Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-6601-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2YT-6601-445/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
L. B., Valstybės įmonei Turto bankui
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: (1) V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė sutuoktinio S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; (2) S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė motinos V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos, pareiškėjos tėvas S. E.. Po jo mirties liko paveldimo turto: žemės sklypai, gyvenamasis namas su priklausiniais. Iškart po jos tėvo S. E. mirties mirusiojo sutuoktinė V. E. priėmė S. E. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė kaip savo iki pat savo mirties - (duomenys neskelbtini). Po V. E. mirties ji, mirusiosios dukra, pareiškėja S. D. priėmė V. E. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdo iki šiol.

Nurodo, kad aukštesnės eilės įpėdinių už pareiškėją nėra. Tos pačios eilės įpėdinė pareiškėjos sesuo ir velionių S. E. bei V. E. kita dukra L. B. nei į palikimą po tėvo mirties, nei į palikimą po motinos mirties nepretendavo ir nepretenduoja.

Patvirtino, kad jos motina V. E. tiek su S. E., tiek jam mirus gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) S. E. mirus, V. E. toliau šiuose namuose gyveno, juos laikė priklausančiais jai, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, valdė ir naudojo žemės sklypą ir visą laiką iki mirties su turtu elgėsi, kaip su savo. Ji, pareiškėja tiek iki motinos V. E. mirties, tiek po jos mirties gyveno ir liko gyventi namuose, kuriuose iki mirties gyveno jos tėvai Stasys ir V. E.. Pareiškėja šiuose namuose gyvena iki šiol. Paveldėtą motinos turtą pareiškėja visą laiką laikė priklausančiu jai - šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, remontavo, prižiūrėjo, dirbo žemę ir t. t.

Kitu būdu gauti nuosavybę patvirtinančių dokumentų į paveldėtą turtą ji negali, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjos prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos motina V. E. po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, S. E., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą bei, kad pareiškėja po savo motinos V. E., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodyti paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė(duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai AA Nr. (duomenys neskelbtini), AA Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimu bei gimimo įrašu patvirtinama, kad pareiškėjos S. D. (iki santuokos sudarymo S. E.) bei suinteresuoto asmens L. B. tėvas – S. E. (S. E., A.), motina - V. E.. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis patvirtinama, kad S. E., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė V. E., mirusi (duomenys neskelbtini), kurie gyvenamąją vietą buvo deklaravę, adresu (duomenys neskelbtini)l. Gyventojų registro pažyma patvirtinama ir tai, kad pareiškėja S. D. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. GPR6-45 „Pažyma dėl pastatų priklausomybės" patvirtinama, kad S. E. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) bei, kad jo ūkiui priklausė pastatai, ūkio gyvuliai ir paukščiai. Pateikta, 1989 metais parengta, statinių inventorizacijos byla patvirtinama, kad S. E. priklausė gyvenamasis namas ir jo priklausiniai bei daržas, tačiau duomenys nebuvo įregistruoti registre. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų ( S. E., V. E.) palikimo priėmimo faktų.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo po S. E. mirties, nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjos motina V. E., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, S. E., mirusio 1999 m. spalio 20 d., mirties priėmė jo palikimą, jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu.

S. E. mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui (toliau – CK), kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų bei paaiškinimų, pateiktų pareiškime yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos motina V. E. priėmė palikimą, pradėdama turtą valdyti po savo sutuoktinio S. E. mirties. Kiti S. E. pirmos eilės įpėdiniai (dukros S. D. (pareiškėja) ir L. B. (suinteresuotas asmui)) tėvo palikimo priimti nepageidavo ir jo nepriėmė, nes pripažino ir sutiko, kad turtą po tėvo mirties turi priimti, jį priėmė ir jis priklauso motinai V. E.. Pareiškėja patvirtinusi, kad V. E. ėmė valdyti tik dalį turto (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir), tačiau, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad priėmęs dalį palikimo asmuo laikomas priėmusiu visą mirusiojo palikimą: „Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“. Dalis S. E. turto „atsirado“ jau po jo mirties t. y. po mirties atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. V. E. tiek su S. E., tiek jam mirus gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) S. E. mirus, V. E. toliau tuose namuose gyveno, juos laikė priklausančiais jai, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, valdė ir naudojo žemės sklypą ir visą laiką iki mirties su turtu elgėsi, kaip su savo. Jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo po V. E. mirties, nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja po savo motinos V. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt„ bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė ir palikimą nustatytu terminu priėmė, mirusiosios turtą pradėdama valdyti. Tiek iki motinos V. E. mirties, tiek po jos mirties pareiškėja gyveno ir liko gyventi namuose, kuriuose iki mirties gyveno jos tėvai S. ir V. E.. Pareiškėja šiuose namuose gyvena iki šiol. Pareiškime nurodyta, kad paveldėtą motinos turtą pareiškėja visą laiką laikė priklausančiu jai: šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius (pateikti mokėjimo kvitai), remontavo, prižiūrėjo, dirbo žemę ir kt.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. , L. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-392/2001). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškėjos ieškinyje nurodytų paaiškinimų (pareiškėjos nurodytų veiksmų), rašytinių įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad po V. E. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja S. D.. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinami prašymai, jog pareiškėjos motina V. E., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. E., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą bei pareiškėja S. D. po savo motinos V. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, tai yra palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė sutuoktinio S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė motinos V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis Žilionis