- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- II-347-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01256-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Nerijaus Srazdas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atstovo advokato Nerijaus Srazdo skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė I. K. 2020 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl įvykio 2020 m. balandžio 29 d., Kaune, V. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurio metu V. M. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. P. vairuojamas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkdami susilietė veidrodėliais.
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. M. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundu prašoma panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Skunde nurodė, kad Institucija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (nepradėta), kadangi dėl įrodymų trūkumo ir prieštaringumo nėra galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį. Nutarime neginčijamai konstatuota, kad eismo įvykis tarp dviejų transporto priemonių įvyko, jo metu transporto priemonės buvo apgadintos. Nustačius, kad eismo įvykis iš tiesų įvyko, Institucijos pareiga nustatyti, kuris eismo dalyvis yra kaltas dėl tokio eismo įvykio kilimo, turėjo būti nustatyta, kuris eismo įvykio dalyvis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus sąlygojusius transporto priemonių apgadinimą. Pagal Nutarime aprašytas faktines aplinkybes yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje, „reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas“ ir 3 dalyje „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“. Aplinkybė, kad surinkti įrodymai prieštarauja vieni kitiems ir/ar jų nepakanka, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nei vienu iš ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Todėl vien dėl šios priežasties Nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, kadangi iš Nutarime aprašomų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog administracinis nusižengimas, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, buvo padarytas.
Nutarime iš esmės teigiama, kad nustatyti eismo įvykio kaltininką yra negalima dėl Institucijos pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo, pavyzdžiui: abejose kelio pusėse stovintys automobiliai eismo įvykio schemoje neužfiksuoti. Be to, nors Nutarime teigiama, kad techninės ekspertizės skirti nėra tikslinga, tačiau toliau Institucija vertina ir aptaria techninio pobūdžio klausimus dėl apgadinimų pobūdžio, jų lokalizacijos. Pareiškėjos atstovo nuomone, techninį transporto priemonių apgadinimų vertinimą ir mechanizmą gali atlikti tik specialių žinių turintys specialistai atlikdami ekspertizę, todėl Institucijos specialistės Nutarime pateiktas subjektyvus vertinimas yra grįstas prielaidomis, o Nutarime nurodyti argumentai prieštaringi.
Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, eismo įvykio aplinkybės buvo ištirtos neobjektyviai ir nevisapusiškai, o Institucijos pareigūnai dalyvavę eismo įvykio apžiūros metu buvo šališki. Pareiškėja Institucijai pateikė foto nuotraukas iš eismo įvykio vietos, kuriose matyti, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastatyta netvarkingai, priekis išlindęs į važiuojamąją kelio pusę, taip iš dalies sudarant kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje. Šią transporto priemonę turėjo apvažiuoti eismo įvykio dalyvė, vairavusi transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina Institucijos E. P. 2020 m. balandžio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame skirtingai nei nurodoma Nutarime, yra užfiksuoti aiškūs parodymai, leidžiantys tiksliai identifikuoti transporto priemonių susidūrimo vietą. Skunde pabrėžiama, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai apvažiuojant transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties omenys neskelbtini) namu. Iš Institucijai pateiktų foto nuotraukų, taip pat Tarnybinio pranešimo, galima nustatyti ar transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo techninę galimybę apvažiuoti transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą. Be to, transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bei pamačius priešais esančią kliūtį (transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) praleisti Pareiškėjos vairuojamą transporto priemonę ir tik tuomet, įsitikinus eismo saugumu, minėtą kliūtį apvažiuoti. Todėl byloje skyrus ekspertizę, yra galimybė nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis, bei nustatyti, ar transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę apvažiuoti kelyje esančią kliūtį neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juosta ir nesukeldama pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Nutarime teigiama, jog eismo įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo kameros ant pastato (duomenys neskelbtini), tačiau pabendravus su pastato atsakingu asmeniu jis nurodė, kad įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros nefilmuoja. Priešingai nei nurodoma Nutarime, tarnybiniame pranešime pareigūnas E. P. nurodė, kad vaizdo kameromis, įrengtomis ant pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, „<...> eismo įvykis yra filmuojamas, tačiau vaizdo įrašą pateiks tik kreipiantis su oficialiu raštu“. Tai rodo, kad Institucija nesurinko reikiamų įrodymų, o Nutarimą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ar nurodytos.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka, prašo V. M. skundo netenkinti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad abi vairuotojos teigė važiavusios savo eismo juostoje ir nei viena neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Po eismo įvykio abu automobiliai pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir sustojo vienoje eismo juostoje, eismo įvykio dalyvės nurodė skirtingas eismo įvykio vietas. Prie bylos taip pat yra ir eismo įvykio nuotraukos, kuriose matosi, kad abejose kelio pusėse stovi pastatytų automobilių, tačiau jie nebuvo užfiksuoti eismo įvykio schemoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai, buvę eismo įvykio vietoje, nurodė, kad eismo įvykį galimai galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra įrengtos ant pastato (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnui pabendravus su pastato atsakingu asmeniu paaiškėjo, kad įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros nefilmuoja. Nutarimą priėmęs pareigūnas, institucijos nuomone, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, t. y. eismo įvykio schemą, policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą, vairuotojų paaiškinimus, fotonuotraukas. Automobiliai buvo patraukti, todėl byloje esanti eismo įvykio vietos schema yra neinformatyvi, negalima iš jos spręsti automobilių susidūrimo mechanizmo bei eismo įvykio dalyvių kaltės klausimo. Fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų pobūdis ir lokalizacija parodo, jog buvo kontaktas abiejų automobilių kairės pusės veidrodėliais, tačiau kurio automobilio vairuotojo veiksmai turėjo įtaką eismo įvykio kilimui, apgadinimo pobūdis nepatvirtina. Pareigūnas įvertinęs visus prieštaringus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime esančius duomenis, aplinkybę dėl patrauktų automobilių iš įvykio vietos, padarė išvadą, kad nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors iš vairuotojų kaltę. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje, institucijos nuomone, iš esmės atitinka administracinių bylų teisenos principus ir ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Nerijus Strazdas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos V. M. skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad institucijos nutarimas yra teisiškai nepagrįstas, nes įstatymas nenumato tokių nutarimo nutraukimo pagrindų, kurie jame yra nurodyti. Papildomai paaiškino manantis, kad įvykio vietos tyrimas atliktas ydingai, faktinės aplinkybės buvo neištirtos. Didžiausią nelogiškumą dėl įvykio aplinkybių sukėlė tai, kad pareiškėja po kontakto suprato, kad vyks aplinkybių aiškinimasis, o tuo tarpu kita eismo dalyvė nuvažiavo, iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko Pareiškėjai teko (duomenys neskelbtini) g. apsisukti ir vytis kitą eismo dalyvį, pranešti apie kontaktą. Pažymėjo, kad policijos pareigūnas įvykio vietoje pasirodė ne pagal pareiškėjos iškvietimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pareigūnas nuvyko peržiūrėti vaizdo įrašų, vienas iš pastatų turėjo filmavimo įrangą, ir, kaip buvo manoma, atliko filmavimą. Pareiškėja Po to pareigūnas jai paaiškino, kad peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir matė, kad abi vairuotojos važiavo per arti vidurio juostos. Pareiškėja su tuo nesutiko, tuomet pareigūnas surašė protokolą. Neteisingas faktinių aplinkybių tyrimas suponuoja akivaizdų įvykio aplinkybių ištyrimą, ko pasekoje negalime kvalifikuoti susidariusio įvykio. Neaišku, kodėl filmuota medžiaga nepridėta prie įvykio medžiagos. Pati pareiškėja buvo nuvykusi paklausti tos įmonės apsaugos darbuotojų apie vaizdo įrašą. Jai buvo atsakyta, kad įrašas saugomas tik dvi savaites. Institucijos atsiliepimas patvirtina, kad tyrimas ne tik vyko neteisinga linkme, tačiau įvykis iš viso nebuvo tiriamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 14.30 val. ji automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. ir važiavo (duomenys neskelbtini) g. Šalikelėje stovėjo automobiliai, su keliomis mašinomis ji prasilenkė. Ties (duomenys neskelbtini) namais, kurie yra sujungti bromomis, pamatė, kad stovi sunkvežimis, išlindęs iš bromos ir užėmęs ne tik stovėjimo juostą, bet ir dalį važiuojamosios kelio juostos. Jos juostoje kliūčių nebuvo. Iš priekio važiavo mašina, kuri net nestabtelėjusi lenkdama sunkvežimį išvažiavo į priešingą eismo juostą link jos vairuojamo automobilio ir įvyko susidūrimas, kurį ji pajuto, be to, išgirdo automobilių sudūrimo garsą. Ji iš karto sustojo, kitas automobilis nuvažiavo. Šoninis veidrodėlis po įvykio buvo nusuktas aukštyn, todėl ji per vidinį veidrodėlį bandė pažiūrėti nuvažiuojančio automobilio numerį, bet nebematė. Ji apsisukusi ėmė vytis automobilį. Tada automobilis sustojo, iš jo išlipo moteris. Ji taip pat sustojo, tačiau moteris ėjo pro šalį pasiimti besimėtančios veidrodėlio plastmasinės detalės. Ji užkalbino moterį, sakė, kad ji jos nepraleido ir numušė veidrodėlį. Moteris pasakė, kad ji nieko baisaus nepadarė, veidrodėlį galima atitaisyti. Moteris norėjo pati veidrodėlį atitaisyti, bet ji jai tai uždraudė, norėjo pildyti deklaraciją. Pakalbėjusi su draudimu moteris pasakė, kad jai nieko pildyti nereikia, nes ji nieko nepadarė. Tada pareiškėja pasakė, kad ji kviečia policiją. Paskambino tel. Nr. 112 ir įsėdusi į mašiną laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Po 20 min. jai paskambino tyrėja ir ėmė klausinėti apie įvykį. Tuo metu atvažiavo policijos mašina, ji pareigūnei pasakė atvykusio policijos automobilio valstybinius numerius. Pareigūnė pasakė, kad ji dar nieko nesiuntė į įvykio vietą ir paprašė duoti kitos įvykyje dalyvavusios moters telefoną, kad galėtų su ja pakalbėti. Tuo metu iš policijos automobilio išlipęs vienas iš pareigūnų, priėjo prie vairuotojos ir pakalbėjo. Tyrėja skambino moteriai, o policijos pareigūnas tuo metu priėjo prie jos, tai yra prie pareiškėjos. Jis neprisistatė, tik paprašė pateikti jos savo duomenis. Ji trumpai nupasakojo įvykio aplinkybes. Pareigūnas ne itin mandagiai pasakė, kad reikia pildyti deklaraciją, kad abi vairuotojos yra kaltos, tačiau ji su tuo nesutiko. Tada pareigūnas liepė parodyti įvykio vietą. Iki atvykstant pareigūnui atėjęs sunkvežimis išvažiavo. Pareiškėja nurodė rodžiusi pareigūnui nuotraukas, tačiau į jas net nepažiūrėjo. Kontaktavęs pareigūnas pasakė, kad yra kameros, nuėjo peržiūrėti įrašą. Grįžęs pasakė, kad peržiūrėjo įrašą ir puikiai matė, kad abi vairuotojos neišvažiavo per juostą, abi važiavo per arti juostos ir susitrenkė veidrodėliais, todėl reikia pildyti deklaraciją dėl abipusės kaltės. Ji nesutiko ir norėjo pamatyti filmuotą medžiagą, tačiau pareigūnas pasakė, kad vaizdo medžiagos ji pamatyti negali. Pareigūnas su kita moterimi visą laiką buvo mandagus, tačiau su pareiškėja ne, dėl ko jai kilo abejonių dėl šališkumo. Pareigūnas kitos moters klausė, kur buvo įvykio vieta, ji nurodė ties 48 namu. Pareiškėja nurodė, kad susidūrimas buvo ties 46 namo broma. Nustatinėjant įvykio vietą, pareigūnas matavo arčiau skiriamosios juostos. Ji pasakė pareigūnui, kad mašinų susidūrimą rodė ne ten, bet jis negirdėjo. Tuo metu, kai ji apsisuko vytis moterį, matė balkone stambų vyriškį, kuris turėjo matyti įvykį. Matuojant įvykio vietą tas pat vyras vėl išėjo į balkoną. Ji pasakė apie tai policijos pareigūnui, siūlė jį apklausti, tačiau pareigūnas tiesiog nuėjo. Nubraižytos įvykio schemos jai neleido pažiūrėti, tik liepė pasirašyti. Ji paklausė, koks yra įvykio registracijos numeris, jai buvo atsakyta, kad per mėnesį laiko viskas bus atsiųsta, tačiau dokumentų atsiuntimas užtruko. Jos darytas fotonuotraukas policijos pareigūnei pateikė 2020 n. birželio 6 d. Įvykio vietoje pareigūnas nufotografavo jos automobilį, ar fotografavo kitos moters transporto priemonę, nepastebėjo. Ji važiavo ne didesniu nei 40 km/h greičiu, nes didesniu greičiu neįmanoma pavažiuoti dėl stovinčių kelkraštyje mašinų, išlaipinamų žmonių. Ji buvo nuvykusi į tą verslo centro pastatą, prašė apsaugos darbuotojų peržiūrėti įrašą, bet jai buvo pasakyta, kad įrašai saugomi tik dvi savaites. Pasakojo, kad jo kolega policijos pareigūnų prašymu ieškojo įrašo su įvykiu, tačiau įvykio vieta įraše nesimatė.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. birželio 15 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad, įvertinus prieštaringus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime esančius duomenis, aplinkybę, kad abiejų automobilių vairuotojai automobilius patraukė iš eismo įvykio vietos, negalima nustatyti tikslios susidūrimo vietos bei automobilių padėties kelio atžvilgiu prieš įvykstant kontaktui tarp abiejų automobilių, automobilių apgadinimų pobūdį, byloje nėra galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį, todėl padaryta išvada, kad nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors vairuotojo kaltę.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, išklausius Pareiškėjos paaiškinimus, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Institucijos nutarime nurodyta, kad iš automobilių veidrodėlių apgadinimo pobūdžio negalima spręsti, kurio vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Kaip matyti, abi įvykio dalyvės nurodė skirtingas vietas, kur jų vairuojamos transporto priemonės susidūrė, tačiau kilus prieštaravimams dėl šios aplinkybės, nebuvo imtasi jokių priemonių jiems pašalinti. Matyti, kad byloje be foto nuotraukų, kuriose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, pateiktos ir nuotraukos, kuriose matyti galimai kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje sudariusi transporto priemonė. Tačiau šie duomenys, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo vertinami. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio vietos schemos, joje neatsispindi pareiškėjos nurodytas ir jos fotonuotraukose užfiksuotas krovininis automobilis, stovėjęs išlindęs iš bromos važiuojamojoje kelio dalyje. Netirta pareiškėjos versija dėl L. P. vairuojamo automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimo išvažiavimo į priešingą eismo juostą, lenkiant išsikišusį sunkvežimį. Byloje nevertinta, ar L. P. vairuojamas automobilis turėjo techninę galimybę apvažiuoti kliūtį neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Pareiškėja V. M. nurodė, kad ji įvykio metu ir jau atliekant eismo įvykio vietos tyrimą matė balkone buvusį asmenį, kuris galėjo matyti įvykį, bei pranešė apie jį policijos pareigūnui, tačiau nebuvo imtasi priemonių nei nustatyti šį asmenį, nei jį apklausti dėl tiriamų aplinkybių.
Argumentas, kad Institucija nesurinko reikiamų įrodymų, o nutarimas motyvuojamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ar nurodytos, skunde grindžiama aplinkybėmis, susijusiomis su įvykio vietos filmavimu. Apklausta teismo posėdžio metu Pareiškėja paaiškino, kad policijos pareigūnas buvo nuėjęs į pastatą peržiūrėti vaizdo įrašo, grįžęs sakė, kad jame viskas puikiai matosi, kad būtent abi eismo įvykio dalyvės važiavo per arti skiriamosios juostos ir dėl to susitrenkė veidrodėliais. Tačiau byloje jokios informacijos apie šio pareigūno veiksmus, susijusius su vaizdo medžiagos peržiūrėjimu, nepateikta. Be to, policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta visiškai kitokia informacija dėl vaizdo medžiagos, tai yra kad vaizdo kameromis, įrengtomis ant pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, eismo įvykis yra filmuojamas, tačiau vaizdo įrašą pateiks tik kreipiantis su oficialiu raštu. Priešingi duomenys nurodyti Institucijos nutarime: jame konstatuota, kad pabendravus su pastato (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu šis nurodė, kad įvykio vietos vaizdo kameros nefilmuoja. Tuo tarpu, matyti, kad 2020 m. gegužės 5 d. buvo kreiptasi su prašymu pateikti vaizdo įrašo kopiją, tačiau kad buvo gautas koks nors atsakymas iš (duomenys neskelbtini), Kaune, esančios įmonės vadovo, duomenų apskritai nėra.
Iš surinktos medžiagos matyti, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir nepašalinus neaiškumų užfiksuotoje medžiagoje.
Tik atlikus papildomą tyrimą – įvertinus pareiškėjos pateiktas fotonuotraukas, sukonkretinus eismo įvykio vietą bei atlikus kitus veiksmus, reikalingus tyrimui atlikti, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. M. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos V. M. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.