Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria E. L. dviejų mėnesių laikotarpiui pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. L. kaltinamas tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, veikdamas kartu su G. P., kaip bendrininkų grupė, 2018 m. rugpjūčio 28 d., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sukurstė nepilnametį G. P. pagrobti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), grynuosius pinigus, bei padėjo jam padaryti šį nusikaltimą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.52 val. kartu su juo atėjo į parduotuvę ir priešingame prekybinės salės kampe stebėjo prie įėjimo į tarnybines patalpas stoviniavusį G. P. bei pardavėją ir bendraudamas su ja prie kasos, nukreipė jos dėmesį nuo G. P., kuris tuo metu apie 16.55 val. slapta įsibrovė į tarnybines patalpas ir iš ten esančio neužrakinto seifo pagrobė grynuosius pinigus – 6950 eurų t. y . jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. L. kaltinamas tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, žinodamas ir suprasdamas, kad G. P. gimęs (duomenys neskelbtini) yra vaikas, 2018 m. rugpjūčio 28 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasiūlydamas jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), seifo pavogti grynuosius pinigus ir veikdamas kartu su juo kaip bendrininkų grupė, jam padėdamas stebint pardavėją ir atitraukiant jos dėmesį nuo G. P., kuris slapta 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.55 val., iš nurodytos parduotuvės tarnybinėse patalpose esančio neužrakinto seifo pagrobė 6950 eurų, taip šiais veiksmais įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį G. P., t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

2. Įtariamasis E. L. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi E. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. To paties teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi, įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 19 d.

3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi E. L. baudžiamoji byla Nr. N1-4171-737/2018 (dabartinis Nr. N1-325-737/2019) buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o to paties teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra neregistruotas Užimtumo tarnyboje, yra nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį bei įvertinus tai, jog jis abi nusikalstamas veikas galimai padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus tik pusmečiui nuo jam paskirtos bausmės atlikimo, būdamas praeityje teistas dešimt kartų, darytina išvada, kad nepratęsus E. L. paskirtos kardomosios priemonės termino, būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje bei gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

4. Kaltinamasis E. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas Raimundas Gargasas prašė E. L. skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. E. L. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam E. L. pratęstas pagrįstai.

8. Visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šio reikalavimo nepažeidė ir skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Neabejotina, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo G. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. L. galėjo įvykdyti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, ar jos taikymo termino pratęsimui, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas.

9. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

11. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog praeityje kaltinamasis buvo teistas net dešimt kartų, dauguma teistumų – už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog E. L. su Lietuva nėra saistomais jokiais ryšiais – jis yra nevedęs, neturi išlaikytinių, nuolatinio darbo, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo turto, be to nuo 2018 m. liepos 27 d. jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vokietijoje, kas liudija apie E. L. galimai turimus ryšius užsienyje, kuriais jis gali pasinaudoti, siekdamas išvengti jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog E. L., būdamas laisvėje, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam E. L. pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius, jog jis kaltinamas padaręs vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir konstatavus, jog egzistuoja pagrįstas manymas, kad kaltinamasis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje teigiama, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

13. Nagrinėjamu atveju E. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina sprendžiant, jog yra duomenų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Be to, pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas, E. L. galimai padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų numatyta tvarka nepanaikintą teistumą (nusikaltimai įvykdyti praėjus vos pusmečiui po jam paskirtos bausmės atlikimo), praeityje jis teistas net dešimt kartų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiek anksčiau E. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, tiek nusikaltimai, dėl kurių šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-325-737/2019 , yra nukreipti į finansinės naudos siekį, bei į tai, jog būdamas laisvėje jis nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, darytina išvada, jog kaltinamasis yra linkęs neteisėtais būdais siekti finansinės naudos ir, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. L. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinis įtariamojo elgesys ir sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti teisės pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms sprendžiama, kad aptariamas suėmimo skyrimo pagrindas nepasikeitė ir neišnyko, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

15. Kaltinamasis apygardos teismui pateiktame skunde nurodė, jog apylinkės teismas spręsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis G. P. apklausų metu melagingai nurodė, jog jis (t. y. E. L.) po nusikalstamos veikos padarymo pasiėmė pagrobtus 6950 eurų, nes jis ne tik, kad neturėjo minėtų pinigų, bet ir apskritai nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog BPK 130 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria yra pratęstas kardomosios priemonės terminas, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia ir ją pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų nevertina. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto skundo argumento plačiau nepasisako.

16. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl skundo argumento, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, buvo atliekamas šališkai, kadangi nebuvo laiku „sureaguota“ į jo pateiktą prašymą pateikti išsamius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti jo nurodyti asmenys. Pažymėtina, jog sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nevertina ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytų pažeidimų.

17. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik pratęsus E. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą. Atsižvelgus į šioje nutartyje paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas E. L. prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.