- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-573-485/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 2.4.14Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, N. G. gynėjos advokatės R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas N. G. gynėjos advokatės R. B. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo pripažinta, kad N. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama. N. G. minėta nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. liepos 8 d. gautas gynėjos advokatės R. B. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti.
2.1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi gynėjos prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti buvo netenkintas ir apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su minėta nutartimi gynėja Kauno apygardos teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Skunde nurodoma, kad, priešingai nei nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje, pateikti apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) advokatė buvo paskirta 2019 m. birželio 20 d. N. G. į advokatę dėl apeliacinio skundo parengimo kreipėsi 2019 m. birželio 25 d. Paskyrus N. G. kitos konsultacijos laiką, iš karto buvo parengtas apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
4. Gynėjos skundas tenkinamas.
5. Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytų terminų (BPK 99 straipsnis, 101 straipsnio 1 dalis). Būtinoji sąlyga tinkamai ir efektyviai įgyvendinti proceso veiksmus yra minėtų terminų laikymasis. Atliekant proceso veiksmus įstatyme numatytais terminais yra užtikrinamas proceso teisėtumas, todėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis.
5.1. BPK 312 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios.
5.2. BPK 313 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 313 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Minėto straipsnio 7 dalis numato, kad apeliacinis skundas, kuris paduotas praleidus terminą yra grąžinamas apeliantui. Tačiau jei apeliacinį skundą turintis teisę paduoti asmuo skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę prašyti nuosprendį priėmusį teismą, kad šis terminas būtų atnaujinamas (BPK 314 straipsnio 1 dalis). BPK 314 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.
6. Teismas pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-137-318/2018).
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo gynėjos valios nepriklausiusių priežasčių. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad N. G. gynėja advokatė R. B. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, siekdama pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, o priežastys, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, priklausė nuo jos bei jos ginamosios valios, o ne dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Apygardos teismas su šiais skundžiamoje nutartyje nurodytais atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą motyvais nesutinka. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) N. G. buvo konstatuotas psichikos sveikatos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl ko ji negalėjo (negali) suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, taip pat nurodyta, jog N. G. negali dalyvauti teismo posėdyje. Dėl minėtų priežasčių, siekiant užtikrinti N. G. teisę į gynybą, BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Minėta Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta N. G. skirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją ir šį gynėją kviesti į teisiamąjį posėdį. Iš byloje esančio VGTPT Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus rašto dėl gynėjo parinkimo (1 t., b. l. 152) matyti, kad ginti N. G. buvo parinkta advokatė R. B.. Baudžiamojoje byloje esantys teisiamųjų posėdžių protokolai (1 t., b. l. 155–158, 160, 167–170) patvirtina aplinkybę, jog advokatė R. B. dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, gindama savo atstovaujamosios N. G. interesus.
8. Pažymėtina, kad į Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo pripažinta, kad N. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, paskelbimą proceso dalyviai neatvyko. Minėtos nutarties nuorašas buvo išsiųstas N. G. ir advokatei V. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši advokatė N. G. gynė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114–115). Nors remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad advokatė R. B. turėjo žinoti apie Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, tačiau, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, būtina pažymėti, kad minėta nutartis buvo išsiųsta ne tai advokatei. Be to, atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog pati atstovaujamoji N. G., ne tik neturi teisinių žinių, bet jai diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog N. G. negalėjo iki galo suvokti savo procesinių teisių bei pareigų ir laiku kreiptis į jai pirmosios instancijos teisme paskirtą gynėją, norėdama apskųsti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį. Tai, kad pati advokatė R. B. nepadavė skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad skundo padavimo terminą ji praleido ne dėl svarbių priežasčių, juolab, kad minėta nutartis gynėjai nebuvo išsiųsta, kadangi ji buvo išsiųsta jos ginamajai, kuri pati negali tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių, bei advokatei, kuri N. G. gynė ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties paduoti, todėl advokatės R. B. skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties apskundimo terminą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams spręsti N. G. gynėjos advokatės R. B. pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.