- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- eB2-1722-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00139-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., R. V.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei O. B.,
suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ nemokumo administratorės atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. J., R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 70 straipsnio pagrindu: a/ pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ (toliau UAB „Ragilis“) bankrotą tyčiniu, nustatant, kad A. J. veikimu ir neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; b/ apriboti A. J. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
1.1. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad BUAB „Ragilis“ laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d., turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Anot atstovės, tokiu būdu buvo atlikti veiksmai, turintys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių. Kadangi 141 849,59 Eur dydžio mokestinė nepriemoka susidarė bendrovės vadovu esant A. J. (BUAB „Ragilis“ vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 27 d.), būtent jis yra atsakingas už bendrovei kilusią žalą, t. y. susidariusią nepriemoką valstybei. Šiuo atveju kreditoriaus VMI prie FM, atstovaujančio valstybės biudžeto interesams, galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Ragilis“ turtą buvo apribotos (panaikintos), nes bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu A. J. nebūtų atlikęs neteisėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, UAB „Ragilis“ būtų galėjusi atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi VMI prie FM, gal net galėjo išvengti nemokumo bylos iškėlimo. A. J. atliko tyčinius veiksmus, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais. Prašo pripažinti UAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad A. J. veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, ir JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apriboti buvusio juridinio asmens vadovo A. J. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su prašymu pripažinti BUAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atstovo teigimu, pareiškėja nepagrindė savo teiginių, kad buvęs bendrovės vadovas atliko tyčinius veiksmus, turinčius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius, t. y. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pastarųjų nesieja su JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma tyčinio bankroto sąlyga – sąmoningu bendrovės privedimu prie bankroto. Tokiu būdu pareiškėja nepagrindė BUAB „Ragilis“ vadovo A. J. tyčios, kuri būtina bankroto pripažinimui tyčiniu. Vien pavienė aplinkybė dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo yra nepakankama konstatuoti buvusio įmonės vadovo veiksmų atitikimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytam tyčinio bankroto požymiui. Pareiškėja neįrodė kad: a/ A. J. atlikti veiksmai, kuriais jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sukėlė BUAB „Ragilis“ nemokumą; b/ tokiais savo veiksmais buvęs vadovas dar labiau pablogino nemokios bendrovės padėtį. Anot atstovo, nesant nurodytų aplinkybių spręsti dėl BUAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka JANĮ įtvirtintų tyčinio bankroto požymių bei nepatvirtina, kad atsakovas sąmoningai siekė bendrovės bankroto ar siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo; priešingai nei teigė pareiškėja, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. J. mokėjimai buvo atliekami siekiant tęsti įmonės veiklą, užbaigti vystymo projektą, atsiskaityti su kreditoriais ir jokiu būdu tyčia nesiekė įmonę privesti prie bankroto. Prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti.
3. Suinteresuoto asmens A. J. atstovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su prašymu pripažinti BUAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu bei apriboti A. J. teisę penkerius metus eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atstovė akcentavo, jog nors formaliai mokėjimo eiliškumas ir buvo pažeistas, tačiau į kasą buvo įnešamos buvusio vadovo A. J. asmeninės lėšos atsiskaitymams vykdyti, o atsiskaitymai buvo vykdomi pirmiausia su tais kreditoriais, nuo kurių valios priklausė įmonės darbingumas ir gyvybingumas. Pažymėjo, jog buvo vykdomi tik būtinieji atsiskaitymai siekiant išlaikyti įmonės gyvybingumą, t. y. su UAB „Ignitis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, keletu subrangovų, kuriems nepabaigus darbų būtų patirti ženkliai didesni nuostoliai. A. J. vadovavimo laikotarpiu Lietuvoje net du kartus buvo įvestas karantinas dėl Covid 19, dėl ko praktiškai visi darbai tuo laikotarpiu buvo sustabdyti, arba subrangovai negalėjo atlikti darbų, nes sirgo darbuotojai. Statybų, nekilnojamo turto vystymo sektorius buvo sustojęs, sustingęs pilnai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teigdama, kad buvęs bendrovės vadovas atliko tyčinius veiksmus, turinčius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius, t. y. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pastarųjų nesieja su JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma tyčinio bankroto sąlyga – sąmoningu bendrovės privedimu prie bankroto. Atstovės įsitikinimu, pareiškėja nepagrindė buvusio vadovo A. J. tyčios, kuri būtina bankroto pripažinimui tyčiniu. Akcentavo, kad pareiškėjos minėti atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo atlikti 2020 m., kuomet bendrovė buvo moki. 2020 m. balanso duomenimis 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 538 840 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 302 923 Eur; pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. įmonė turėjo 121 786 Eur pelno. Pareiškėja neįrodė, kad A. J. atlikti veiksmai, kuriais jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sukėlė BUAB „Ragilis“ nemokumą, ar kad tokiais savo veiksmais buvęs vadovas dar labiau pablogino nemokios bendrovės padėtį.
Šalies argumentai
4. Suinteresuoto asmens R. V. atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su prašymu pripažinti BUAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, vien tai, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų VMI, nereiškia, kad bendrovė negalėjo vykdyti veiklos. Suinteresuotam asmeniui perėmus įmonės vadovavimą, bendrovė pradėjo derinti sutartis su potencialiais investuotojais, tartis su projektuotojais, tartis dėl investicijų. Jei nebūtų pateiktas VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto ir nebūtų iškeltas bankrotas, skola VMI prie FM būtų padengta; pati VMI prie FM nesudarė mokestinės paskolos sutarties, kas tikrai būtų leidę nustatytais periodais skolą dengti, o tuo pačiu ir vystyti projektą, ko pasėkoje per mokesčius valstybė būtų ne tik kad susigrąžinusi skolą, bet ir naujus mokesčius GPM, PVM pavidalu. Atstovo teigimu, pareiškėja neįrodė tyčinio bankroto pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas pripažinti BUAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu tenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Ragilis“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta O. P.; nutartis įsiteisėjo 2022-04-20. Vilniaus apygardos teismo 2022-06-13 nutartimi buvo patvirtinti, o 2022-11-07 nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai ir kreditorių sąrašas; pareiškėja VMI prie FM yra vienintelis kreditorius, jos reikalavimų suma – 141 849,59 Eur. Bendrovės vadovu nuo 2016-04-26 iki 2021-10-27 buvo A. J., o nuo 2021-10-28 buvo R. V..
6. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas iškelti UAB „Ragilis“ bankroto bylą teismui pateiktas 2022 m. vasario 3 d., nemokumo (bankroto) byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. kovo 20 d. Pareiškimas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktas 2023 m. vasario 3 d.; buvusio vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiam ginčui spręsti taikytinas JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.
7. JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
9. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/20, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461 -241/202020 ir kt.).
10. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl BUAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. sausio 26 d., turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais kreditoriais; t. y. buvo atlikti veiksmai, turintys JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių. Kadangi 141 849,59 Eur dydžio mokestinė nepriemoka susidarė bendrovės vadovu esant A. J. (BUAB „Ragilis“ vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 27 d.), būtent jis yra atsakingas už bendrovei kilusią žalą, t. y. susidariusią nepriemoką valstybei.
12. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
13. UAB „Ragilis“ 2020 m. balanso duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 538 840 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 302 923 Eur; pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą 2020 m. įmonė turėjo 121 786 Eur pelno. 2022 m. bendrovės balanso duomenimis nustatyta, kad bendrovė turėjo 259 118 Eur nuosavo kapitalo, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 205 789 Eur; santykis nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų – 53 329 Eur.
14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrovė 2020-08- 25 turėjo nesumokėtų: 57 840,27 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 2020-09-25 – 46 599 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 2020-11-16 – 466 Eur žemės mokesčio, 2020-09-15 – 15 659 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 2021-02-15 – 1 053 nekilnojamojo turto mokesčio; laikotarpiu nuo 2021-03-15 - 2021-09-15 – 17 131 Eur pelno mokesčio avanso, 2021-06-015 – 7 769 Eur pelno mokesčio, 2021-12-15 – 5 381 Eur pelno mokesčio avanso.
15. Nemokumo administratorės patekti duomenys rodo, kad bendrovė kaip pardavėja 2019 metais laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 iki 2019 m. birželio 25 d. su fiziniais asmenimis sudarė pardavimo sandorių 230 668,48 Eur sumai; 2020 m metais laikotarpiu nuo vasario iki gruodžio mėnesio buvo sudarytos 7 paskolos sutartys su A. J. ir paskolų pagrindu įnešta į bendrovės kasą 27 000 Eur; bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. kaip pardavėja sudarė su fiziniais asmenimis sandorių už 239 649 Eur. Tačiau šios gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su valstybės biudžetu.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ragilis“ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. (kuomet bendrovės įsiskolinimas buvo 2 992 Eur) iki 2021 m. vasario 23 d. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui išaugo iki110 270,07 Eur. Iš bendrovės sąskaitų, esančių „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, išrašų už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2022-01-25 matyti, kad UAB „Ragilis, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais; bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2020-08-01 buvo 25 655 Eur, per laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2022-01-25 buvo gauta 76 304,27 Eur pajamų, padaryta 101 959,26 Eur išlaidų, iš jų: 98 194,49 Eur 2020 m rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais pervesta UAB „Revilė“ (kurios vadovu aptariamu laikotarpiu buvo yra irgi A. J.), 700 Eur – B. K., 1 355 Eur – UAB „Litaksa“, 847 Eur – UAB „Mokam“; sąskaitos likutis 2022-01-25 sudarė 0,01 Eur, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2020-08-01 buvo 432,54 Eur, per laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2022-01-25 pajamų negauta, išlaidos sudaro – 432,54 Eur (iš jų 56,48 Eur mokėjimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 19,76 Eur – AB „Energijos skirstymo operatorius“, keli po 39,21 Eur, 18,27 Eur, 19,41 Eur mokėjimai SODRAI , 50 Eur – R. N., keli mokėjimai po 1,02 Eur VĮ Registrų centras, 170,12 Eur – mokėjimas VMI). UAB „Ragilis“ registruoto nekilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.
17. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
18.Taigi byloje nustatyta, kad UAB „Ragilis“ 2020 m rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais pervedė UAB „Revilė“ (kurios vadovu aptariamu laikotarpiu buvo irgi A. J.): 2020-09-20 – 61 194,49 Eur, 2020-08-05 – 30 000 Eur, bendrai 98 194,49 Eur sumai. Pažymėtina, jog pirmo mokėjimo dienai bendrovė turėjo 62 277, 27 Eur mokestinę nepriemoką; o antro – 2 992 Eur, vėlesnių mokėjimų, pvz. UAB „Litasta“ – 1 355 Eur, bendrovės nepriemokos dydis jau buvo 108 772,27 Eur, o 2021-02-23 mokėjimo UAB „Mokam“ – 847 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 110 272,07 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad aptariami atlikti mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio taikymo kontekste yra pirmesnėje atsiskaitymų eilėje negu kiti (VMI) kreditoriai, kurių reikalavimo teisės kyla iš kitų mokėjimų; tokių aplinkybių atsakovai ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
19. Byloje surinktų įrodymų gilesnė analizė rodo, kad bendrovės mokėjimai, susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu, mokesčiai bankui, VĮ Registrų centras, t. y. jų bendra suma yra neženkli (kaip minėta, pvz. 56,48 Eur mokėjimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 19,76 Eur – AB „Energijos skirstymo operatorius“, keli po 39,21 Eur, 18,27 Eur, 19,41 Eur mokėjimai SODRAI , 50 Eur – R. N., keli mokėjimai po 1,02 Eur VĮ Registrų centras, Luminor bank AS Lietuvos skyrius po 1 Eur ar po 5 Eur ir kt. ), tuo tarpu atsiskaitymai su UAB „Revilė“: 2020-08-03 – 2 000 Eur, 2020-08-04 – 5 000 Eur, 2020-08-05 – 30 000 Eur, 2020-09-20 – 61 194,49 Eur, rodo, kad su vadovu A. J. susijusiai įmonei buvo nukreipti pagrindiniai bendrovės mokėjimai; minėta, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad šie mokėjimai buvo gyvybiškai svarbūs bendrovės veiklai palaikyti ar pan. (CPK 178 straipsnis). Be to, priešingai nei teigia atsakovo atstovė, jų dažnumas ir sistemiškumas rodo, kad bendrovėje esamas pinigines lėšas buvo tendencingai siekiama pervesti būtent su vadovu A. J. susijusiai įmonei, o ne įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti su kitais kreditoriais. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti nei su nemokumo administratoriaus, nei su atsakovų atstovų argumentais, kad vien pavienė aplinkybė dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo yra nepakankama konstatuoti buvusio įmonės vadovo veiksmų atitikimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytam tyčinio bankroto požymiui bei kad vadovas siekė tęsti įmonės veiklą: mokėjo komunalinius mokesčius, būtinuosius mokesčius, atliko mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie socialinės ir darbo ministerijos, atlyginimus darbuotojams, atsisakinėjo su tiekėjais, t. y. atsiskaitinėjo su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla.
20. Akcentuotina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-166-1131/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-22 nutarimu bendrovės vadovas A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 400 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo. Iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais A. J. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. A. J. paskirtą baudą yra sumokėjęs.
21. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nutarties 12-15, 17-18 punktuose aptarti duomenys suponuoja išvadas, kad: a/ UAB „Ragilis“ jau 2020 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo vykdyti turtinių prievolių, o tai JANĮ 2 straipsnio 7 punkto nuostatų kontekste sudaro pagrindą spręsti, jog įmonė nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio buvo nemoki; b/ bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o kreditorės VMI prie FM, atstovaujančios valstybės biudžeto interesams, galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Ragilis“ turtą buvo apribotos (panaikintos); c/ A. J., būdamas įmonės vadovu, turėjo žinoti ir žinojo, kad tokie atsiskaitymai (be kita ko, ir su vadovu susijusia įmone) eliminuoja galimybę atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriumi ir pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, būnant įmonei nemokiai, buvusio vadovo sąmoningas išieškojimo pirmenybės suteikimas paskesnės eilės kreditoriams, jam žinant, kad pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, vertintinas kaip sąmoningas blogas įmonės valdymas ir sudaro teisinį pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju aptartų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Ragilis“ vadovo A. J. vadovavimo metu bendrovė buvo netinkamai valdoma, sąmoningai pervedant pinigines lėšas su vadovu susijusiai įmonei, žinant, kad įmonei skolininkei neturint pakankamai turto pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Jeigu nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Taigi, nustatytos aplinkybes, esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė UAB „Ragilis“ vadovo A. J. sąmoningi ir kryptingi veiksmai.
Dėl buvusio vadovo teisių apribojimo.
23. Pareiškėja taip pat prašo apriboti buvusio UAB „Ragilis“ vadovo A. J. teisę penkerius metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
24. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperdavė turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
26. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu yra tai, kad A. J. ne tik kaip UAB „Ragilis“ vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 1 400 Eur bauda. Byloje nustatyta, kad A. J. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu pripažintas padaręs analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bet jau kaip UAB „Samuna“ vadovas ir jam buvo paskirta dar viena bauda. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad A. J., eidamas vadovo pareigas, sistemiškai daro tuos pačius pažeidimus; iš paminėtų teismų procesinių dokumentų turinio matyti, kad A. J. kiekvienu atveju, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu nevykdydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo ir pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
27.Teismui nustačius, kad UAB „Ragilis“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotojo asmens A. J., kaip buvusio bendrovės vadovo, sąmoningi ir kryptingi veiksmai, bei tai, kad A. J. sistemingai daro analogiškus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, spręstina, jog tai sudaro pagrindą jam taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl pareiškėjos prašymas dėl teisių apribojimo buvusiam vadovui tenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytą, teismo vertinimu, teisės eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo laikas negali būti minimalus; o teismo parinktas terminas – treji metai, atitinka anksčiau nutartyje aptartų pažeidimų ir vadovo neteisėtų veiksmų pasekmes.
28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, 199 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti UAB „Ragilis“, juridinio asmens kodas 302872527, bankrotą tyčiniu.
Pripažinti atsakingu už UAB „Ragilis“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Apriboti buvusio UAB „Ragilis“ vadovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centras) asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.