Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2221-565/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
2S-2221-565/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2221-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25167-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Policijos departamento prie VRM dėl neteisėtu laisvės atėmimu padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą laisvės atėmimą ir įkalinimą bei 530 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus reikalavimus pagal ieškinį, padarė išvadą, kad ginčas patenka į CK 6.271 str. reguliavimo sritį ir yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, kadangi byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos yra siejami su Vilniaus miesto VPK konvojaus tarnybos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracine veikla, t.y., ar tinkamai atliktos teisės aktuose numatytos funkcijas, ar užtikrintos sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygos ir jų teisių įgyvendinimas.

Nurodė, kad iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš Vilniaus miesto VPK konvojaus tarnybos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnų veiksmų, kurie, ieškovo teigimu, pasireiškė tuo, kad jie nesiaiškino aplinkybių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties byloje Nr. T-669-865/2015 priėmimo pasekmių, dėl ko ieškovas galėjo būti iš karto paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos teismo salėje, bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovo kalinimu apie 6 valandas nežmoniškomis sąlygomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-22 nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, ir perduoti klausimą spręsti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais.

Skundžiama nutartimi yra pažeista ieškovo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Atsisakymas priimti ieškinį tuo atveju, kai esminiai ieškinio pakeitimai nėra būtini ir teismas gali perduoti bylą pagal teismingumą, vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. pažeidimas. Be to, teismas ieškovo ieškinį įvertino kaip skundą, o ieškovą – pareiškėju, todėl perduoti ieškinį pagl teismingumą nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Skundžiama nutartis taip pat nepagrįsta, nes deliktas byloje kildinamas iš veikų, kurios numatytos BK 146 str. Nors atskiri atsakovo atstovų veiksmai ir galėtų būti nagrinėjami administracine teisena, tačiau kriminaliniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas negali būti nagrinėjamas tokia teisena. Ieškinio antrame skirsnyje ieškovas aiškiai nurodė argumentus dėl šios bylos teismingumo, t.y. ieškinio reikalavimas yra atlyginti tik neturtinę žalą; neteisėtas laisvės atėmimas yra BK 146 str. numatyta veika, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas nepatenka į administracinių teismų kompetencijos sritį, todėl ieškinio reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, Policijos departamento Vilniaus AVPK konvojaus tarnyba nėra viešojo administravimo subjektas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-07-22 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Nagrinėjamu atveju ieškovas D. R. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-22 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Policijos departamento prie VRM dėl neteisėtu laisvės atėmimu padarytos žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, įvertinęs ieškovo visus nurodytus reikalavimus pagal ieškinį, padarė išvadą, kad ginčas patenka į CK 6.271 str. reguliavimo sritį ir yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, kadangi byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos yra siejami su įkalinimo įstaigos bei konvojaus tarnybos pareigūnų neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu ir tokiu atveju turės būti vertinama šių įstaigų administracinė veikla, todėl, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 ir 5 d., atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Taigi byloje keliamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, jog ieškovo reikalavimai teismingi administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu pareikštais reikalavimais ieškovas siekia neturtinės žalos atlyginimo, o žalą sieja su įkalinimo įstaigų pareigūnų neteisėtais veiksmais ir neveikimu. Taigi šiuo atveju turi būti vertinama įkalinimo įstaigų administracinė veikla, t. y., ar tinkamai buvo atliktos teisės aktuose numatytos funkcijos, ar užtikrintos sulaikyto asmens gyvenimo sąlygos ir jo teisių įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šios bylos ginčas patenka į CK 6.271 str. reguliavimo sritį ir yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija, sprendžianti bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams atribojimo klausimus, praktikoje ne kartą konstatavo, kad tuo atveju, kai turi būti vertinama įkalinimo įstaigų administracinė veikla, t.y., ar tinkamai atliktos teisės aktuose numatytos funkcijas, ar užtikrintos sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygos ir jų teisių įgyvendinimas, tokio pobūdžio ginčas patenka į CK 6.271 str. reguliavimo sritį ir yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartis Nr. T-121 byloje V. K. V. prieš Lietuvos valstybę). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, kadangi ieškovui buvo išaiškinta jo teisė kreiptis Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taip pat atmestinas kaip neatitinkantis faktinės situacijos ieškovo argumentas, kad teismas ieškovo ieškinį įvertino kaip skundą, o ieškovą – pareiškėju, nes skundžiamoje nutartyje ieškovas yra įvardijamas ieškovu, o jo pateiktas procesinis dokumentas – ieškiniu. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai yra kildinami iš viešojo administravimo teisinių santykių ir ieškinys pagal teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį yra teismingas administraciniam teismui, todėl atsisakytina priimti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, dar kartą išaiškinant ieškovui, jog jis turi teisę ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė