- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1966-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01705-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, pateikdama ieškinį atsakovui L. P., kuriuo prašo: 1) panaikinti jos ir atsakovo santuokos, sudarytos 2012 m. gegužės 26 d. Krekenavos bazilikoje, apskaitos akto įrašą 2012 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, pripažįstant, kad įrašas yra naikinamas dėl atsakovo kaltės; 2) ieškovei palikti P. pavardę, o atsakovui palikti P. pavardę; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus E. P. (E. P.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų administravimą pavedant ieškovei uzufrukto teisėmis; 5) nustatyti atsakovo teisę dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime pagal nurodomą tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai skundžiama 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei E. P. septynių kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
1.1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė tarptautinį elementą, nes ieškovė E. P. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi E. P. šiuo metu faktiškai gyvena Airijoje. Iš ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų turinio teismas, neturėdamas galimybės nustatyti bylos jurisdikcijos, įpareigojo ieškovę nurodyti papildomas faktines aplinkybes bei pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę buvimo vietą pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Jeigu vaiko nuolatinė buvimo vieta yra užsienio valstybėje, o ieškovė siekia reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis, teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, teismas prašo ieškovę nurodyti faktines aplinkybes bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos jurisdikcijos prorogacijos sąlygos.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, ieškovę taip pat įpareigojo pateikti teismui įrodymus, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) įtvirtintas teismingumo taisykles Lietuvos Respublikos teismams yra teismingas reikalavimas priteisti išlaikymą.
1.3. Teismas ieškovei nutarė išaiškinti, kad nustačius, jog reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo nėra teismingi Lietuvos teismams, reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą – šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-24282-559/2018 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams nagrinėti iš naujo.
1.1. Skunde apeliantė nurodo, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis, tiek jų bendras vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teigia, kad, nors šiuo metu su vaiku ji gyvena Airijoje, tačiau artimiausiu metu visam laikui ketina grįžti gyventi į Lietuvą, su kuria sieja savo ir vaiko ateitį. Atsižvelgdama į tai, kad sugrįžimo į Lietuvą procesas gali užtrukti dėl atsiskaitymo su darboviete ir vaiko ugdymo įstaiga, jau šiuo metu yra deklaravusi savo ir vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje.
1.2. E. P. nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais dėl teismingumo ir teigia, kad ji, kaip ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos akto įrašo panaikinimo, pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatas turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t .y. arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Airijos kompetentingą teismą, arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos teismą. Kadangi ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, todėl mano, kad būtent šis teismas, o ne Panevėžio apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl šalių santuokos akto įrašo panaikinimo.
1.3. Ieškovė sutinka, kad pagal bendrąją reglamento „Briuselis II bis“ taisyklę, ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimus turėtų nagrinėti Airijos teismas. Tačiau mano, kad šiuo atveju apylinkės teismas privalėjo nustatyti jurisdikcijos prorogacijos taikymo sąlygas ir padaryti išvadą, kad jos ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Kauno apylinkės teisme kartu su ieškinio reikalavimu dėl santuokos akto įrašo panaikinimo. Šiame kontekste pažymėjo, kad būtent Kauno apylinkės teismas turi pareigą išsiaiškinti ar atsakovas sutinka, kad reikalavimai dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo būtų nagrinėjami Kauno apylinkės teisme, tačiau šių aplinkybių nepagrįstai nesiaiškino.
1.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus apie tai, kad pagal Išlaikymo reglamente įtvirtintas taisykles reikalavimas priteisti išlaikymą yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Akcentuoja, kad pagal Išlaikymo reglamento bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą, o vadovaujantis pagalbine (šalutine) jurisdikcijos taisykle, jurisdikciją su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, šiuo atveju – dėl santuokos akto įrašo panaikinimo. Taigi, ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje abi ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ji turėjo teisę pati pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Airijos teismą arba, pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę – į Lietuvos teismą, kuriame būtų nagrinėjama šalių santuokos akto įrašo panaikinimo byla. Dėl to, anot apeliantės, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo vaikui yra teismingas Kauno apylinkės teismui be jokių papildomų ir perteklinių įrodymų.
4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Byloje kilęs ginčas dėl tarptautinę jurisdikciją šeimos teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo.
7. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi.
8. Nagrinėjamoje byloje Airijoje šiuo metu su sūnumi gyvenanti ieškovė, be kita ko, siekia santuokos akto įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Taigi, nepaisant to, kad tiek šalys, tiek vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, apylinkės teismas pagrįstai byloje nustatė tarptautinį elementą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja reglamentas „Briuselis II bis“, o išlaikymo klausimus – Išlaikymo reglamentas. Taigi šioje byloje, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, aktualios abiejuose reglamentuose nustatytos jurisdikcijos taisyklės. Ir, nors byloje taikytini skirtingi Europos Sąjungos reglamentai, esminis klausimas sprendžiant dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų teismingumo yra šalių ir vaiko nuolatinės, o ne deklaruotos, gyvenamosios vietos nustatymas. Šiuo aspektu konstatavus, kad byla teisminga kitos valstybės narės teismui, sprendžiant jurisdikcijos prorogacijos, t. y. bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimties, taikymo klausimą pagal reglamentą „Briuselis II bis“, jurisdikcijos pagrindas priklauso, be kita ko, nuo byloje dalyvaujančių asmenų pritarimo teismo, į kurį ieškovas kreipėsi su ieškiniu, jurisdikcijai.
10. Taigi visų pirma teismas, gavęs ieškinį, kuriame reiškiami reikalavimai, susiję su santuoka, tėvų pareigomis bei išlaikymu, turi atidžiai įvertinti, ar yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad byla teisminga jam ir ieškinys gali būti priimtas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo. Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
11. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, neturėdamas galimybės nustatyti bylos jurisdikcijos pagal ieškovės pateiktus dokumentus, skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti papildomas faktines aplinkybes bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareikšti reikalavimai pagal minėtuose reglamentuose įtvirtintas teismingumo taisykles yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių išspręsti byloje pareikštų reikalavimų teismingumo klausimą. Be to, anot apeliantės, pats Kauno apylinkės teismas, turėdamas pareigą išsiaiškinti ar atsakovas sutinka, kad reikalavimai dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo būtų nagrinėjami šiame teisme, šių aplinkybių nepagrįstai nesiaiškino.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai ištirti visas su ieškinio reikalavimų teismingumo nustatymu susijusias aplinkybes, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovę pateikti įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovo gyvenamąją vietą, sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir, kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, būtent ieškovei tenka pareiga pateikti tokius įrodymus, o, esant objektyvioms priežastims, teismui nurodyti įrodymus, kurių ji negali pateikti.
13. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas nereiškia, kad šiuo atveju yra užkirstas kelias bylos nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teisme, tačiau apeliantė turi pateikti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus įrodymus.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytas septynerių kalendorinių dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.