- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-890-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04899-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Jan Zavadski apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdamas nepilnametės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuolat konfliktavo su kaimynais A. ir T. L. matant nepilnametėms V. L. ir K. G., dėl ko 2011 m. rugsėjo 21 d., apie 15.30 val., jo nepilnametė dukra K. G. konfliktavo su V. L. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai vyko ne vieną sykį, taip pažeisdamas dukters interesus į dorą auklėjimą ir rodydamas neigiamą tėvo pavyzdį.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutarimu V. G. pripažino kaltu dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. V. G. nepilnametė duktė K. G. konfliktavo su V. L. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie jos, pasakė jos atžvilgiu necenzūrinį, niekinančio pobūdžio ir užgaulų žodį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. G. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas J. Zavadski prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, teismas neapklausė konfliktą mačiusių kitų mergaičių, taip pat mokyklos direktorės ir klasės auklėtojos, byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. neprižiūrėtų ar neauklėtų dukters, nesirūpintų jos sveikata, jos neišlaikytų, nesudarytų palankių sąlygų vystytis. Taip pat nurodo, kad tarp G. ir L. šeimų vyksta teisminiai ginčai, šių šeimų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl teismas turėjo kritiškai įvertinti V. L., A. L. ir T. L. duotus parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Prevencijos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.
V. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo J. Zavadski apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti reikšmingi duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
V. G. nubaustas už tai, kad nepakankamai panaudojo tėvų valdžią, nes jo nepilnametė duktė K. G. 2011 m. rugsėjo 21 d., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, viešoje vietoje konfliktavo su V. L., įžeidžiamai prie jos kibo, jos atžvilgiu pasakė necenzūrinį, niekinančio pobūdžio, užgaulų žodį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka vien tik nustatyto fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, būtina nustatyti, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1379/2007, N438-1085/2010).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta V. L. parodė, kad mokykloje belaukdama būrelio stovėjo kartu su K. G. klasės drauge S. B., priėjusi K. G. pasikvietė S. B. ir mokė S. B. nebendrauti su ja, ji išgirdo kaip K. G. meluoja apie jos tėvus, todėl tarp jos ir K. G. kilo konfliktas, kurio metu K. G. jai pasakė necenzūrinį žodį. V. L. parodymai iš esmės atitinka rašytinius paaiškinimus duotus pažeidimo tyrimo metu (b.l. 14). Nors byloje nustatyta, jog tarp G. ir L. šeimų yra kilę nesutarimų, kurie sprendžiami teisinėmis priemonėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti V. L. parodymais. Be to, V. L. motinos T. L. pareiškimas policijoje buvo gautas iš karto po konflikto tą pačią dieną, todėl atmestina galimybė, kad V. L. būtų galėjusi neteisingai apkaltinti K. G.. Apklausta teisme K. G. patvirtino, jog tarp jos ir V. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jos apsižodžiavo, tačiau ji neigė pasakiusi V. L. necenzūrinį žodį. Tokia K. G. papasakota įvykių versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į teismą iškviesti ir liudytojomis apklausti kartu su K. G. ir V. L. buvusias G. L. ir S. B., motyvuodamas siekiu apsaugoti jas nuo neigiamo poveikio, todėl buvo apsiribota G. L. ir S. B. rašytinių paaiškinimų, gautų pažeidimo tyrimo metu pagarsinimu. S. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog K. G. pradėjo konfliktą, nors S. B. neįsiminė, kad K. G. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, tačiau vien tai nėra pagrindas pripažinti, kad K. G. iš tikrųjų nepasakė necenzūrinio žodžio, nes pati K. G., apklausta teisme, parodė, jog konflikto metu S. B. nubėgo nuo jos su V. L., todėl laikytina, jog S. B. nematė viso konflikto. Pažeidimo tyrimo metu G. L. paaiškino, kad K. G. nevartojo necenzūrinių žodžių, o juos vartojo V. L., tačiau K. G. teismo posėdyje patvirtino, jog V. L. tą dieną jai nesakė bjaurių žodžių, todėl G. L. paaiškinimai yra netikslūs ir vertintini kritiškai. Dėl to tiek S. B., tiek G. L. paaiškinimai neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar K. G. pasakė V. L. necenzūrinį žodį. K. G. parodymai apie kitus konfliktus tarp jos ir V. L. yra nereikšmingi, nes šioje byloje sprendžiamas 2011 m. rugsėjo 21 d. tarp K. G. ir V. L. kilęs konfliktas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės L. K. S. ir K. G. auklėtojos D. I. apklausti nebuvo pagrindo, nes jos paties įvykio nematė. Visapusiškai įvertinus šiuos byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog K. G. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, konflikto metu pasakė V. L. necenzūrinį, niekinančio pobūdžio ir užgaulų žodį. Tokie veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tačiau būdama nepilnametė K. G. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Iš rašytinio V. G. paaiškinimo (b.l. 24-25) matyti, kad K. G. provokuojamai V. L. atžvilgiu elgėsi ne tik 2011 m. rugsėjo 21 d., tai patvirtina, kad K. G. provokuoja konfliktus, erzina V. L., be to, tiek K. G., tiek V. L. taip pat patvirtino, jog tarp jų dažnai vyksta konfliktai, todėl pripažintina, jog V. G., žinodamas apie tai, privalėjo imtis priemonių pakeisti savo dukters elgesį, tačiau šią savo pareigą atliko nepakankamai, nes K. G., išprovokavusi konfliktą, pasakė V. L. necenzūrinį žodį.
Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl V. L. tėvų pareigos auklėti savo dukrą tinkamo įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Jan Zavadski apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.