Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A - 1024-149/2011

Teisėjas A.Šeštokas Teisminio proceso Nr. 1-70-2-00007-2011-1

2011 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. balandžio 6 d., apie 19 val. 15 min., viešoje vietoje – prie namo, esančio Druskininkuose, Gardino g. 21, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad tyčia, be priežasties prikibo prie J. M. bei sudavė jai vieną smūgį rankos kumščiu į veidą (dešinės akies srityje), po to, J. M. nuo smūgio nugriuvus ant žemės, dešine koja spyrė tris kartus į J. M. kūno dešinę pusę ir vieną kartą į dešinę koją (šlaunies srityje), ko pasėkoje dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir galvos sumušimo nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir, tokiais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apelianto manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepilnai atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir pilnai atlygino padarytą jai žalą, todėl mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (LAT kasacinė byla Nr. 2K-248/2008).

Pirmosios instancijos teismas T. L. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.

T. L. viešoje vietoje – prie namo, esančio Druskininkuose, Gardino g. 21, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad tyčia, be priežasties prikibo prie J. M. bei sudavė jai vieną smūgį rankos kumščiu į veidą (dešinės akies srityje), po to, J. M. nuo smūgio nugriuvus ant žemės, dešine koja spyrė tris kartus į J. M. kūno dešinę pusę ir vieną kartą į dešinę koją (šlaunies srityje), ko pasėkoje dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir galvos sumušimo nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir, tokiais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Dėl apelianto prašymo atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą, pažymėtina, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.). Taikyti ar netaikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendžia teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Taip pat pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, pripažino T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsižvelgė į T. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padaryta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamų T. L. veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka – nesunkiai sužalota nukentėjusioji J. M., taip pat į T. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis – T. L. būdamas 4 kartus teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatytą tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas 21 kartą už pažeidimus, kuriais kėsinosi į visuomenės rimtį ir tvarką, naują nusikalstamą veiką padarė prieš 67 metų moterį, Druskininkų amatų mokyklos charakterizuojamas neigiamai, todėl, teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat įvertinęs, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, pagrįstai paskyrė T. L. laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Paskirta T. L. bausmė kuri yra aiškiai ne per griežta, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo dar labiau ją švelninti, ar jos vykdymą atidėti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.