Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio E. L. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2021 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021, kuriuo E. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugpjūčio 3 d. su E. M. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes jo netenkino pasiūlyto darbo užmokesčio dydis, nors darbo sutartį jis pasirašė, todėl minėtą dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas apie sudarytą darbo sutartį nebuvo pateiktas. Kitą dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d. ryte, buvo pasiektas galutinis susitarimas dėl sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, todėl E. M. buvo įteikti abu darbo sutarties egzemplioriai, kuriuos jis turėjo pateikti įmonės buhalteriui, kad pateiktų pranešimą apie sudarytą darbo sutartį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Institucijai buvo pateikti visi su E. M. įsidarbinimu bendrovėje reikalingi dokumentai, kurie patvirtina, kad E. M. buvo įdarbintas UAB „V. s.“ vairuotoju, krano operatoriumi, dokumentai buvo įforminti tinkamai, laikantis Darbo kodekso nuostatų, ir darbą jis turėjo pradėti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepradėjus vykdyti darbinių pareigų, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu E. M. buvo mirtinai traumuotas. Galimai padarytas pažeidimas yra tik formalus, laiku nepranešant apie E. M. įdarbinimą, tai negali būti laikoma pažeidimu. Mano, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už šį formalų pažeidimą administracinė nuobauda jam neturėjo būti skirta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad E. M. darbo pradžia UAB „V. s.“ buvo 2021 m. rugpjūčio 4 d. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus draudėjo UAB „V. s.“ apdraustųjų asmenų duomenis bei pateiktus dokumentus, nustatyta, kad draudėjas per elektroninę sistemą 2021 m. rugpjūčio 4 d., 13 val. 7 min., pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodyta E. M. valstybinio socialinio draudimo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Taigi, apibendrinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad UAB „V. s.“ pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. M. darbo UAB „V. s.“ pradžią, buvo pateiktas jau po E. M. mirties. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku.

Nors pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teigia, kad minėtas pažeidimas yra formalus, tačiau teismas su tuo nesutinka. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, Pažymėtina, kad vadovaujantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, nelegalus darbas, šiuo atveju nesant ginčo dėl to, kad įvykio metu žuvęs asmuo buvo pareiškėjo vadovaujamos įmonės darbuotojas, būna ir tuomet, kai nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymų leidėjas priimdamas tokias nuostatas nustatant apibrėžtą vėliausią terminą, kada darbdavių turi būti pranešama valstybės institucijoms apie įdarbintą asmenį, siekė eliminuoti tokias situacijas, kai pranešimas apie įdarbinimą sutampa su galimo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo darbovietėse data. Priešingu atveju, darbdaviams susidarytų galimybės ir prielaidos piktnaudžiauti bei neapibrėžtą laiką leisti darbuotojams nelegaliai dirbti iki galimo inspektorių patikrinimo dėl nelegalaus darbo. Todėl, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas už tai atsakingu asmeniu, nustatyta tvarka ir laiku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nepranešus apie E. M. įdarbinimą padarė ne formalų, o esminį pažeidimą, kuris, šiuo atveju, sukelia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Taigi, esant šių aplinkybių visumai, spręstina, kad E. L. skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą pažymėtina, kad leisdamas savo darbuotojui dirbti nelegaliai, E. L. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Nelegalus darbas neabejotinai vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, jis pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus. Švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis.

Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu neišreiškė savo kaltės pripažinimo, nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis, kas neleidžia jo apibūdinti kaip įstatymų laikytis linkusios asmenybės. Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. L. būtų galima skirti švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos minimalus dydis, piniginę baudą arba neskirti jos visai.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad institucija, skirdama administracinę nuobaudą E. L., atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus. Institucija pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių. Pareiškėjui buvo paskirta bauda, lygi ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Su tokiu institucijos sprendimu teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog E. M. 2021 m. rugpjūčio 4 d. žuvo nelaimingo atsitikimo metu atlikdamas darbines pareigas. Teismas, vertindamas pareiškėjui inkriminuotos sunkinančios aplinkybės, t. y. kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (žuvo žmogus), pagrįstumą, konstatuoja, kad ši aplinkybė buvo inkriminuota nepagrįstai. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, ir yra akivaizdu, jog tai, kad E. L. leido jo vadovaujamoje bendrovėje nelegaliai dirbti bendrovės naudai E. M., neužtikrinant, kad pasamdytas asmuo dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įformintas, sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie tos sutarties sudarymą nustatytais terminais ir tvarka pranešant atitinkamoms institucijoms, savaime nelėmė, kad E. M. žūtis buvo E. L. protokole ir skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Šiuo atveju, esant atitinkamoms sąlygoms, tai galėtų būti baudžiamosios atsakomybės klausimas. Esant šiai aplinkybių visumai, institucijos nutarimas šioje dalyje keistinas, pašalinant minėtą sunkinančią aplinkybę.

Be to, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog E. L. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu (2021 m. rugpjūčio 4 d.) jis jau buvo sulaukęs 65 metų amžiaus, kas, remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, turi būti laikoma asmens, padariusio administracinį nusižengimą, atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Skundžiamu nutarimu ši aplinkybė nebuvo įvertinta, nors jos konstatavimas neabejotinai švelnina pareiškėjo teisinę atsakomybę. Todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydį, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, kaltės rūšį ir formą. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertintina ir tai, kad pareiškėjas savo kaltę nagrinėjant bylą teisme iš esmės pripažino, galimus pažeidimus apibūdino kaip formalaus pobūdžio. Pasikartotina, kad pareiškėjas administracine tvarka baustas daug kartų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir E. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 3 000 Eur dydžio baudą mažinti iki 1 300 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-620-2021 ir E. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Pripažinti E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus.

Panaikinti E. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti, kad bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarties įteikimo dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 21144423890. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutartis skirti baudą vykdoma priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.