Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nepilnamečių nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo, suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad vaiko interesų pirmumas yra pagrindinis ir svarbiausias globos nustatymo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.249 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl brolių ir seserų neišskyrimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35).

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nekreipė dėmesio į nepilnamečių A. S., D. S., G. S. nuo 2013 metų reiškiamą nuomonę-norą, jog jų visų globos vieta būtų arčiau biologinės šeimos (motinos, močiutės, tetos). Nepilnamečiai A. S., D. S., G. S. 2016 m. lapkričio 2 d. rašytiniuose prašymuose išreiškė nuomonę, kad būtų sudaryta galimybė juos perkelti gyventi į Panevėžio apylinkėse esančią globos įstaigą. 2017 m. birželio 19 d. jie savo prašyme (duomenys neskelbtini) direktorei prašė juos perkelti į (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo būti arčiau giminaičių. Tokią pačią nuomonę savo prašymuose globos namams, Panevėžio ir Kauno miestų Vaiko teisių apsaugos skyriams yra pateikusi ir nepilnamečių motina V. S. Gyvendami Kaune, (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai palaikė vienas su kitu ryšį, bendravo, tai patvirtina byloje esantys 2016 m. lapkričio 23 d. globojamų/rūpinamų vaikų aplankymo aktai. 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje apklaustas D. S. sakė, kad santykiai su broliu A. S. yra geri, norėtų, kad brolis gyventų kartu su juo ir sese Panevėžyje. G. S. teismo posėdyje išsakė nuomonę, kad ji niekada nebendravo su broliu A. S. ir nebendraus, tačiau tai paneigia 2016 m. lapkričio 23 d. aplankymo akte išsakyta jos nuomonė. Jei nepilnamečių biologinė motina skirdavo vaikus, to neturėtų daryti institucijos, kurios turi ginti vaikų teises ir interesus. Atvirkščiai, jei santykiai tarp brolių ir seserų nėra artimi, juos išskiriant, šie santykiai nepagerės, nestiprės ryšys. Nepilnamečio A. S. norą gyventi Kaune įtakojo 2017 m. spalio 3 d. įvykis, kai jis kartu su broliu ir sese bute, kuriame gyveno, užpuolė socialinę darbuotoją. Po šio įvykio nepilnamečiai D. S. ir G. S. pasišalino iš globos namų Kaune ir pabėgo į Panevėžį pas motiną, palikę A. S. dėl to, kad jis buvo susilaužęs koją ir vaikščiojo su ramentais. 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje nepilnametis A. S. nebuvo apklaustas, nes buvo pabėgęs iš (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai įvertino 2017 m. spalio 18 d. Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą pokalbio su A. S. protokolą, kuriame nėra užfiksuota konkreti nepilnamečio nuomonė, kuria būtų galima remtis. Nepilnamečio nuotaikų kitimą įtakoja aplinkybė, kad A. S. santykiai su motina yra konfliktiški, tačiau jis labai gražiai bendrauja su močiute, (duomenys neskelbtini) darbuotojų teigimu, A. S. dažnai bendrauja su G. S. telefonu, per socialinius tinklus.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnametis A. S. susirado draugų, su kuriais dažnai pasišalina iš (duomenys neskelbtini), daro nusikalstamas veikas, buvo patekęs į gydymo įstaigą dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis. Nepilnamečio A. S. atitraukimas nuo draugų, su kuriais daro nusikalstamas veikas, nuo jo elgesį žalojančios aplinkos teigiamai atsilieptų nepilnamečio elgesiui, sveikatai. Vaikui turi būti užtikrinama tokia auklėjimo ir priežiūros aplinka, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Taip pat šiuo metu yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalyje (mažamečio seksualinis prievartavimas) numatytos nusikalstamos veikos požymius, kuriame nepilnametis A. S. yra pripažintas nukentėjusiuoju.

Vienintelis tinkamas būdas užtikrinti A. S. teisių ir interesų apsaugą yra perkelti nepilnametį gyventi į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apribojant vaiko bendravimą su neigiamą įtaką darančiais draugais ir užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.Vien tai, kad nepilnamečiai nuolat gyveno kartu, bendraudavo, padėdavo vienas kitam, parodo, kad ryšys tarp G. S., D. S. ir A. S. niekada nebuvo visiškai nutrūkęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. bendravo ir palaikė ryšius su savo močiute ir motina. Nepilnamečio A. S. apgyvendinimas atskirai nuo brolio ir sesers gali pažeisti nepilnamečių interesus, kadangi bus apsunkintos galimybės globos institucijoms užtikrinti atitinkamų paslaugų teikimą, siekiant atkurti šiltus brolių ir sesers santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Pareiškėjas su atskiruoju skundu, o suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotiems asmenims su atskiruoju skundu buvo įteikti jo priedai, taigi su naujai pateiktais įrodymais jie yra susipažinę, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymai yra nedidelės apimties, jie taip pat buvo išsiųsti susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl nepilnamečio A. S. nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimo dalį dėl nepilnamečio A. S. nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad A. S. išreiškė norą gyventi Kaune, tarp jo ir brolio bei sesers nėra susiformavusių itin glaudžių šeimyninių ryšių, nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neturėtų galimybės užtikrinti tinkamo vaiko auklėjimo ir priežiūros, būtų nepajėgūs sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, neturėtų kompetencijos imtis visų įmanomų priemonių rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Pareiškėjas nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į A. S. norą gyventi Panevėžyje arčiau biologinės šeimos, pažeidė brolių ir seserų neišskyrimo principą, neįvertino būtinybės A. S. atitraukti nuo Kaune susirastų draugų, su kuriais jis daro nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi tinkamai išsprendė A. S. nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo klausimą.

Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

CK 3.164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) pakeitimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama, CK 3.249 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad teismui vaiko nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Taigi įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo globėjo (rūpintojo) psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, globėją (rūpintoją), taip pat ir globos (rūpybos) vietą, būtina į juos atsižvelgti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. nuomonė globėjo (rūpintojo) atžvilgiu kito – 2016 m. birželio 19 d., 2016 m. lapkričio 2 d. prašymuose, adresuotuose (duomenys neskelbtini) direktorei, A. S. nurodė norintis gyventi (duomenys neskelbtini), tokia pati nuomonė nurodyta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 19-10-3662, o 2017 m. spalio 6 d. pareiškime A. S. nurodė norintis gyventi Kaune, (duomenys neskelbtini), teigė žinantis apie sesers ir brolio norą gyventi (duomenys neskelbtini), nurodė nenorintis bendrauti su jais ir motina. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pokalbio protokole Nr. VS-1802(10.17) užfiksuota, jog A. S. nurodė nežinantis, ką jam daryti, nes jis nelabai norintis į Panevėžį, Kaune jam patinka, viskas yra gerai, viskuo patenkintas, paklaustas, ar nenorėtų likti Panevėžyje ir nebegrįžti į Kauną, A. S. atsakė „ne“, pažadėjo pagalvoti ir apsispręsti dėl sugrįžimo į Panevėžį, nurodė nenorintis bendrauti su motina. Kitų duomenų apie A. S. apsisprendimą gyventi Kauno ar Panevėžio (duomenys neskelbtini) byloje nėra, kadangi teismo posėdyje A. S. nebuvo apklaustas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad prieš 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdį A. S. pasišalino iš (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovė išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama neišklausius A. S. nuomonės. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. paskutiniu metu reiškė norą likti gyventi Kaune, duomenų apie šios pozicijos pasikeitimą byloje nėra, priešingai, 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje apklausti A. S. brolis D. S. ir sesuo G. S. patvirtino, jog šiuo metu A. S. nurodo norintis gyventi Kaune, o ne Panevėžyje su broliu ir seserimi. Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pokalbio protokolą, nes jame nėra suformuluota konkreti A. S. nuomonė, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šiame protokole nėra duomenų ir apie tai, kad pasikeitė A. S. paskutinį kartą (2017 m. spalio 6 d.) išreikštas noras gyventi Kaune, į kurį turi būti atsižvelgiama.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas pažeidė brolių ir seserų neišskyrimo principą. Brolių ir seserų neišskyrimas negali būti laikomas svarbesniu už vaiko teisę pareikšti nuomonę dėl jo interesus liečiančio sprendimo priėmimo, tuo labiau, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie itin glaudžių šeimyninių ryšių tarp brolių ir sesers buvimą. Išklausius 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje duotus A. S. brolio D. S. ir sesers G. S. parodymus, nustatyta, kad D. S. bendraudavo su broliu, kartu eidavo į mokyklą, o G. S. nebendravo su A. S., neketina to daryti, nelabai bendrauja ir su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu broliu D. S., nors visi kartu kelerius metus kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. rašte nurodytų duomenų nustatyta, kad dėl 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykusio A. S. apsistumdymo ir apsikumščiavimo su seserimi G. S. pastaroji buvo pristatyta į gydymo įstaigą ir jai nustatyti nežymūs sumušimai. Ši informacija taip pat patvirtina G. S. parodymus apie gerų santykių su broliu A. S. nebuvimą. Nesant duomenų apie glaudų ir artimą brolių ir sesers tarpusavio ryšį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikų atskyrimas pažeis jų interesus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetu nelaikė brolių ir seserų neišskyrimo principo, o globėjo (rūpintojo) pakeitimo klausimą sprendė atsižvelgdamas išimtinai į A. S. interesus ir jo pareikštą nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas principas nebuvo paneigtas, kadangi aplinkybė, jog A. S. savo noru lieka gyventi Kaune, o jo brolis ir sesuo savo noru yra perkeliami į Panevėžį, nereiškia, jog jų ryšiai (kokie jie bebūtų) yra nutraukiami. Pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad A. S. dažnai bendrauja su broliu telefonu, per socialinius tinklus, be to, iš jau minėto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pokalbio protokolo matyti, kad A. S. sudaroma galimybė aplankyti brolį ir seserį, byloje nėra duomenų, kad A. S. yra ribojama galimybė bendrauti ir matytis su broliu ir seserimi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog A. S. gražiai bendrauja su močiute, negali sudaryti pagrindo pakeisti A. S. nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo, ypač įvertinant A. S. išreikštą norą gyventi Kaune.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjo atskirojo skundo argumentą apie poreikį keisti A. S. nuolatinį globėją (rūpintoją), nustatytą gyvenamąją vietą, išlaikymo lėšų tvarkytoją dėl A. S. draugų, kurie jam daro neigiamą įtaką, įtraukia į nusikalstamas veikas, narkotinių medžiagų vartojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.271 straipsnį vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi globėjai (rūpintojai) turi auklėti ir prižiūrėti savo globotinį kaip ir tėvai, jie yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą, todėl būtent (duomenys neskelbtini) turi dėti maksimalias pastangas, kad A. S. būtų sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, jam būtų suteikta reikiama pagalba, jis būtų tinkamai ruošiamas savarankiškam gyvenimui, saugomas nuo žalą jam darančių ryšių. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nepilnamečių nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo nebuvo grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinių ar rūpintojų teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pareiškėjas neįrodinėjo tokių aplinkybių, todėl dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti A. S. nuolatinį globėją (rūpintoją), nustatytą gyvenamąją vietą, išlaikymo lėšų tvarkytoją. Pareiškėjui nepagrindus, kokią įtaką A. S. elgesiui ir psichologinei būklei daro tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalyje (mažamečio seksualinis prievartavimas) numatytos nusikalstamos veikos požymius, kuriame nepilnametis A. S. yra pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog dėl šio ikiteisminio tyrimo yra pagrindas pakeisti A. S. globėją (rūpintoją). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. S. globėjo (rūpintojo) pakeitimas, neatsižvelgiant į pačio vaiko nuomonę šiuo klausimu, gali sukelti vaikui didelius emocinius išgyvenimus, dar labiau pabloginti jo psichologinę būklę, todėl, A. S. nesutinkant būti perkeltam į Panevėžį, pareiškėjo reikalavimo dėl nepilnamečio A. S. nuolatinio globėjo (rūpintojo), nustatytos gyvenamosios vietos, išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo netenkinimas nepažeidė A. S. interesų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.