- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-20201-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01806-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Pareiškėjas
- VĮ Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centrui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai
Šiaulių apylinkės Raseinių rūmų Kelmėje teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Turto banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su 2025-10- pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 100,53 m2 bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas į 290/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau į tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vietos notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi VĮ Registrų centre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į palikėjui priklausiusį turtą. Buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl gyvenamojo namo ir nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau prašymas atmestas, nes nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamojo namo plotas – 100,53 kv. m., o Šiaulių regioninio valstybės archyvo rašte nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas 40 kv. m. Esant šiems prieštaringiems duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar J. A. priklausė visas gyvenamasis namas, ar tik jo dalis. Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl informacijos pateikimo, ar palikėjui nuosavybės teise priklausė visas gyvenamasis namas ar tik jo dalis, tačiau institucijos tokių duomenų neturi. Pareiškėjas negali kreiptis į VĮ registrų centrą dėl nuosavybės palikėjo vardu įregistravimo ar į notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo liudijimo valstybės vardu išdavimo į gyvenamąjį namą iki nėra teismo sprendimu konstatuotas juridinis faktas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad gyvenamąjį namą be J. A. būtų valdę kiti asmenys, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas būtų įgytas santuokoje; žemės sklypas, kuriame stovi gyvenamasis namas, buvo įteisintas J. A. vardu ir paveldėtas valstybės. Nėra žinoma, dėl kokių priežasčių palikėjas nebuvo įteisinęs nuosavybės į gyvenamąjį namą, tačiau pagal surinktus duomenis darytina išvada, kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtą kaip palikėjas J. A. ir galimai dėl rašymo klaidos pirminiuose dokumentuose ( ūkinėse knygose ) pareiškėjas negali atlikti nuosavybės registracijos palikėjo vardu VĮ Registrų centre.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas 2025 m. spalio 31 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas 2025-11-03 teismui pateiktu atsiliepimu prašė pašalinti iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o prašymo netenkinus, bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje; ištuokos data (duomenys neskelbtini) ( VĮ Registrų centro pažyma ). Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad po palikėjo J. A., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir įregistruotas palikimo priėmimo faktas, dėl palikimo perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei kreipėsi pareiškėjas VĮ Turto bankas.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktose Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) m. šeimos galva A. J., J., gim. (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąjį namą ( koks, įrašų nėra ); (duomenys neskelbtini) m. A. J. ūkiui priklauso pastatas gyvenamasis namas, pastatymo metai prieš (duomenys neskelbtini) m., bendras ( naudingas ) plotas 40 kv. metrai, sienų medžiaga – medinis, stogo medžiaga – šiferis; (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. šeimos galva nurodomas J. A., kuriam priklauso gyvenamasis namas ( duomenys tokie pat kaip ir (duomenys neskelbtini) m. knygos ištraukoje, todėl pakartotinai nenurodoma ).
(duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) galva J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ūkiui priklausantis gyvenamųjų pastatų skaičius (duomenys neskelbtini) m. 1 vnt. ir 1 butų skaičius.
NTR duomenų bazės išraše nurodyta, kad 10/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruota J. A. vardu, tačiau gyvenamasis namas VĮ Registrų centre kaip statinys ir J. A. nuosavybės teisės į jį neįregistruoti.
Pateiktoje nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra statinys – rąstinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su penkiomis patalpomis bendro 100,53 kv. m., pastatytas (duomenys neskelbtini) m.
Pareiškėjo 2025-08-19 prašymas dėl gyvenamojo namo teisinės registracijos VĮ Registrų centro 2025-09-01 sprendimu buvo atmestas nurodant, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas iš pateiktų dokumentų negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar visas gyvenamasis namas priklausė J. A., ar tik jo dalis, nes kadastrinių matavimų byloje namo plotas nurodytas 100,53 kv. m., o ūkinėse knygose – 40 kv. m.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teises įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991-07-25 dienos, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-413/2003, Nr. 3K-3-240/2007 ).
(duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-08-01 informacijoje nurodoma, kad sodyboje (duomenys neskelbtini), niekas faktiškai negyvena, pastatai apgriuvę ir apleisti ( ką papildomai patvirtina pareiškėjo pateiktos foto nuotraukos ). Turimose (duomenys neskelbtini) m. namų ūkio knygose nėra nurodytos pažymai, reikalingai pateikti VĮ Registrui centrui norint įregistruoti statinius palikėjo vardu, reikalingos informacijos, pvz. kada pastatytas namas ar kokiu būdu įgytas, ... koks plotas, informacija apie ūkinius pastatus ar žemę ir pan.
(duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025-09-17 informacijoje nurodoma, kad seniūnija negali patvirtinti, ar visas gyvenamasis namas, ar tik jo dalis priklausė J. A., nes ūkinėse knygose tokių duomenų nenurodyta.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus darytina išvada, kad gyvenamasis namas yra labai senas ( tikslių duomenų nėra, tačiau nurodoma, kad jis pastatytas iki (duomenys neskelbtini) m. ), jį palikėjas J. A. teisėtai valdė iki pat mirties (duomenys neskelbtini) m. Nors J. A. iki (duomenys neskelbtini) m. buvo susituokęs ( kada ir su kuo, duomenų nėra ), tačiau po santuokos nutraukimo sodyboje gyveno dar apie (duomenys neskelbtini) metus, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad visas sodybos turtas buvo jo asmeninė nuosavybė ( tuometinio Santuokos ir šeimos kodekso 22 str., Lietuvos CK 3.89 str., 1.138 str. 1 p. ). Tai, kad po J. A. mirties nuo (duomenys neskelbtini) metų jokie asmenys ( tame tarpe – buvusi sutuoktinė ) dėl palikimo nesikreipė, taip pat netiesiogiai patvirtina visą turtą buvus jo asmenine nuosavybe ir įpėdinių nebuvimą.
Kad kadastrinių matavimų byloje, fotonuotraukose ir kituose rašytiniuose įrodymuose butų užfiksuotas ne tas pats ar ne J. A. priklausęs gyvenamasis namas, duomenų nėra. Nuotraukos ir ūkinių knygų duomenys ( jog sienų medžiaga – medinis, stogo medžiaga – šiferis ) patvirtina, jog namas yra labai blogos būklės, jis akivaizdžiai daug dešimtmečių nebuvo remontuojamas, t. y. po ūkinėse knygose užfiksuotų duomenų ( jog plotas 40 kv. m. ) tikrai nebuvo rekonstruojamas, kad jo plotas galėtų pasikeisti iki 100 kv. m. ( kaip nurodoma kadastrinių matavimų byloje ). Taip pat teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad nurodomu ūkinių knygų vedimo laikotarpiu dokumentuose neretai būdavo įrašomi apytikriai, kartais net itin netikslūs duomenys, remiantis vien pasakymais ar ankstesnių įrašų duomenimis. Be to, neretai kaip bendras pastato plotas būdavo nurodomas tik tam tikrų patalpų ( be koridorių, sandėliukų ir pan. ) plotas. Todėl labiausiai tikėtina, kad ūkinėse knygose nurodomas 40 kv. m. kaip viso gyvenamojo namo plotas galėjo būti įrašytas apytiksliai tik pagal gyvenamojo kambario ( kurio plotas 49,79 kv. m. ) duomenis.
Ištaisyti ūkinių knygų duomenų apie namą ( šiuo atveju – apie jo plotą ), kurie pagal nustatytą tvarką yra pakankami nuosavybės teisėms įregistruoti, nebėra galimybės ( Lietuvos CPK 445 str. ), dėl ko Registrų centras atsisako įregistruoti mirusiojo J. A. nuosavybės teises, o valstybę atstovaujantis pareiškėjas atitinkamai negali turto paveldėti. Todėl pareiškimas tenkintinas ( tik nežymiai koreguojama formuluotė, nekeičiant reikalavimo turinio ), nuosavybės teisės įregistravimo ( ko pasėkoje – ir paveldėjimo ) tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė nurodomą gyvenamąjį namą ( Lietuvos CPK 444 str. 1 d. 5 p. ir 448 str. ).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisės įregistravimo tikslu, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 100,53 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Raseinių rūmus Kelmėje.