Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl 2020 m. balandžio 29 d. įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), V. M. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir L. P. vairuojamas automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prasilenkdami susilietė veidrodėliais. Nutarime nurodyta, jog įvertinus prieštaringus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime esančius duomenis, aplinkybę, kad abiejų automobilių vairuotojos patraukė automobilius iš eismo įvykio vietos, negalima nustatyti tikslios susidūrimo vietos bei automobilių padėties kelio atžvilgiu prieš įvykstant kontaktui tarp abiejų automobilių, automobilių apgadinimų pobūdžio, todėl nėra galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą gražinti institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ištirtos visos 2020 m. balandžio 29 d. eismo įvykio aplinkybės, todėl nepagrįstai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimu buvo nutraukta dėl šio eismo įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena. Skundžiamą nutartį apylinkės teismas išsamiai motyvavo, nurodydamas, kodėl Institucijos atliktas eismo įvykio tyrimas nebuvo išsamus bei kodėl reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kokią tai įtaką gali turėti bylos baigčiai.

7. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 29 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), V. M. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir L. P. vairuojamas automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prasilenkdami susilietė veidrodėliais.

9. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, tiriant šio eismo įvykio aplinkybes, nebuvo vertinamos V. M. pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai bei galimai kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje sudariusi transporto priemonė, netirta versija dėl L. P. vairuojamo automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimo išvažiavimo į priešingą eismo juostą, lenkiant galimai išsikišusį sunkvežimį, nevertinta, ar L. P. automobilis turėjo techninę galimybę apvažiuoti šią kliūtį, neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat, tiriant šį eismo įvykį, nebuvo imtasi priemonių nustatyti įvykį galimai mačiusį trečiąjį asmenį, jį apklausti, nepašalintos abejonės dėl vaizdo medžiagos egzistavimo, t. y. nėra aišku, ar vaizdo kameromis, esančiomis ant pastato (duomenys neskelbtini), buvo fiksuojama eismo įvykio vieta. Administracinio tyrimo metu surinkti duomenys dėl įvykio vietos filmavimo yra prieštaringi, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu viena iš eismo įvykio dalyvių nurodė, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas buvo nuėjęs į minėtą pastatą peržiūrėti vaizdo kamera užfiksuotų aplinkybių ir grįžęs pasakė, jog vaizdo kameros filmuoja eismo įvykio vietą, iš vaizdo įrašo matyti, kad abi vairuotojos važiavo per arti priešpriešines eismo juostas skiriančios ženklinimo linijos. Policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis. Tuo tarpu Institucijos priimtame nutarime jau rašoma, kad pabendravus su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu šis nurodė, jog įvykio vietos vaizdo kameros nefilmuoja, tačiau tokį bendravimo faktą patvirtinančių rašytinių duomenų byloje nėra. Nors Institucijos atstovas 2020 m. gegužės 5 d. raštu kreipėsi į minėto pastato vadovą, prašydamas pateikti vaizdo įrašo kopijas, tikslu išsiaiškinti eismo įvykio atsiradimo priežastis ir nustatyti kaltus asmenis, tačiau jokio rašytinio atsakymo į šį raštą nebuvo gauta. Pažymėtina ir tai, kad byloje esanti eismo įvykio schema nėra pakankamai išsami, kokybiška bei teisinga, kadangi joje nėra pažymėti abejose kelio pusėse stovintys kitų asmenų, o ne tik eismo įvykio dalyvių, automobiliai, nors tiek iš V. M. pateiktų foto nuotraukų, jos paaiškinimų bylą nagrinėjant teisme, tiek iš abiejų eismo dalyvių rašytinių paaiškinimų, pateiktų iš karto po eismo įvykio, matyti, kad gatvės, kurioje V. M. ir L. P. vairuojami automobiliai kliudė vienas kitą, važiuojamojoje dalyje stovėjo ir kitos transporto priemonės.

10. Taigi, tyrimo metu surinkti duomenys iš tiesų yra neišsamūs, nekokybiški ir netgi prieštaringi. Iš aukščiau nurodyto akivaizdu, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos atstovai šiuo atveju net nesistengė imtis visų įmanomų priemonių surinkti duomenis, kurie yra reikšmingi teisingo procesinio sprendimo dėl tolimesnės administracinio nusižengimo teisenos tąsos priėmimui. Apygardos teismui, kaip ir skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, nekyla abejonių, kad tik atlikus papildomą tyrimą, t. y. išsireikalavus vaizdo medžiagą iš eismo įvykio vietos, jei ji iš tiesų buvo fiksuojama vaizdo kameromis, nustačius galimai eismo įvykį mačiusį pašalinį asmenį, jį apklausus apie eismo įvykio aplinkybes, taip pat įvertinus V. M. pateiktą vaizdinę medžiagą ir atlikus kitus eismo įvykio tyrimui reikalingus veiksmus, bus galima pagrįstai spręsti, ar šiuo atveju tikrai nėra galimybės nustatyti kuri iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios jų veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti.

11. Kaip matyti iš Institucijos atstovės skundo turinio, ji apylinkės teismo nutartyje nustatytų trūkumų, susijusių su administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų neišsamumu, jų prieštaringumu, iš esmės ir neginčija. Institucija nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nurodyti atlikti veiksmai negalėtų būti atlikti ar būtų netikslingi atlikti, siekiant gauti informacijos, reikšmingos nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, jo kilimo priežastis, tik mano, jog šie trūkumai yra neesminiai, kuriuos teismas, būdamas aktyvus, galėjo ištaisyti savo iniciatyva, bylą nagrinėjant teisme. Sutikti su tokia Institucijos pozicija šiuo atveju negalima, kadangi ji nėra suderinama nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK.

12. Visų pirma pažymėtina, jog tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis) arba administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ANK 610 straipsnis). Po to administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tai galioja ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdo administracinio nurodymo (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Ir tik išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas ar pareigūnas, įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti nutarimą paskirti administracinę nuobaudą ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tai rodo, kad administracinio nusižengimo protokolui įstatymas suteikė specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos bylai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi, būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Nagrinėjamu atveju byloje joks kaltinimas dėl 2020 m. balandžio 29 d. eismo įvykio nei vienai iš jo dalyvių pareikštas nebuvo. Dėl to apylinkės teismas rinkti įrodymų dėl kažkurios iš vairuotojų kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių neturi jokio teisinio pagrindo, kaip ir negali priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltės nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių.

13. Taip pat pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl šiuo atveju tik institucija, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, turi rinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka, o nustačiusi, kad net ir atlikus papildomą tyrimą, nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų, kuri iš vairuotojų (ar abi) ir kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė, priimti sprendimą administracinę teiseną nutraukti.

14. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su teismo aktyvia pozicija ir pareiga rinkti įrodymus, taip pat pažymima, jog ANK numato teisę teismui rinkti įrodymus, iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, kuriuos gali šalinti savarankiškai, bet tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (ne) teisėtumo. Institucija, bandydama perkelti įrodymų rinkimo pareigą ir tolimesnį tyrimą teismui, akivaizdžiai sau palankia linkme cituoja tik mažą dalį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimo turinio, visiškai ignoruodama jame pateiktą išaiškinimą, jog ˮ<...> Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą <...>ˮ Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, todėl būtent jai tenka pareiga imtis veiksmų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o Institucijos atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.