Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios N. S. gynėjo Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios N. S. gynėjo Mindaugo Paukštės prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir apeliacinis skundas grąžintas nuteistajai.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra pasisakęs dėl asmens teisės kreiptis į teismą, tik toks išaiškinimas pateiktas civilinėje byloje. LAT yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-1232/2003). LAT pažymėjo, kad CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-548/2004). Gynėjo teigimu, nors minėtos bylos formuoja privatinės teisės praktiką, tačiau kalbant apie baudžiamąją teisę, teisines pasekmes ir jų pobūdį akivaizdu, kad teismas baudžiamosiose bylose kaltinamojo veiksmus ir bausmės dydį turėtų vertinti itin apgalvotai. Kadangi neretai teismo skiriamos bausmės yra tiesiogiai susijusios su nuteistųjų laisvės atėmimu – vienu iš svarbiausių ir prigimtinių teisių ribojimu, todėl bausmės skyrimas, o vėliau ir teismo nuosprendžio apskundimas apeliacine tvarka turi būti kuo įmanoma mažiau varžomas. Priešingai, valstybė ir teismai, siekdami užtikrinti ir įgyvendinti asmens teisę į teisingą teismą ir pelnytą bausmę, turi kaip niekad atidžiai ir atsakingai vertinti bei riboti pastarąsias asmens teises.

4.5. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, jog šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-50/2007, 3K-3-110/2007, 3K-3-393/2007).

4.6. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-40/2007).

4.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką akivaizdu, kad netgi civilinėse bylose apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas yra itin opus ir turi būti vertinamas atidžiai ir atsakingai. Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi aiškiai nutarė, kad žmogiška klaida yra nepakankama priežastis atnaujinti apeliacinio skundo terminą. Tokie skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja aukščiau nurodytai teismo praktikai, nes nuteistoji N. S. prarandą teisę į teisingą teismą ir galimybę apginti savo teises paduodama apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui.

4.8. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad studijuojančio jaunojo teisininko, o vėliau ir advokato žmogiškoji, atsitiktinė klaida yra pakankama priežastis iš nuteistosios N. S. atimti Konstitucinę teisę į teisingą teismą ir panaikinti pastarosios galimybę apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą ir taip siekti teisingo baudžiamojo proceso ir sąžiningos bylos baigties. Nors teismas nurodo, kad studentas, dirbdamas jaunesniuoju teisininku kontoroje jau yra profesionalus teisininkas ir dėl to turi būti vertinamas turintis padidintą atidumą, rūpestingumą, tačiau akivaizdu, jog besimokantis teisės mokykloje studentas negali ir neturi būti prilyginamas visapusišką teisinį išsilavinimą ir padidinto atidumo bei rūpestingumo kriterijus turintį atitikti teisininką profesionalą. Gynėjo teigimu, tokia klaida advokato kontoroje yra netoleruotina, tačiau reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių, kad per ilgus darbo metus yra galimybė ir tikimybė, kad darbuotojas ar advokatas gali padaryti klaidų. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas nevertino fakto, kad advokato darbuotojas ir advokatas padarė žmogiškąją klaidą ir už ją nubaudė advokato klientę N. S.. Tai prieštarauja baudžiamojo proceso principams – teisingam, teisėtam ir sąžiningam teismui.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Gynėjas M. Paukštė pateikė prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos dokumentus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes dėl teisininko atostogų laiko ir magistro baigiamojo darbo rašymo.Nuteistosios N. S. gynėjo skundas tenkinamas.Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).

7.1. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis).

7.2. Taigi įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidos užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

7.3. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

7.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

7.5. Nagrinėjamu atveju gynėjo prašymas dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo buvo atmestas, teismui nurodant, kad nuosprendžio apskundimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl pateikto skundo, būtina įvertinti ir kitas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

7.6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis, kuriuo N. S. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams, atidedant paskirtos laisvos atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, jai pasirašytinai įteiktas 2018 m. vasario 28 d., t. y. šio nuosprendžio paskelbimo dieną. Taigi nuteistoji, siekdama įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2018 m. kovo 20 d. (įskaitytinai). Tačiau įstatymo nustatytu terminu nuteistoji N. S. apeliacinio skundo dėl paminėto teismo nuosprendžio neparengė ir pirmosios instancijos teismui nepadavė.

7.7. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 3 d. gautas nuteistosios N. S. gynėjo Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas, kuriuo taip pat prašoma atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.

7.8. Kaip minėta, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti aukščiau nurodytą nuteistosios N. S. gynėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus 8 dienų apskundimo terminą (apeliacinis skundas apygardos teismui per pašto įstaigą buvo išsiųstas 2018 m. kovo 28 d.), konstatavęs, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, o dėl nuteistosios ir jos gynėjo nerūpestingumo ir neveiklumo.

7.9. Gynėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad nuteitoji N. S. su ją pirmosios instancijos teisme gynusiu advokatu M. Paukšte buvo sutarusi, jog pastarasis parengs ir paduos apeliacinį skundą, tačiau jis, gynėjas, terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl žmogiškojo faktoriaus – klaidos, kai jis ir jo teisininkas pamiršo laiku surašyti ir paduoti apeliacinį skundą. Dėl to nuteistoji N. S. neturėtų nukentėti, nes jos kaltės nėra.

7.10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, aptariamu atveju žemesnės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė, o nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo N. S. atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

7.11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tiek paskirto vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek privačiai samdomo, tarpusavio susitarimo reikalas. Gynėją ir ginamąjį sieja ir / ar turi sieti fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuteistasis (kaltinamasis) gali nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, tačiau taip pat gali gintis ir aktyviai, viskas priklauso nuo pasirinktos gynybos pozicijos, taktikos pobūdžio.

7.12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistoji N. S. 2018 m. vasario 28 d. sutikime raštu išreiškė valią, kad advokatas M. Paukštė parengs ir paduos apeliacinį skundą (BPK 312 straipsnio 5 dalis) (t. 8, b. l. 93).

7.13. Nors teismas nutartyje nurodo, jog nuteistoji N. S., įgyvendindamą teisę į apeliaciją, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir buvo nebuvo aktyvi, tačiau šiuo atveju, įvertinus nuteistosios išsilavinimą (pagrindinio išsilavinimo) ir patirtį (kad tai jos pirmas teistumas), kad ji neturi teisinių žinių, akivaizdu, jog ji neturėjo pagrindo nepasitikėti ją gynusiu advokatu ir aktyviai domėtis apeliacinio skundo rengimo procesu.

7.14. Apeliaciniame skunde nuteistosios N. S. gynėjas nurodė išsamius termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo motyvus, pripažindamas, jog apeliacinio skundo laiku nepadavė dėl klaidos. Gynėjo argumentai jau išdėstyti šioje nutartyje, todėl iš naujo nekartojami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, nors nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais dėl gynėjui keliamų reikalavimų, tačiau, priešingai nei nurodė teismas, šioje situacijoje gynėjo nurodytos termino paduoti apeliaciniam skundui praleidimo aplinkybės, jas vertinant nuteistosios teisės į gynybą įgyvendinimo kontekste, pripažintinos svarbiomis.

7.15. Bylos duomenimis, apeliacinis skundas apygardos teismui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 28 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų apskundimo terminą 8 dienomis. Tačiau gynėjas apeliacinį skundą su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavė nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino.

7.16. Kaip minėta, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o priežastis laikoma svarbia, jeigu ji nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, tačiau ji atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir pateisina termino praleidimo laikotarpį. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistoji N. S. terminą (jos gynėjo surašytam) apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių.

7.17. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo.

7.18. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

7.19. Asižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gynėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skudui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio ir tokios aplinkybės, dėl kurių nuteistoji N. S. turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl gynėjo skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti nuteistajai N. S. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio apskundimo terminą.

Perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui spręsti nuteistosios N. S. gynėjo Mindaugo Paukštės 2016 m. balandžio d. teismui pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.