- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 2YT-5122-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01316-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. L., H. L., D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija, " Turto bankas", Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. L., H. L. ir D. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ „Turto bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. L., H. L. ir D. L. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti I. L. vardu, po L. L. mirties; atnaujinti praleistą terminą ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą pareiškėjai nepilnamečio vaiko D. L. vardu; atnaujinti praleistą terminą ir priimti palikimą H. L. vardu.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)dieną mirė pareiškėjos vyras L. L.. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko D. L. vardu, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Po vyro mirties pareiškėja patyrė didelį stresą, liko su dviem nepilnamečiais vaikais D. L. ir H. L.. Pareiškėja neteko šeimos maitintojo, kuris išlaikė šeimą. Pareiškėja turėjo ne tik prižiūrėti ir išlaikyti vaikus, bet ir daug dirbti. Taip pat (duomenys neskelbtini) metais gimė dar vienas vaikas, kuriuo taip pat reikėjo rūpintis. Be to, pareiškėja stokojo teisinių žinių, nežinojo palikimo priėmimo procedūros. Visos šios priežastys visumoje ir sutrukdė priimti palikimą. 2013 m. teismui atmetus pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu, palikimas nebuvo priimtas ir H. L. vardu, kuris šiuo metu pilnametis. Pažymėjo, kad paveldimą turtą sudaro tik 0,56 ha žemės sklypas, esantis Plotų k., Vilniaus r. sav. Priėmus palikimą nepilnamečio vaiko D. L. vardu bus gerinamos gyvenimo sąlygos. Teisės į palikimą nebus pažeistos, kadangi paveldimas turtas nėra įkeistas ar suvaržytas, paveldėtojas kreditorių bei kito turto neturėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimuose prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovams nedalyvaujant.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir neturi pagrindo prieštarauti pareiškimo tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė patikslinto pareiškimo reikalavimus ir prašė juos tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti
6. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).
8. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. L., kuris buvo pareiškėjos I. L. sutuoktinis ir pareiškėjų H. L. bei D. L. tėvas. Gyventojų registro 2021 m. birželio 10 d. pažymos nustatyta, kad palikėjas kitų įpėdinių neturėjo. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, jog registre nėra užregistruota duomenų apie palikėjo palikimo priėmimo faktą, be to, Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro duomenimis, po palikėjo mirties iki 2021 m. balandžio 21 d. paveldėjimo byla nėra užvesta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Palikėjas nuosavybės teise turėjo 0,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių palikėjo vardu nėra registruota. Pareiškėja paaiškino, kad ji terminą praleido dėl po vyro mirties patirto streso, teisinių žinių stokos, pareiškėjas H. L. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų H. L. (tuo metu buvo nepilnametis) ir D. L. vardu, tačiau jos prašymas buvo atsisakytas priimti išaiškinant, kad su prašymu ji turinti kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo priimta palikimą nepilnamečio vaiko vardu dėl esminių prašymo trūkumų.
9. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
10. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, faktą, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėjas L. L. neturi, o suinteresuoti asmenys byloje neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, sprendžia, jog pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau jie tai padarė ne dėl tyčios, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, terminą jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
11. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po L. L. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl leidimo
12. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5.12 straipsnio nuostatas, nepilnametis D. L., (duomenys neskelbtini), yra įstatyminis palikėjo L. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti jo turtą. Pareiškėja I. L. yra nepilnamečio įpėdinio atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsni). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą yra pagrindas išvadai, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu, nepažeis jo teisės ir teisėtų interesų.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas nuosavybės teise turėjo žemės sklypą. Duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra, tačiau teismas pažymi, kad apie galimus kitus palikėjo įsipareigojimus, jeigu jie neregistruoti, nei teismas, nei pati pareiškėja informacijos gali neturėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog tik dalis įsipareigojimų yra išviešinama, visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tinkama praktika pripažįsta leidimo priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą išdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35).
14. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, tikslu užtikrinti prioritetinę vaikų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad palikimą priėmusiam nepilnamečiui vaikui netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, CPK XXXIX skyriaus nuostatose numatytais tikslais, teismas leidžia pareiškėjai nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 579–582 straipsniais teismas
nusprendžia:
Atnaujinti pareiškėjams I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą po L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę L. L., mirusio 2013 m. liepos 23 d., nuolatinę gyvenamąją vietą. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Atnaujinti pareiškėjai I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip D. L. įstatyminei atstovei praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Leisti pareiškėjai I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal apyrašą savo nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po palikėjo L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, likusi nutarties dalis neskundžiama.