Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį – vienų metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Solidariai iš E. L. ir G. P., o jam neturint pakankamo turto (lėšų) žalai atlyginti, iki jo pilnametystės subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą civilinio atsakovo Kėdainių pagalbos šeimos centro, priteista 6950 Eur turtinės žalos atlyginimui civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas G. P., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. P., slapta įsibrovę į tarnybines patalpas iš neužrakinto seifo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius grynuosius pinigus – 6950 Eur, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 28 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, E. L. sukurstęs nepilnametį G. P. pagrobti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), grynuosius pinigus, padėjo jam padaryti šį nusikaltimą. Tai yra, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 16.52 val. kartu su juo atėjo į parduotuvę ir priešingame prekybinės salės kampe stebėjo prie įėjimo į tarnybines patalpas stoviniavusį G. P. bei pardavėją ir, bendraudamas su ja prie kasos, nukreipė jos dėmesį nuo G. P., o G. P. tuo tarpu 16.55 val., įsibrovė į parduotuvės tarnybines patalpas ir iš ten esančio neužrakinto seifo slapta pagrobė 6950 eurų.

2. Be to, E. L. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vaikas, 2018 m. rugpjūčio 28 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį G. P., o būtent, pasiūlė jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), seifo pavogti grynuosius pinigus, o G. P. E. L. padedant 16.55 val. įsibrovęs į parduotuvės tarnybines patalpas iš neužrakinto seifo slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 6950 Eur.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje konstatavo, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad E. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 159 straipsnyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo E. L. pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam E. L. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų susijusių su nuteistojo G. P. parodymų patikimumu bei paties apelianto parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. L. kaltės dėl jam inkriminuotos vagystės ir vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nepripažino. Tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentavo tai, jog nuteistojo G. P. parodymai yra nepatikimi, nes jis yra linkęs meluoti, be to, atliekant ikiteisminį tyrimą ir pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami parodymai, kad nuteistasis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, paminėti E. L. argumentai yra nepagrįsti. Pažymima, kad nuteistasis E. L. akcentuoja tas aplinkybės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jo nusikalstamų veikų padarymu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme dėl nuteistojo E. L. prašymų buvo priimti motyvuotis sprendimai. Vien tai, kad jų rezultatas netenkina nuteistojo E. L., nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai. Pažymima ir tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolas patvirtina, kad E. L. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga jokių pastabų ar prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo neturėjo (t. 3, b. l. 104). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad buvo imtasi priemonių dėl E. L. minėto asmens vardu A. nustatymo, tačiau tokio asmens nustatyti nepavyko (t. 4, b. l. 59). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis G. P. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį E. L., tokiu būdu siekdamas jį apkalbėti bei melagingai apkaltinti.

9.1. Nuteistasis E. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su G. P. susipažino 2018 m. rugpjūčio 24 d., kai jis paprašė cigaretės. Kartu jie leido laiką jo garaže. Po to, G. buvo nuvedęs pas kelis draugus, kad tie pažiūrėtų ar ne jis įvykdė plėšimus. G. P. pamatė seną jo telefoną ir jo paprašė. Po kelių dienų jie vėl susitiko, kadangi G. P. prašė pagalbos dėl jo krikštatėvio apiplėšimo. 2018 m. rugpjūčio 28 d. jie susitarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Susitikęs prie parduotuvės sakė, kad eina susitikti su draugu, kadangi draugo dar nebuvo, jis nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti servetėlių votims. Tada pastebėjo, kad ir G. P. vaikšto po parduotuvę. Jis pradėjo stebėti G.. Išėjęs iš parduotuvės susitiko su draugu, kuris papasakojo, kad kitas žmogus kazino laimėjo pinigų, todėl grįžo į parduotuvę nusipirkti alaus. Išeidamas iš parduotuvės matė išskubantį G., prašė jo palaukti, tačiau šis išskubėjo. Po kurio laiko jam parašė G. ir vėl jie susitiko. Dar iš G. P. pamotės už 40 Eur nusipirko telefoną. Vėliau jis sužinojo, kokių dalykų G. P. papasakojo pareigūnams, todėl susitiko su G. P. apie tai pasikalbėti. G. P. aiškino, jog jis buvo nufilmuotas, todėl viskas aišku. Taip pat rodė susirašinėjimą su savo tėvu, kuris sakė, jog jį pasodins, nes turi pažįstamų policijoje. Šiuos G. P. ir jo tėvo susirašinėjimus matė dar keli asmenys, tačiau tyrėja į tai nereagavo, o vėliau jie dingo.

9.2. Kaip matyti nuteistasis E. L. savo kaltę neigia, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais.

9.3. Priešingai nei nurodo nuteistasis E. L., pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo kaltę dėl vagystės ir vaiko įtraukimo į nusikaltimą grindė G. P. parodymais, kurie iš esmės apie padarytą vagystę viso proceso metu nekito. Pirmosios instancijos teisme G. P. parodė, kad E. L., pravarde „K.“, kurį vadino „S.“, o telefone buvo įvestas vardu „T.“, susipažino kai paprašė jo cigaretės. Tai buvo 2018 m. vasaros atostogų pabaiga, iki vagystės buvo pažįstami dvi ar tris dienas. Su juo pakalbėję, nuėjo pas E. L. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten su E. L. kartu vartojo amfetaminą, kurio E. L. jam davė. Kad tai amfetaminas žinojo, nes buvo vartojęs, nuo šios medžiagos jam dingdavo noras miegoti. Naktį praleido garaže. E. L. pasakė savo vardą bei kiek jam yra metų. Garaže vyko pokalbis dėl parduotuvės vagystės, jis klausė kurią, tačiau E. L. neįvardijo. Jis sutiko apvogti parduotuvę. Kitą dieną jis sulaukė E. L. skambučio, kadangi jis buvo davęs jam mygtukinį telefoną susisiekimui, jie susirašinėjo. Prieš vagystę E. L. papasakojo apie parduotuvės išdėstymą, paaiškino kur stovi seifas. Vagystės dieną jis apsvaigęs nebuvo, o E. L. buvo apsvaigęs. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kalbant apie vagystę E. L. sakė, kad jis turės eiti E. L. iš paskos, o paskui būdamas parduotuvėje nueis į tarnybines patalpas ir iš seifo paims pinigus. Pirmą kartą atėjus į parduotuvę pavogti pinigų nepavyko, nes jaudinosi, todėl pakalbėjęs su E. L. nuėjo antrą kartą. Pirmą kartą E. L. pardavėjos dėmesį nukreipė pirkdamas nosinaites, o antrą kartą pirkdamas alų. Seifas buvo atrakintas, paimtus pinigus užsikišo už marškinėlių. Išėjus iš parduotuvės pinigus perdavė E. L.. Nežino kokia pinigų suma ten buvo, bet E. L. sakė, kad bus apie 4000 Eur. E. L. davė jam 50 ar 60 Eur, todėl jis už minėtus pinigus nusipirko telefoną. Vėliau susitiko su E. L., kuris nupirko jam naujų rūbų, nupirko sąskaitos papildymą už 5 Eur, davė 10 – 15 Eur apsikirpimui. Vagystės metu jo plaukai buvo kitokie, buvo su ilga šviesia plaukų sruoga. Suprato, kad apsikirpti reikia tam, kad nebūtų susektas, kadangi ant parduotuvės durų pastebėjo iškabą, jog parduotuvėje filmuojama. Sulaikytas policijos pareigūnams jis apie vagystę viską papasakojo, todėl vėliau susitikus E. L. šis rėkė ir grasino. Šį nusikaltimą paskatino padaryti E. L..

9.4. Nors byloje esančios G. P. charakteristikos rodo, jog jis yra linkęs meluoti, tačiau šiuo atveju G. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Taip pat iš esmės analogiškas aplinkybes apie E. L. veiksmus prieš vagystę bei vagystės darymo metu, jų tarpusavio bendravimą, G. P. patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 49–51) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 33–43). Be to, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. R., kuri dirba socialine darbuotoja, nurodė, kad nors G. P. yra linkęs meluoti, tačiau pokalbio eigoje pasako tiesą. Taip pat liudytoja parodė, kad po G. P. apklausos policijoje ji kalbėjo su G., kuris jai sakė, jog kažkoks asmuo pravarde „S.“ jam pasiūlė pavogti pinigus ir jis sutiko tai padaryti. G. nesutiko tik su policijos nurodyta pavogtų pinigų suma, rėkė, jog ten buvo 4000 Eur. Nors jų neskaičiavo, nes juos perdavė „S.“, tačiau aiškino, jog suma buvo mažesnė. Taip pat nuteistojo G. P. parodymus apie bendravimą su E. L. bei pastarojo domėjimusi ar G. P. nusikirpo plaukas patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. kad mobilaus ryšio telefono „Alview P42“, kurį savanoriškai pateikė G. P., adresų knygoje yra adresatas T., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo užfiksuotas susirašinėjimas, kurio dalis – T.: „Apsikirpai? Atsakymas: „Nes nes sakai Ryt apkirpsi“ bei prie šio apžiūros pridėtos susirašinėjimų nuotraukos (t. 1, b. l. 22–33).

9.5. Pirmosios instancijos teisme duotais liudytojos G. Ū., kuri dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, parodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo jos eilinė darbo diena. E. L. buvo žinomas kaip parduotuvės klientas, nes į parduotuvę užeidavo į savaitę 1 – 2 kartus, pirkdavo alų, batoną. Tą dieną į parduotuvę atėjo E. L. ir vaikinas. Vaikinas keistai žvilgčiojo, o E. L. prašė vienkartinių servetėlių. Vaikinas nieko nepirkęs išėjo, pasirodė įtartinas. Antrą kartą to vaikino nematė parduotuvėje, nes E. L. bandė nukreipti jos dėmesį, kalbėjo apie alų, pasisveikino su kitais buvusiais žmonėmis, skaičiavo centus. Tik vaizdo įraše matė kaip tas jaunuolis išbėgo ir iš karto po to greitai iš parduotuvės pasišalino ir E. L.. Seifą paprastai užrakindavo, tačiau šį kartą skubėdama pamiršo ir tai buvo jos klaida.

9.6. Taip pat G. P. parodymus apie jo ir E. L. susitarimą, jog pastarasis nukreips pardavėjos dėmesį patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su parduotuvės vaizdo įrašu, kuris užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole. Minėtame įraše užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16.52 val. į parduotuvę užeina praplikęs vyriškis su ramentais Nr. 1, iš paskos jo 16:52:08 val. įeina jaunuolis Nr. 2, kuris pasuka į kairę ir nueina link prekių lentynų, esančių parduotuvės gale, šalia tarnybinio įėjimo. Vaikino dešinė plaukų sruoga ilgesnė ir šviesesnės spalvos. 16:52:17 val. vyriškis Nr. 1 praeina pro pardavėją, stovinčią už prekystalio ir eina link alaus šaldytuvų, kur paima alų jį apžiūrinėja,15.53 val. eina link kasos, kur tuo metu stovi trys pirkėjai. Visą tą laiką jaunuolis Nr. 2 stovi salės gale ir retsykiais paeidamas pirmyn atgal apsidairo ir visą laiką būna netoli tarnybinio įėjimo. Kelis kartus minėti asmenys parduotuvėje susižiūri vienas su kitu, kai 16:53:54 val. vyriškis Nr. 1 prieina prie kasos ir atsiskaitinėja už prekes pardavėjai, retsykiais pasižiūrėdamas į jaunuolio Nr. 2 pusę. Jaunuolis Nr. 2 16:54:09 val. įeina į tarnybines patalpas ir po 17 sekundžių 16:54:26 išeina iš parduotuvės, kažką užsikišęs už marškinėlių pilvo srityje, iš paskos 16:54:35 val. jo išeina vyriškis Nr. 1 (t. 1, b. l. 35–38). Be to, 2018 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolas patvirtina, jog buvo peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės E. K. pateiktas kompaktinis diskas DVD-R su parduotuvės vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 16:34:56 val. į parduotuvę užeina vyriškis su ramentais Nr. 1, kuris yra praplikęs, vyriškis pasuka į dešinę pusę ir žvalgosi į lentynas. 16.35.26 val. į parduotuvę įeina jauno amžiaus vaikinas Nr. 2, kurio dešinė plaukų sruoga ilgesnė ir šviesesnė, jaunuolis sustojęs prie įėjimo durų stovi ir žvalgosi į visas puses, po to paeina į vieną pusę, į kitą, apžiūrinėja lentynas, pažiūri į vyriškį Nr. 1, kai šis priėjęs prie pardavėjos atsiskaitinėja už prekes, tuo metu jaunuolis Nr. 2 paeina į kairę pusę link tarnybinio įėjimo, sustoja prie lentynų ir jas apžiūrinėja. 16:40:58 val. vyriškis Nr. 1 išeina iš parduotuvės, netrukus iš parduotuvės išeina vaikinas Nr. 2 (t. 1, b. l. 43–46).

9.7. Taip pat iš dalies G. P. parodymus patvirtina ir liudytojo J. J. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis nurodė, jog G. P. yra jo sūnus. Susirašinėjant žinutėmis jis pasigyrė, kad pavogė apie 4000 Eur. Jis sakė, kad padeda E. L.. Sūnus pasakojo, kad visus pinigus atidavė E. L.. G. P. buvo pamelavęs, kad jis nupirko jam telefoną, nors telefoną jam nupirko E. L.. Kai sužinojo, kad E. L. sūnui duoda narkotikų, norėjo pagąsdinti jį, todėl ir rašė žinutes, jog turi pažįstamų policijoje. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina 2018 m. spalio 30 d. apžiūros protokolas. Iš minėto protokolo matyti, kad apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y5“, peržiūrėta informacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur 2018 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuotas J. J. susirašinėjimas su sūnumi G. P. ir, kad jų susirašinėjimas apžiūros metu buvo užfiksuotas fotonuotraukose. Fotonuotraukose užfiksuota, kad vienas iš susirašinėjusių (abonentas be pavadinimo) nurodė: „kas ce tokio kad is parduotuves seivo isnesiau 4tukstancius“, „paklausk mano auklėtojos jei netiki“, „paklausk senden menturoje buvau“, „nu ir kas ta mentine visteik neturiu 16 galiu naudotis proga“, „jis man telefoną nupirko“, „jis manim rupinasi“, „nepasirupinsi, nes mes su juo i kauna varysim“ (t. 1, b. l. 81–88).

10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą. Visi aukščiau išdėstyti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl E. L. konkrečių veiksmų ir jų juridinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad E. L. veikdamas kartu su G. P., slapta įsibrovę į tarnybines patalpas iš neužrakinto seifo pagrobė svetimus pinigus, t. y. E. L. sukurstęs nepilnametį G. P. pagrobti svetimą turtą, padėjo jam tai padaryti bei žinodamas, kad G. P. yra vaikas, jį įtraukė į nusikalstamą veiką, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei BK 159 straipsnį. Nors E. L. neigia dalyvavęs aptariamų nusikaltimų padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo E. L. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistojo E. L. padarytų nusikalstamų veikų pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.