- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-780-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13352-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“
- Ieškovas
- P. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje ieškovo P. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi priteistos bendros 10 710,41 Eur sumos išmokėjimą lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad šią sumą sudaro Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovui iš atsakovės priteistos 1) 8730,54 Eur išeitinė išmoka, 2) 391,29 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 3) 1 712,67 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl 1455,09 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio nukreipus vykdyti skubiai, atsakovė šią teismo sprendimo dalį yra įvykdžiusi ir bendra ieškovui priklausanti mokėti suma yra 10 710,41 Eur. Atsakovės finansinė padėtis yra labai sunki, kadangi ilgalaikio turto vertė nėra didelė, nekilnojamo turto neturi, o gaunamų pajamų vos užtenka nuomos teise valdomo valstybinės žemės sklypo nuomai sumokėti ir kitoms atsakovės patiriamoms išlaidoms apmokėti. Iš šie metu atsakovės gaunamų pajamų atsakovė sugebėtų mokėti ieškovui per mėnesį po 300-400 Eur. Priešingu atveju ieškovo įmonei nepagrįstai gali grėsti bankrotas, o tai neigiamai paveiktų ieškovo darbuotojų socialines garantijas, neišsaugotų mokesčius ir atlyginimus mokančio juridinio asmens, t.y. nepagrįstai sukeltų neigiamas socialines pasekmes. Be to, ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė turtinė padėtis, gaunamas atlyginimas ir kitos jo paties pradėto naujo verslo duodamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, t.y. ieškovo interesai išdėsčius sprendimą nebūtų neproporcingai pažeidžiami.
2. Ieškovas pateikė prieštaravimus dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o atsakovės prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Pažymėjo, kad ieškovas yra buvęs ilgametis atsakovės darbuotojas, steigėjas bei dalininkas, kuriam šiuo metu priklauso 25 proc. atsakovės kapitalo, daug metų žino apie atsakovės vykdomas ūkines – komercines veiklas, dėl ko, ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai savo prašymą grindžia sunkia turtine būkle. Nurodė, kad atsakovas vykdo daug įvairių ūkinių – komercinių veiklų, t.y. verčiasi leidybine veikla, leidžia grožinę ir mokslinę literatūrą ir vien per 2018 - 2017 metus išleido net 19 skirtingų knygų, teikia reklamos ir dizaino paslaugas, teikia studento, moksleivio, mokytojo bei dėstytojo pažymėjimų išdavimo paslaugas, taip pat pardavinėja autobusų bilietus, siūlo įvairias keliones užsienyje ir Lietuvoje, studijų užsienyje programas, įstaigoje nuolat dirba 4 darbuotojai, atsakovė skolų Sodrai iš esmės neturi ir nuosavybės teise valdo vieną automobilį. Be to, tarp atsakovės ir UAB „Gintarė vaistinė“ 2010 m. gruodžio 1 d sudarytos nuomos sutarties Nr. SV-10 pagrindu, atsakovė gauna nuomos mokestį už 101,24 kv. m. ploto patalpų, esančių adresu S. Daukanto g. 11, Kaunas, nuomą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, tačiau atsakovui savo prašymą grindžiant išimtinai bloga finansine būkle, atsakovė savo prašyme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, o tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą spręsti, jog išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai. Šioje byloje teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinio asmens – darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, ir juridinio asmens - darbdavio, kuris prašo išdėstyti teismo sprendimu priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Kadangi darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl toliau atidedant realų atsiskaitymą su ieškovu ateičiai nebūtų tinkamai įgyvendinama ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynyba, iš dalies būtų paneigiama ir pati sprendimo esmė. Prašė atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priimdamas sprendimą ir jame konstatuodamas akivaizdžiai neteisėtą ieškovo atleidimo iš darbo faktą, nusprendė ieškovui iš viso nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sumažino išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš atsakovės nepriteisė visų galimų kompensacijų ir sumų, kurios pagal įstatymą priklausė ieškovui neteisėto atleidimo iš darbo atveju. Taigi, jei dar ir šiuo atveju atsakovės prašymas būtų tenkintas ir per ilgą mokėjimo terminą būdų išdėstytos ir taip jau keletą kartų atsakovės naudai sumažintos ieškovui priteistinos sumos, sprendimo vykdymo išdėstymas akivaizdžiai paneigtų ieškovo teisėtus lūkesčius, o atsakovė, net ir atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai atleidusi ieškovą iš darbo, faktiškai jokių neigiamų padarinių nepajustų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
5. Teismas nustatė, kad pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, jog ieškovo P. B. turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės. Nepaisant to, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis nėra vienintelis kriterijus, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, jog ši civilinė byla yra darbo byla ir ieškovas, kurio naudai buvo priimtas sprendimas, yra buvęs atsakovės darbuotojas, sprendimu jam priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl valstybė turi užtikrinti tinkamą darbuotojo interesų gynybą ir apsaugą. Išdėsčius sprendimo įvykdymą nebus tinkamai įgyvendinama darbuotojo interesų gynyba, iš dalies būtų paneigiama ir pati sprendimo esmė.
6. Be to, remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad esant blogai juridinio asmens turtinei padėčiai ir nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies jog interesai. Šią aplinkybę grįsdamas pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 2019 m. sausio 30 d. neįsiteisėjusiu sprendimui ieškovui ir jo žmonai iš atsakovės priteista virš 20 000 Eur skolos, palūkanų, išlaidų išdėstant minėto teismo sprendimo vykdymą ir , įpareigojant atsakovę mokėti viso po 709,14 Eur per mėnesį. Atsakovės vadovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, iš kurių apie 1 500 Eur mokama darbuotojams kaip darbo užmokestis ir apie 500-700 Eur galėtų būti skiriama sprendimui vykdyti, teismas darė išvadą, kad, net ir tenkinus šioje civilinėje byloje prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsakovė vis tiek nebūtų pajėgi vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, todėl išdėstyti šio teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
7. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo įsiteisėjimo jau yra praėję beveik 4 mėnesiai, o nuo priėmimo – beveik metai laiko. Atsakovei naudojantis savo teise į apeliaciją bei teise teikti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, de fakto įvyko sprendimo įvykdymo atidėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti išdėstant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi priteistos bendros 10 710,41 Eur sumos išmokėjimą lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje civilinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018, kurioje buvo išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, egzistuoja tos pačios aplinkybės, t.y. akivaizdžiai geresnė ieškovo turtinė padėtis. Civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 nustatyta, kad ieškovų teisėtas interesas – gauti jiems priteistas sumas – nebus pažeistas, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą. Minėtas sprendimas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą priimtas atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, pripažįstant skolos išdėstymo būtinybę. Atitinkamai teismas privalėjo atsižvelgti į šias Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 nustatytas aplinkybes, priimdamas sprendimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi priteistos sumos išdėstymo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo atstovė prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė yra juridinis asmuo, o ieškovas yra buvęs atsakovės darbuotojas. Pažymėtina, kad darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis ir valstybė turi užtikrinti tinkamą darbuotojo interesų gynybą ir apsaugą. Todėl toliau atidedant realų atsiskaitymą ateičiai nebūtų tinkamai įgyvendinama ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynyba, iš dalies būtų paneigiama ir pati sprendimo esmė. Atsakovo atskirajame skunde nurodomoje byloje Nr. 2-170-920/2018 ir šioje civilinėje byloje yra vertinami skirtingi teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 vertinami teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo, kaip vieno iš patalpų savininko bei nuomotojo, atsakovės, kaip nuomininko, t.y. tarp lygiaverčių subjektų – nuomotojų ir nuomininko. Tuo tarpu šioje byloje tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kildinami iš darbo teisinių santykių. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovės skundžiamą nutartį neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo turtine padėtimi ir jo teisėtais interesais.
2.2. Kartu ieškovo atstovė nurodė, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Kadangi atsakovė tiek savo prašymą, tiek ir atskirąjį skundą, grindžia išimtinai bloga finansine būkle bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą spręsti, jog išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar išdėstytinas teismo sprendimo, kuriuo buvusiam įmonės darbuotojui, t. y. ieškovui, buvo priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, įvykdymas, nustačius, jog buvusio darbuotojo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė negu darbdavio, t. y. atsakovės.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, pripažino, kad 1996 m. sausio 2 d. darbo sutartis atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymą „Dėl darbuotojo P. B. atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“ (toliau – Įsakymas) nutraukta neteisėtai; panaikino Įsakymą; negrąžino ieškovo į darbą ir sprendė, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 8730,54 Eur išeitinę išmoką, 391,29 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1455,09 Eur – priteisimo ieškovui iš atsakovės nukreipė vykdyti skubiai; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (7 t., e. b. l. 52-71). Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos (7 t., 155-168). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos (9 t., e. b. l. 80-94).
13. Atsakovė, teikdama prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodė, kad teismo sprendimą dalyje dėl skubaus vykdymo yra įvykdžiusi ir prašo išdėstyti likusią priteistą sumą 10 710,41 Eur, kurią sudaro ieškovui iš atsakovės priteistos 1) 8 730,54 Eur išeitinė išmoka, 2) 391,29 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 3) 1 712,67 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašymą motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, nes išmokėjusi visą ieškovui priteistą sumą iš karto atsakovė būtų privesta bankrutuoti, tačiau išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, turėtų galimybę jį tinkamai įvykdyti. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeistų ir ieškovo interesų, nes jo turtinė padėtis yra labai gera.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo veiklą darbo paieškos ir įdarbinimo, kelionių ir mokymo kursų organizavimo, reklamos paslaugų, leidybos srityse (8 t., e. b. l. 42-48-49)
15. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir nuomos santykių pagrindu naudojasi 2813/5000 dalimis pastato bei žemės sklypu, esančiu adresu S. Daukanto g. 11, Kaunas (8 t., e. b. l. 5-9).
16. Atsakovės balanse už 2017 m. laikotarpį apskaityta turto viso už 40 924 Eur, kuri sudarė 8 029 Eur vertės ilgalaikis turtas, susidedantis iš transporto priemonių už 6 876 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai už 1 153 Eur, bei 32 895 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurių pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 7 354 Eur. 2017 m. įstaiga patyrė 25 201 Eur nuostolių (8 t., e. b. l. 135-137).
17. Atsakovės valdomo ilgalaikio nekilnojamojo turto - įvairių biuro baldų ir technikos bei kompiuterinės technikos – bendra likutinė vertė 2018 m. spalio mėn. buvo 17,11 Eur (8 t., e. b. l. 98-99).
18. Atsakovė 2010 m. gruodžio 1 d yra sudariusi su UAB „Gintarė vaistinė“ nuomos sutartį Nr. SV-10 dėl 101,24 kv. m. ploto patalpų, esančių adresu S. Daukanto g. 11, Kaunas, nuomos (8 t., e. b. l. 47).
19. Ieškovas P. B. nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: statinį, adresu (duomenys neskelbtini), 2813/5000 dalis prekybinės paskirties pastato ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), statinį Kaune (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statinius ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini) (8 t., e. b. l. 112-116).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės, nes ieškovas valdo įvairų nekilnojamąjį turtą, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (7 t., e. b. l. 65). Tuo tarpu atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jos veikla 2017 m. buvo nuostolinga, tačiau atsakovė vykdo veiklą ir gauna nuolatines pajamas.
21. CPK 284 straipsnio 1 dalies norma numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamais CPK 284 straipsnio išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į ginčo šalių turtinę padėtį, bet ir į teisinių santykių pobūdį, susiklosčiusį tarp ginčo šalių. Todėl nustačius, kad prašoma išdėstyti teismo sprendimo, kuriuo priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, įvykdymą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į ieškovo, kaip buvusio darbuotojo interesus. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarties 48 punkte išaiškino, kad vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Tai yra kompensavimas už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad prašomos išdėstyti sumos didžiąją dalį sudaro būtent Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu priteista išeitinė išmoka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, teismo sprendimo išdėstymas galimas tik nustačius, kad neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės interesas tęsti veiklą būtų reikšmingai apsunkintas, o ieškovo interesai nebus pažeisti.
23. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, jog neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės interesas tęsti veiklą būtų reikšmingai apsunkintas, šioje byloje nenustatė. Nors atsakovės turtinė padėtis lyginant su ieškovo turtine padėtimi yra blogesnė, tačiau vien nelygiavertė turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos turimą turtą ir vykdomos veiklos pobūdį, nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą jo neišdėstant. Teismas konstatuoja, kad, remiantis šioje byloje pateiktais įrodymais, atsakovės vykdoma veikla užtikrina atsakovei tam tikro dydžio nuolatinį pajamų srautą ir pinigines lėšas, ką patvirtina balanso už 2017 m. metus duomenys. Nors šioje byloje buvo pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šie išrašai buvo pateikti už sąlyginai trumpą kelių savaičių laikotarpį arba konkrečios dienos išrašai, nepagrindžiant tokio laikotarpio pasirinkimo motyvų. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė tos aplinkybės, jog jos veikloje generuojamų pajamų nepakanka teismo sprendimui įvykdyti (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad savo veikloje atsakovė gali naudotis ir kredito įstaigų paslaugomis ijr taip užtikrinti jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo įvykdymą. Aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurios trukdytų atsakovei pasinaudoti šia paslauga vykdant teismo sprendimą ar kredituojant pačios atsakovės veiklą, atsakovė nepateikė. Kartu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į 2017 m. balanse nurodytą įmonės turto vertę ir jo sudėtį, atsakovė pateikė duomenis tik apie ilgalaikio nekilnojamojo turto – įvairių biuro baldų ir technikos bei kompiuterinės technikos – vertę 2018 m., spalio mėn., tačiau duomenų apie kito jos turimo turto, t.y. transporto priemonių, kito trumpalaikio turto, vertę nepateikė. Nesant šių duomenų, konstatuoti, kad atsakovei teismo sprendimo įvykdymas reikštų atsakovės veiklos pabaigą, teismas neturi pagrindo.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteistinos sumos, priklausančios pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, buvo sumažintos įvertinus, kad prašomos priteisti maksimalios sumos gali sukelti pernelyg sunkių turtinių padarinių, būtų neadekvačios ir neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės turtinės padėties pagrindu ieškovui yra nepriteistos maksimalios išmokų sumos, priklausiusios ieškovui pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad išdėsčius minėto teismo sprendimo įvykdymą būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota ieškovo teisių gynyba dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
25. Dėl atsakovės argumento, kad teismas privalėjo vadovautis kitoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu išdėstyti sprendimo įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis nutarties 22 punkte pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies normos taikymo, sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti vadovaujamasi konkrečiomis būtent toje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas sutinka su ieškovo įgaliotos atstovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad tiek atsakovės minimoje byloje, tiek šioje byloje skiriasi tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, t. y. šioje byloje spręsta dėl tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių darbo teisinių santykių, o atsakovės minimoje byloje – dėl tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių nuomos teisinių santykių. Todėl ieškovo, kaip buvusio atsakovės darbuotojo, teisės ir teisėti interesai šioje civilinėje byloje turėtų būti labiau ginami. Kartu teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 išspręstas klausimas dėl daugiau nei dvigubai didesnės teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo, todėl atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei prašomą išdėstyti teismo sprendimu priteistą sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šioje byloje ieškovo įgaliota atstovė pateikė prašymą dėl 544,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (9 t., e. b. l. 68-69). Atmetus atskirąjį skundą, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 544,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“, juridinio asmens kodas 235050680, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.