- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- II-5-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03432-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- A. M.
dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-26 nutarimo Nr. 40N-75898218-16 administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje 2016-10-26 buvo priimtas nutarimas Nr. 40N-75898218-16 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 5 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, už tai, kad A. M. 2016-09-24, 17.14 val., Šiaulių rajone, kelyje Šiauliai – Palanga, kelio 8,00 km ruože, vairuodamas transporto priemonę LAND ROVER FREELANDER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, o persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiai šiai specialiajai transporto priemonei ir sukėlė pavojingą avarinę situaciją, dėl ko privertė specialiąją transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 12 ir 104 punktų reikalavimus. A. M. už pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį skirta 80 € bauda, už pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį skirta 173 € bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Subendrinus šias nuobaudas, A. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 173 € bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Šiaulių apylinkės teisme gautas A. M. 2016-11-14 skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-26 nutarimo Nr. 40N-75898218-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos nutraukimo. Skunde nurodoma, kad jis šioje byloje nubaustas nepagrįstai, jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, pavojaus kelių eisme nekėlė, automobilį vairavo tvarkingai laikydamasis visų kelių eismo taisyklių, byloje jo atžvilgiu surinkti įrodymai įvertinti neteisingai ir vienpusiškai, skundžiamas nutarimas neteisėtas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad su skundu nesutinkama, A. M. veiksmams padarytas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, prašoma skundo netenkinti.
Teisme A. M. ir jo atstovas advokatas nuosekliai laikėsi skunde išdėstytos pozicijos, jog skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, bei naikintinas, apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad 2016-09-24, apie 16.00-17.00 val., kelyje Kuršėnai – Šiauliai, netoli Šiaulių miesto, automobiliu važiavo ne vienas, iš viso trys žmonės, važiavo pirmąja eismo juosta, kai jam staiga priekyje važiavęs automobilis pristabdė, tada jis įjungė posūkį ir pasuko į kairę pusę, o po kelių akimirkų pamatė ir policijos automobilio žybčiojančius švyturėlius. Prieš tai jų per veidrodėlį, kai rikiavosi, nematė. Garsinio signalo taip pat nebuvo, juos pastebėjo tik policijos automobiliui privažiavus iš galo. Viskas vyko staigiai. Jis aplenkė priešais jį važiavusį automobilį, išvažiuodamas į kairę pusę, ir staiga pasuko atgal į dešinę pusę, bei sustojo kelkraštyje. Priėjo pareigūnas, paprašė automobilio dokumentų, vairuotojo teisių, pasakė, kad bus atimtos teisės, liepė atvažiuoti į komisariatą. Iš pradžių jis nesuprato dėl ko, komisariate paaiškėjo, kad dėl specialiosios transporto priemonės nepraleidimo, apie pavojingą vairavimą niekas nekalbėjo. Tik išėjęs iš komisariato ir skaitydamas šį sprendimą pamatė, kad nubaustas ir už pavojingą vairavimą, už kurį jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Vairuodamas pareigūnų jis nepastebėjo, jie staiga ir dideliu greičiu pasirodė. Tyčios ir specialiai jų nepraleisti neturėjo tikslo. Jų garsinio signalo taip pat negirdėjo. Kai rikiavosi į antrąją eismo juostą, žiūrėjo į šoninį veidrodėlį, gal ir neįvertino jų greičio, gal buvo neryškūs švyturėliai, buvo šviesu, dienos metas. Nematydamas švyturėlių ir negirdėdamas jų garsinio signalo, jis persirikiavo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, mano, kad jis nubaustas nepagrįstai. Protokole pasirašė, jog nuoširdžiai gailisi, kadangi skubėjo į Vilnių, be to, jį suklaidino pareigūnai sakydami, jog jis baudžiamas tik už pareigūnų nepraleidimą. Tačiau jis savo kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų neįžvelgia, jokios pavojingos avarinės situacijos jis nesukėlė, važiavo 70-80 km/h greičiu, laikydamasis eismo taisyklių, o persirikiuodamas jis buvo įsitikinęs saugiu atstumu, kad niekam netrukdo. Pareigūnai prie jo priartėjo žaibišku greičiu apie 200 km/h, netikėtai. Specialiai policijos pareigūnams tikrai netrukdė. Jei būtų prieš atlikdamas manevrą pastebėjęs greitai artėjančius žybčiojančius švyturėlius, būtų iš karto sustojęs pirmojoje eismo juostoje.
Liudytojas G. Š. (policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, tąkart jiems su kolega važiuojant ženklintu policijos tarnybiniu automobiliu užsuko visureigis. Buvo įskaitinis eismo įvykis Kuršėnuose, iš ten jie vežė kaltininką – vairuotoją į Šiaulius paimti kraujo mėginį girtumui (neblaivumui) nustatyti, visa tai turėjo padaryti per 1 valandą, todėl skubėjo. Kiek pamena, prie Lukšių, važiuojant antrąja eismo juosta, iš pirmos eismo juostos staiga išvažiavo automobilis, visa laimė, kad buvo lėtėjimo juosta ir jis į ją persirikiavo. Važiavo įsijungę žybčiojančius švyturėlius ir garsinį signalą, važiavo apie 180 km/h greičiu. Mano, kad vairuotojas jų nepamatė, jei būtų matęs, nebūtų užsukęs (užlindęs). Kiekvienas vairuotojas persirikiuodamas turi įsitikinti, ar tai saugu, pasižiūrint į galinį vaizdo veidrodėlį. Dėl to šį vairuotoją ir sustabdė, kadangi patys skubėjo, pasakė jam atvykti į komisariatą Šiaulių mieste. Paprastai su specialiaisiais ženklais važiuoja ne iš kiekvieno įvykio, viskas priklauso, koks įvykis, tuo metu buvo įskaitinis eismo įvykis, buvo sužaloti žmonės, įvykis nepaprastas, todėl ir važiavo su žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniu signalu, iš paprastų įvykių su specialiaisiais ženklais nevažinėja. Mano, kad šis vairuotojas sudarė pavojingą avarinę situaciją, nepraleido iš įvykio vietos skubėjusios policijos su įjungtais specialiaisiais ženklais. Tai patvirtina ir vaizdo bei garso įrašas. Pats žino ir yra susipažinęs su teisės aktu, reglamentuojančiu, kada gali panaudoti ir važiuoti su žybčiojančiais švyturėliais bei garsiniu signalu, tam turi išduotą leidimą, specialųjį pažymėjimą, jis galiojantis. Kiekvienais metais tam yra tikrinamas ir laiko egzaminus. Su žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniu signalu turi teisę važiuoti vykdydami tarnybines pareigas, kokiais konkrečiais atvejais, dabar pasakyti negali. Dėl pavojaus kitiems eismo dalyviams sukėlimo, kai 70 km/h ruože važiavo 180 km/h greičiu, gali pasakyti, kad jie važiavo su įspėjamaisiais ženklais: žybčiojančiais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl kiekvienas vairuotojas privalo duoti pirmenybę ir juos praleisti, persirikiuodami jie pirmiausia privalo įsitikinti ir pasižiūrėti į veidrodėlį. Vairuodamas specialiąją transporto priemonę laikėsi visų taisyklių ir ėmėsi visų saugumo priemonių, kad kiti eismo dalyviai būtų saugūs, todėl ir buvo įjungti įspėjamieji ženklai, mano, kad to užteko nesukelti pavojaus. Taip važiavo, nes turėjo tarnybinę pareigą per 1 valandą eismo įvykio kaltininkui patikrinti neblaivumą iš kraujo, todėl tokiu greičiu ir važiavo, buvo įskaitinis eismo įvykis. Pažeidėjui, kurį jie vežė, girtumas buvo patikrintas ir alkotesteriu, ar su jai sutiko, ar nesutiko, dabar nebepamena. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pasirašant protokolą, visos jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos tinkamai, ką kalbėjo apie sankciją, nebepamena. Protokolą surašė jis. Taip pat nežino ir negali pasakyti apie specialiųjų ženklų patikros dokumentus, apie tai, kas tikrina garso stiprumą specialiosioms transporto priemonėms, pats to netikrino. Mano, kad garsinis signalas buvo pakankamas, jog išgirstų kiti eismo dalyviai. Kaip minėjo, iš įskaitinio eismo įvykio vežė pažeidėją į Šiaulius, sužalotų asmenų nevežė, juos išsivežė greitoji medicinos pagalba. Po to, kai buvo sustabdytas A. M., jie nuvyko į komisariatą Šiauliuose, Purienų gatvėje. Dabar nepamena, dėl ko iš karto nevyko į ligoninę, gal iš pradžių susirašė siuntimą, gal kolegos vežė. Negali pasakyti, kur jie padėjo tą asmenį, kurį vežė iš įskaitinio eismo įvykio, atrodo, kad jį vežė į ligoninę. Negali pasakyti, kur buvo asmuo iš įskaitinio eismo įvykio, kas ir kada jį vežė į ligoninę. Atrodo, kad iš karto vyko į komisariatą, bet kas jį vežė į ligoninę negali pasakyti, atrodo, kad ne jis vežė. Mašinoje jo nepaliko, jei ėjo į komisariatą, tai ir jį turėjo vestis kartu. Nepamena, kas asmenį vežė į ligoninę. Asmuo nebuvo girtas, tik įvykis buvo su sužalotais asmenimis. Jam įvykio vietoje tikrintas girtumas, bet kiek pamena, jis buvo blaivus. Skubėjo dėl to, kad tai įskaitinis eismo įvykis ir per 1 valandą šis asmuo turėjo būti patikrintas medicininėje įstaigoje. Parvežus į komisariatą, dažniausiai tyrėjas apsiklausinėja, atlieka kitus veiksmus, kas iš tyrėjų tada dirbo, nepamena. To asmens iš įskaitinio eismo įvykio nei vardo, nei pavardės taip pat nepamena. A. M. į komisariatą atvažiavo pats. Vežant asmenis į komisariatą ryšio pagalba bendrauja su budėtojais, operatyvinės grupės nariais. Budinčią dalį informuoja, kad sustabdytas automobilis. Tai, kad važiuoja su žybčiojančiais švyturėliais, garsiniu signalu niekam nereikia pranešti. Buvo stresinė situacija, skubėjo. Skubėjimo priežastis ne tai, kas girdisi iš garso įrašo, kad kolega skubėjo į vestuves, tai buvo tik šalutinis dalykas. Asmenį nuvežti į Kuršėnų ligoninę girtumui (neblaivumui) patikrinti neturėjo galimybės, nes ten netikrina, visada veža į Šiaulius, Čiurlionio gatvę. Tokia praktika. Nepamena, ar jie vežė kraują patikrinti, ar tai mediciniškai buvo nustatinėjama. Nežino, kokie norminiai teisės aktai nustato tvarką, kada reikia asmenį vežti į Šiaulius, ligoninę, girtumui (neblaivumui) iš kraujo patikrinti, tokia praktika, kad būtent tai padaryti privalo per 1 valandą.
Liudytojas M. A. (policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad datos tikslios negali pasakyti, dirbo su kolega G. Š., buvo dienos metas. Vyko iš eismo įvykio Kuršėnuose į Šiaulius, važiavo su vienu vairuotoju iš eismo įvykio, kurį reikėjo nuvežti į Šiaulius paimti kraujo mėginį. Su alkotesteriu jam nustatė nulį promilių, tačiau jei būna įskaitinis eismo įvykis su nukentėjusiais žmonėmis, veža paimti ir kraujo mėginį, tai turi padaryti per 1 valandą. Todėl jie ir važiavo su žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniais signalais, kitaip nebūtų spėję. Koks teisės aktas tai numato, kad per 1 valandą laiko turi nuvežti paimti kraujo, pasakyti negali. Važiavo trise, koks buvo greitis negali pasakyti, vairavo ne jis, bet leistiną greitį viršijo. Priešais juos važiavęs automobilis rikiavosi į kairę iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, jie važiavo antrąja eismo juosta. Mano, kad vairuotojas jų nepastebėjo, gal nepažiūrėjo į veidrodėlį. Garsinis signalas nebuvo visą laiką įjungtas, jį įjungia tik priartėjus prie transporto priemonių, įjungia iš toliau. Vairuotojui nepastebėjus, kolega suko arčiau atitvaro, taip bandydamas išvengti susidūrimo. Visureigis pasuko į antrąją eismo juostą ir važiavo tiesiai. Vairuotojas galėjo įvertinti jų atvažiuojančio automobilio greitį, nedaryti manevro ir nelenkti prieš jį važiavusio kito automobilio. Mano, kad vairuotojas jų tiesiog nepamatė ir negirdėjo jų garsinio signalo. Po to, kai jis juos pamatė, atrodo, bandė išvengti ir sukosi atgal į pirmąją eismo juostą. Vairuotoją sustabdė, prie jo priėjo jis, prisistatė, paėmė dokumentus, pasakė priežastį, dėl ko sustabdė ir pasakė jam atvažiuoti į komisariatą Šiauliuose, Purienų gatvėje. Vairuotojas paaiškino, kad jis jų atvažiuojančių nematė ir negirdėjo. Komisariate su juo bendravo ir rašė protokolą kolega, jis vedė eismo įvykio iš Kuršėnų registrą. Daugiau su vairuotoju nebendravo, nežino, ar jis pripažino kaltę, ar ne. Mano, kad vairuotojas sukėlė pavojingą avarinę situaciją nepraleisdamas jų. Vaizdo ir garso įrašą iš vaizdo registratoriaus vairuotojui rodė kolega. Kelintą valandą įvyko įskaitinis eismo įvykis Kuršėnuose dabar nebepamena, jis buvo įvykęs pačiuose Kuršėnuose, tikslaus adreso nežino. Nežino, ar Kuršėnų gyvenvietėje yra medicinos punktas, ligoninė. Pas juos praktika tokia, kad visus kraujo mėginius ima Šiauliuose, Čiurlionio gatvėje esanti įstaiga, taip nurodyta vadovybės. Mano, kad važiuojant 180 km/h greičiu iki Šiaulių iš Kuršėnų jiems reikėjo 12 minučių. Jie iš karto važiavo į policijos komisariatą, į ligoninę nevažiavo, turėjo užregistruoti apie eismo įvykį, tada asmenį turėjo nuvežti į ligoninę paimti kraujo mėginį. Kas tiksliai nuvežė asmenį į ligoninę negali pasakyti, nepamena, turėjo nuvežti kolega arba kitas ekipažas. Ar iš komisariato į ligoninę asmenį vežė su garsiniu signalu ir švyturėliais nežino. Koks ekipažas vežė asmenį į ligoninę negali pasakyti, kokiam ekipažui perdavė asmenį nežino, pats to asmens į ligoninę nevežė. Tą asmenį atsivežė į komisariatą, o kur tas asmuo buvo po to negali pasakyti, nes jis nuėjo į kabinetą. Kur jis po to buvo, turėjo spręsti ekipažo vyresnysis, o jų ekipažo vyresnysis buvo G. Š. Ar asmenį kas vežė į ligoninę, nežino. Kai išlipo iš mašinos prie komisariato, nematė, ar G. Š. išvažiavo. Tas asmuo iš įskaitinio eismo įvykio jų kabinete nebuvo, kur jis buvo patalpintas nežino. A. M. į komisariatą atvyko pats. Pačią situaciją aiškiai matė, atrodo, kad prieš A. M. automobilį mašinų buvo, bet tiksliai nepamena. Mano, kad A. M. nepasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl rikiavosi norėdamas aplenkti priešais jį buvusį automobilį. Nematė, ar priešais jį važiavęs automobilis jam užstabdė.
Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra jos brolis, byloje sutinka duoti parodymus, tikslios dienos nepamena, buvo apie 16.00-17.00 val., važiavo į renginį, į Vilnių pro Šiaulius. Važiavo trise, brolis už vairo, jis vairavo, jo žmona, kuri sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, ir ji, sėdėjo gale. Važiuojant išgirdo garsinį signalą, pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad šalia iš galo priartėjusi ir važiuoja policija. Matė, kaip brolis vairuodamas stebėjo kelią, priekyje važiavo mašina, lengvoji, kuri staigiai stabdė, greitis žymiai kito, o brolis tiesiog ją lenkė, išvažiavo į antrąją eismo juostą. Tik išvažiavo į antrąją eismo juostą ir išgirdo garsinį signalą, iki to laiko garsinio signalo negirdėjo. Visi pasimetė, jei muzika pas juos automobilyje ir grojo, tai labai tyliai, nes važiuojant jie bendravo. Brolis prieš manevruojant pasižiūrėjo į vairuotojo pusės veidrodėlį, tikrai pamena, kad jis galvą pasuko. Policijos mašina buvo su žybčiojančiais švyturėliais. Tada brolis greitai persirikiavo į pirmąją eismo juostą, policija juos pradėjo stabdyti, sustojo, priėjo pareigūnas. Pareigūnas prisistatė, paprašė dokumentų, juos pasiėmė ir pasakė atvažiuoti į policijos komisariatą, greitai pasakė adresą ir nuvažiavo, jie liko stovėti. Lyg kažką pareigūnas ir pasakė, ar žinote, kas laukia už policijos pareigūnų nepraleidimą, jie sakė, kad reikia į Vilnių važiuoti, pareigūnas atsakė, kad jie taip pat skuba. Pasižiūrėjo „Google“, kur randasi policijos komisariatas Šiauliuose, kadangi jie ne vietiniai, susirado ir nuvažiavo. Į komisariatą nuėjo visi trys, tik brolis į kabinetą ėjo vienas. Negirdėjo, ką policijos pareigūnai kalbėjosi su broliu kabinete. Policijos automobilį pamatė, kai išgirdo garsinį signalą, kai jau buvo šalia. Viskas įvyko labai žaibiškai. Jaučiasi saugiai, kai brolis vairuoja. Mano, kad brolis buvo įsitikinęs, jog gali lenkti kitą automobilį, tai darydamas jokių grėsmių nematė. Jų nematė ir ji, lenkimas jai atrodė nepavojingas. Sėdėjo automobilio gale, garsinio signalo iš toliau negirdėjo. Šioje situacijoje suprato taip, kad policija tik privažiavusi prie jų įjungė garsinį signalą, iš karto brolio ji pradėjo klausti, ar posūkis įjungtas, ar šviesos įjungtos, diržas buvo uždėtas, suprato, kad juos stabdo. Buvo įsitempusi, visą laiką stebėjo kelią. Ar brolis būtų spėjęs sustabdyti, kai užstabdė priekyje buvęs automobilis, sunku pasakyti. Brolis į kurį veidrodėlį pirma pažiūrėjo negali pasakyti, nes į galinį veidrodėlį užtenka tik akis pakelti, o į šoninį, tai jis pasuko galvą, todėl ir atkreipė dėmesį.
Pagal teismo pareikalavimą iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-24 gauti duomenys, kad 2016-09-24, apie 16.10 val., Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, buvo įskaitinis eismo įvykis, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45369-16, kurį galimai sukėlė A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tarnybos duomenimis eismo įvykio sukėlimu įtariamas A. S. 2016-09-24 nebuvo vežamas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę girtumui (neblaivumui) ar apsvaigimui nustatyti. Kartu pažymėta, kad policijos pareigūnams yra pareiga per 1 (vieną) valandą pristatyti asmenis į sveikatos priežiūros įstaigą girtumui (neblaivumui) ar apsvaigimui nustatyti, tai numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 9 punkte. Šiaulių apskrities VPK pareigūnai asmenis girtumui (neblaivumui) ar apsvaigimui nustatyti privalo pristatyti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri šiuo atveju yra VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, pridedama šios medicininės paslaugos 2006-11-01 sutarties kopija, užsakovas Šiaulių apskrities VPK, vykdytojas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Pagal teismo pareikalavimą iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-24 gauti duomenys, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. Š. 2013-01-22 išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones su šviesos ir garso signalais, galioja penkerius metus iki 2018-01-21 pagal Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus, papildomo mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-10-24 įsakymu Nr. 1V-781, 6 punktą, pridedama šio pažymėjimo kopija.
Pagal teismo pareikalavimą iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus gauta specialiosios transporto priemonės vaizdo registratoriaus įrašo kopija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
A. M. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir byloje nustatytos aplinkybės tokią išvadą leidžia daryti pagrįstai.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Nagrinėjamu atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o patikimais įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį ir 124² straipsnio 1 dalį, buvo priimtas iš esmės vadovaujantis vien liudytojo G. Š. parodymais, jo surašytu tarybiniu pranešimu, ir specialiosios transporto priemonės vaizdo registratoriaus įrašu. Jokie kiti įrodymai, pagrindžiantys ar paneigiantys A. M. kaltę neabejotinai padarius administracinius teisės pažeidimus, byloje nebuvo renkami ir vertinami. Šiuo atveju vien šių vienpusiškų įrodomosios informacijos šaltinių nepakanka, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ypatingai už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose yra itin griežta nuobauda (specialiosios teisės atėmimas). Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti, kad jis nėra kaltas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti pažeidimų faktą ir juos padariusio asmens kaltę.
A. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 12 ir 104 punktų reikalavimus. Minėtose normose numatyta, kad: „eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais <...>“ (12 punktas), bei „persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“ (104 punktas). Pagal ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį, transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais <...> nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 57 € iki 115 € arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 mėnesių. Pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 € iki 231 € su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių. Šie pažeidimai formaliosios sudėties blanketinio pobūdžio, tai reiškia, norint juos inkriminuoti asmeniui pakanka aiškaus ir tikslaus konkrečių blanketinių normų, nukreipiančių į kitų teisės aktų šaltinius, reikalavimų pažeidimo fakto konstatavimo, nepriklausomai atsirado ar neatsirado materialinių reiškinių. Tačiau konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir tik įstatymų nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis.
Teisme A. M. parodė, kad važiavo tvarkingai laikydamasis visų kelių eismo taisyklių ir jų nepažeidinėdamas, važiavo leistinu greičiu, atlikdamas kito automobilio lenkimo manevrą ir persirikiuodamas iš pirmosios į antrąją eismo juostą jis įsitikino ir tai daryti buvo saugu, iš galo niekas jo nelenkė, jokios transporto priemonės su specialiaisiais ženklais (švyturėliais ir garsais) tuo metu jam nesimatė ir nesigirdėjo, pastaroji priartėjo žaibiškai, kai jis jau buvo persirikiavęs į antrąją eismo juostą, išgirdo specialiuosius garso signalus, suprato, kad yra stabdomas, sugrįžęs atgal į pirmąją eismo juostą sustojo kelkraštyje. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja L. M., kuri parodė, kad A. M. vairuodamas visą laiką stebėjo kelią, lenkdamas priekyje važiavusią mašiną, lengvąją, jis išvažiavo į antrąją eismo juostą pasižiūrėjęs į savo pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, jokios grėsmės ar pavojaus nematė, jų neįžvelgė ir ji, kadangi taip pat atidžiai stebėjo eismą, kai staiga iš galo išgirdo garsinį signalą, iki to laiko jokio garsinio signalo negirdėjo, sėdėjo automobilio gale, policija tik visai priartėjusi įjungė garsinį signalą, suprato, kad yra stabdomi, sustojo. Tuo tarpu liudytojai G. Š. ir M. A. parodė, kad vyko iš eismo įvykio Kuršėnuose į Šiaulius, vežė įskaitinį eismo įvykį galimai sukėlusį asmenį į ligoninę girtumui (neblaivumui) nustatyti, kadangi tai padaryti jų pareiga per 1 valandą, todėl labai skubėjo, važiavo specialiąja transporto priemone su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniu signalu, vairavo G. Š. M. A. parodė, kad garsinis signalas ne visą laiką buvo įjungtas. Netoli Šiaulių miesto jų važiuojančių antrąja eismo juosta nepraleido A. M., kuris prieš juos išsuko iš pirmosios eismo juostos, tuo sukeldamas pavojingą avarinę situaciją, kadangi jų greitis gerokai viršijo leistiną greitį, privertė juos staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Kaip nustatyta, įskaitinis eismo įvykis Kuršėnuose įvyko 2016-09-24, apie 16.10 val., A. M. inkriminuotų pažeidimų padarymo laikas užfiksuotas 2016-09-24, 17.14 val., tai yra po 1 valandos nuo įskaitinio eismo įvykio, policijos pareigūnų pareiga per 1 (vieną) valandą pristatyti asmenis į sveikatos priežiūros įstaigą girtumui (neblaivumui) ar apsvaigimui nustatyti, kaip matyti, šis laikas jau buvo praėjęs. Patys liudytojai G. Š., M. A. vienareikšmiškai nurodė, kad jie po A. M. sustabdymo iškart nuvažiavo į policijos komisariatą, nors, kaip jie patys nurodė, vykdydami tarnybinę pareigą skubėjo į ligoninę, po to, kam pridavė jų vežamą asmenį, kur jį paliko, nurodė, kad komisariate, kas jį nuvežė, ir ar iš viso jis buvo nuvežtas į ligoninę, teismui negalėjo atsakyti, aplinkybių nebeprisiminė, kiek vėliau, papildė, kad nei G. Š., nei M. A. į ligoninę šio asmens nevežė. Iš teismo patikrintų duomenų nustatyta, kad galimai eismo įvykio sukėlimu Kuršėnuose įtariamas asmuo 2016-09-24 nebuvo vežamas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę girtumui (neblaivumui) ar apsvaigimui nustatyti. Tada būtų logiška iškelti versijas, ar pareigūnas G. Š., turintis teisę vairuoti transporto priemones su šviesos ir garso signalais, tinkamai šią teisę panaudojo, ar tokiu būdu jis dirbtinai nesukūrė (neišprovokavo) eismo pavojaus, o kartu ir kito asmens kaltės, o bet kokia teisės nihilizmo praktika, kai iš ne teisės sukuriama teisė, demokratinėje teisinėje valstybėje nėra ir negali būti toleruojama bei pateisinama. KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pagal 9 punkto nuostatas: „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“. Pažymėtina, jog KET 186 punktas numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis, bei specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti KET V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Tuo tarpu pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 20.3 papunktį policijos patruliui tarnybos metu draudžiama tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju specialieji šviesos ir garso signalai buvo naudojami nepagrįstai ir neteisėtai, kaip nustatyta, pareigūnai vyko ne į įvykį, o iš eismo įvykio, nuo kurio padarymo pradžios iki A. M. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo užfiksavimo momento jau buvo praėjusi 1 valanda, per kurią galimai eismo įvykį Kuršėnuose sukėlusiam asmeniui jau turėjo būti patikrintas girtumas (neblaivumas), kas paneigia vienintelį šios bylos liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimą, kuriuo ir grindžiama A. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, esant, kaip jau nustatyta tariamam, tarnybiniam reikalingumui ir neatidėliotinam atvejui, dėl ko buvo pasinaudota specialiosios transporto priemonės žybčiojančiais švyturėliais ir garso signalu, kurį sugretinus su kitais byloje gautais ir įvertintais rašytiniais įrodymais, darytina pagrįsta išvada, jog tuo metu pareigūnai jokios skubios bei neatidėliotinos tarnybinės funkcijos neatlikinėjo, o specialiosios transporto priemonės vairavimui ir pareigūnas G. Š., kaip eismo dalyvis vairavęs šį tarnybinį automobilį, tuo metu turėjo pareigą laikytis bendrųjų kelių eismo taisyklių, grindžiamų savitarpio pagarba ir atsargumu, šiuo atveju ignoruojant jas neteisėtai buvo sukurta situacija, dėl kurios, pažeidžiant iš Konstitucijos kylančius legitimaus asmens nekaltumo principo konstitucinius reikalavimus, neteisėtai administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas asmuo. Todėl šios bylos liudytojų policijos pareigūnų parodymai ir specialiosios transporto priemonės registratoriaus įrašas negali būti vertinami kaip patikimais įrodymais asmens kaltei pagrįsti. Teismas A. M. pirminį nuoširdų gailėjimąsi padarius administracinį teisės pažeidimą, užfiksuotą jam surašant protokolą, vertina teigiamai, kaip pareigingo eismo dalyvio reakciją ir elgesį, žinant vairuotojo pareigą duoti kelią specialiosios transporto priemonės vairuotojui, ir tai jis suvokė, kai pamatė bei išgirdo specialiuosius ženklus, tačiau jis neigė vairavęs ir sukėlęs pavojingą situaciją, ir tuo negali būti piktnaudžiaujama, kaip jau aukščiau buvo nurodyta, visos byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Specialiosios transporto priemonės žybčiojančių švyturėlių ir garsinio signalo panaudojimas ne pagal paskirtį nesudaro pagrindo konstatuoti KET pažeidimų ir taikyti ATPK 124¹ straipsnio 5 dalyje bei 124² straipsnio 1 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju A. M. veikoje nėra ATPK 124¹ straipsnio 5 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų sudėčių, todėl skundžiamas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje 2016-10-26 priimtas nutarimas Nr. 40N-75898218-16 naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124¹ straipsnio 5 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo A. M. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju iškelti klausimai dėl policijos pareigūnų veiklos įvertinimo ir jų teisinės atsakomybės reikalauja išsamaus tarnybinio jų veiklos patikrinimo, todėl teismas šiuo klausimu sprendžia ir surinktą medžiagą perduoda Šiaulių apskrities VPK viršininkui dėl pareigūnų G. Š. ir M. A. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo atlikimo ir dėl galimai neteisėto jų piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnis), galimai melagingų parodymų davimo teisme, nagrinėjant administracinę bylą (BK 235 straipsnis), ar galimai kito norminio akto neteisėto pažeidimo, užtraukiančio tarnybinę atsakomybę, požymių ištyrimo, kurie tarnybos metu ne pagal paskirtį naudojosi specialiosios transporto priemonės žybčiojančiais švyturėliais ir garsiniu signalu, tuo keliant grėsmę ir (ar) pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareigūnai G. Š. ir M. A. teisme, būdami pasirašę rašytinius pasižadėjimus teismui duoti teisingus parodymus, įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, administracinėje byloje nurodė, kad aukščiau nurodyti specialiosios transporto priemonės ženklai buvo panaudoti neatidėliotinam tarnybiniam reikalingumui, būtent iš įskaitinio eismo įvykio vežė asmenį į ligoninę Šiauliuose jo girtumui (neblaivumui) nustatyti, tačiau ši jų versija teisme buvo paneigta, ją paneigia ir specialiosios transporto priemonės vaizdo registratoriaus medžiaga, iš kurio aiškiai girdisi, jog tarnybiniu automobiliu su specialiaisiais ženklais važiuojantys asmenys skuba į vestuves, galimai pareigūnai trečiąjį asmenį vežė ne į ligoninę, į kurią taip ir nenuvažiavo, o į vestuves.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (galiojusio iki 2017-01-01) 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 591 straipsnio 1 punktu, 592 straipsniu, 639-646 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje 2016-10-26 priimtą nutarimą Nr. 40N-75898218-16 bei administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti medžiagą Šiaulių apskrities VPK viršininkui dėl pareigūnų G. Š. ir M. A. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo atlikimo ir dėl galimai neteisėto jų piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnis), galimai melagingų parodymų davimo teisme, nagrinėjant administracinę bylą (BK 235 straipsnis), ar galimai kito norminio akto neteisėto pažeidimo, užtraukiančio tarnybinę atsakomybę, požymių ištyrimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.