korabliovos atsiliepimų nustatyta, kad advokatė Galina Korabliova paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai D. S. pirmą kartą, advokatė nėra pareiškėjos mačiusi ar su ja bendravusi, nes pareiškėja pati vengia tai daryti. Todėl, atsižvelgiant į interesų konflikto definiciją, darytina išvada, kad tarp asmenų, kurie nėra vienas kito matę ar bendravę, nėra ir negali būti jokio interesų konflikto, o pareiškėjos vengimas bendrauti su advokate vertintinas kaip išankstinis nusistatymas prieš advokatę, neturint jokių jos asmenį liečiančių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo iš advokatės pusės. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir advokatės Galinos Korabliovos yra interesų konfliktas, dėl kurio antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad advokatė Galina Korabliova netinkamai atstovavo jos vyro motiną S.S., įžeidinėjo jos uošvį J.S., teikdama teisinę pagalbą veikė prieš D. S. artimus žmones, nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-26-606/2011 Galiną Korobliovą pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-03 nutartimi nukentėjusiojo J. S. apeliacinis skundas atmestas. Nutartimi pripažinta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Faktines aplinkybes dėl interesų konflikto tarp pareiškėjos ir advokatės nebuvimo patvirtina ir advokatės Galinos Korabliovos atsiliepimas į D. S. skundą (b.l. 44-45). Advokatė atsiliepime į skundą nurodo, kad nepažįsta D. S. ir nėra su ja bendravusi, o pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės dėl advokatės veiksmų prieš jai artimus žmones niekuo nepagrįstos. Advokatė nurodė mananti, jog pareiškėja galėjo suklysti, nes skunde kartais vietoj jos, t.y. advokatės Galinos Korabliovos, mini advokatę Liuciją Bogačiovienę.

Ta aplinkybė, kad Klaipėdos tarnyba neužklausė advokatės Galinos Korabliovos nuomonės dėl jos pakeitimo kitu advokatu, nesudaro pagrindo išvadai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad advokatė Galina Korabliova pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta tik 2010 m. spalio 26 d., o iš pareiškėjos prašymo buvo matyti, kad ji su advokate Galina Korabliova net nebuvo susisiekusi. Pažymėtina tai, jog pareiškėjos prašymas buvo adresuotas dviem adresatams – Klaipėdos tarnybai ir pačiai advokatei Galinai Korabliovai. T.y. prašymo baigiamosios dalies 4-ju punktu pareiškėja prašė advokatę išdėstyti poziciją dėl jos prašymo, informuojant Klaipėdos tarnybą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Advokatūros įstatyme įtvirtintą advokato pareigą vengti interesų konflikto, advokatė Galina Korabliova vis tiek privalėtų apie esantį interesų konfliktą Klaipėdos tarnybą informuoti pati.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju konstatuoti interesų konflikto buvimą tarp pareiškėjos ir jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtos advokatės nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Taip pat nenustatytą jokių ir kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė šios pagalbos negalėtų teikti. Pažymėtina, jog vertinimą dėl galimo netinkamo atstovavimo, pareiškėja grindžia tik subjektyviu aplinkybių suvokimu.

Pareiškėja savo skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamame sprendime atsakovė nepateikė jokio išaiškinimo dėl advokato įgaliojimų įforminimo.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta: sprendimo priėmimo data ir vieta; sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė; sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė; teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma; antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai; nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 6 punkte nurodytiems pareiškėjams; valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato, jei priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, vardas, pavardė, adresas, telefono numeris priėmimo laikas; sprendimo apskundimo tvarka ir terminai; kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, 3 punkto formuluotė visiškai atitinka tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas, tiek Advokatūros įstatymo 49 straipsnio nuostatas. Advokatūros įstatymo 49 straipsnis reglamentuoja advokatų įgaliojimų įforminimą, kurio 1 dalis numato, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ir šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taigi sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatei Galinai Korabliovai teikti pareiškėjai D. S. antrinę teisinę pagalbą ir jos įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl to, kad Klaipėdos tarnyba neatsakė į jos prašymo dalį dėl advokato įgaliojimų įforminimo yra nepagrįstas.

Pareiškėja abejoja, ar skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas.

Kaip nurodyta skundžiamame 2010 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. (1.7.)-SR-4531, jį priėmė Teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti direktorių, Kristina Gureckienė. Klaipėdos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamą sprendimą priėmė tarnybos direktoriaus Rimvido Valančiaus kasmetinių atostogų metu jį pavadavusi ir jo funkcijas vykdžiusi Teisės skyriaus vedėja Kristina Gureckienė. Jos įgaliojimus patvirtina ir pateiktas 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. (2.2.)-AK-52 (b.l. 35), kuriuo Teisės skyriaus vedėja Kristina Gureckienė paskirta pavaduoti Rimvidą Valančių jo kasmetinių atostogų metu nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 23 d. įskaitytinai. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas jį priimti viešojo administravimo subjektas.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (1.7.)-SR-4531 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.