Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise: vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų ir 4 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – A. S. 884,64 eurų, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. liepos 23 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. S. priklausantį automobilį „Rover 45“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: pagal specialisto išvadą Nr. T-A 7512/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 ‰ etilo alkoholio.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad A. S. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta visiškai.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas. Nors teismas konstatavo, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau skirdamas bausmę skundžiamą nuosprendį grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi.Skunde pažymima, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pabrėžiama, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad skundo autorius prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nevartoja alkoholio, nors praeityje yra ne kartą teistas, tačiau turi nuolatinį darbą. Anot apelianto, įvertinus tai, kad jis turi nuolatinį darbą, gauna pajamas ir moka mokesčius, jam netikslinga skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Skundo autoriaus teigimu, jis supranta, kad turi už savo veiksmus atsakyti, nuoširdžiai pripažino savo kaltę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistoji iš esmės prašo tik paskirti jai švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą A. S. nuteistas galutine – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turint tikslą nusipirkti daugiau alkoholio)); į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – A. S. teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus tik mėnesiui nuo bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką atlikimo. Teismas taip pat įvertino tai, jog jis baustas 5 kartus administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies – laisvės atėmimu, parinkimu, atsižvelgianti į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes. Taip pat vertintina ir tai, kad A. S. anksčiau baustas ir už pažeidimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, vairuojant transporto priemones – leistino greičio viršijimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalis), taip pat nusižengimo, susijusio su alkoholio vartojimu – pasirodymo viešoje vietoje, būnant neblaiviu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalis), padarymą, jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau duomenų, kad sumokėjo visas jam paskirtas baudas, nėra. Be to, jam už paskutinę nusikalstamą veiką taikyta švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmių – baudos ar arešto – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas, skirdamas A. S. bausmę, pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu neigė vairavęs automobilį. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teisingai A. S. paskyrė bausmę, artimą BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad A. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.