Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių duona plius“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-12134-797/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių duona plius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo.Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Imlitex“ 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9993-797/2017. Nurodė, kad UAB „Šiaulių duona plius“ nevykdo 2017 m. lapkričio 14 d. taikos sutarties, kuri patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2-9993-797/2017 (el. 2 t., b. l. 36).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą (el. 2 t., b. l. 42).Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Šiaulių duona plius“ įsipareigojo grąžinti skolą UAB „Imlitex“ mokant įmokas pagal nustatytą grafiką. Pagal taikos sutarties 1.6 punktą laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, sumokėjimas pagal nustatytą grafiką netenka galios ir ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.Teismas nurodė, kad UAB „Šiaulių duona plius“ buvo informuota apie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, tačiau suinteresuotas asmuo iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, kad skolą sumokėjo, taip pat nenurodė, kokios svarbios priežastys lėmė taikos sutarties nevykdymą, todėl teismas išdavė vykdomąjį raštą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių duona plius“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (el. 2 t., b. l. 45). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:Suinteresuotas asmuo atliko du dalinius mokėjimus pagal taikos sutartį, todėl nesutinka su vykdomojo rašto išdavimu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Imlitex“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (el. 2 t., b. l. 49–51). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Taikos sutartyje numatyti konkretūs skolos grąžinimo terminai, kuriuos UAB „Šiaulių duona plius“ pažeidė, nes ji turėjo iki 2017 m. lapkričio 30 d. sumokėti pareiškėjai 2 308,34 Eur, tačiau suinteresuotas sumokėjo tik 1 300 Eur.Taikos sutarties 1.6 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, UAB „Imlitex“ turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismas pagrįstai tenkino UAB „Imlitex“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių duona plius“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimo pavedimus (el. 2 t., b. l. 46, 47), kurie patvirtina procesiniame dokumente nurodytus argumentus, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo pareiškėjai UAB „Imlitex“ 1 300 Eur sumą (t. y. 300 Eur + 1 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, pripažįsta, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

UAB „Imlitex“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Šiaulių duona plius“ (el. 1 t., b. l. 1?3), tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė taikos sutartį, kuria prašė patvirtinti civilinėje byloje (el. 2 t., b. l. 22?24). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9993-797/2017 patvirtinta ieškovės UAB „Imlitex“ ir atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ taikos sutartis (el. 2 t., b. l. 28?30). Teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 punkte numatyta, kad sutarties šalys susitarė dėl 24 308,84 Eur skolos grąžinimo atliekant septynias įmokas. Pirmoji 2 308,84 Eur dydžio įmoka turėjo būti sumokėta iki 2017 m. lapkričio 30 d., antroji 3 670 Eur dydžio įmoka – iki 2017 m. gruodžio 31 d., trečioji 3 670 Eur dydžio įmoka – iki 2018 m. sausio 31 d., ketvirtoji 3 670 Eur dydžio įmoka – 2018 m. vasario 28 d., penktoji 3 670 Eur dydžio įmoka – 2018 m. kovo 31 d., šeštoji 3 670 Eur dydžio įmoka – 2018 m. balandžio 30 d., septintoji 3 650 Eur dydžio įmoka – 2018 m. gegužės 31 d. Taikos sutarties 1.6 punkte numatyta, kad UAB „Šiaulių duona plius“ praleidus taikos sutartyje nurodytą bet kurios įmokos mokėjimo terminą, šios taikos sutarties 1.3 punkte numatytas skolos mokėjimo išdėstymo grafikas netenka galios, o UAB „Imlitex“ gali nedelsdama kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui bei imtis visų kitų teisėtų priemonių savo interesams ginti, o taip pat reikalauti iš atsakovo skolos padengimo iš karto. Teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-9993-797/2017 įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 24 d.UAB „Imlitex“ 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį (el. 2 t., b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas priėmęs UAB „Imlitex“ prašymą paskyrė teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas UAB „Imlitex“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir apie teismo posėdį informavo suinteresuotą asmenį UAB „Šiaulių duona plius“ (el. 2 t., b. l. 41), tačiau suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių duona plius“ nepateikė atsiliepimo ar kitų įrodymų apie įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog UAB „Šiaulių duona plius“ šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę – sumokės 24 308,84 Eur skolą – pareiškėjai UAB „Imlitex“. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Šiaulių duona plius“ neneigia, kad ji nesilaikė teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 punkte numatytos skolos grąžinimo tvarkos, t. y. sumokėjo mažesnes įmokas. Kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Šiaulių duona plius“ 2017 m. gruodžio 4 d. atliko du mokėjimus pareiškėjai UAB „Imlitex“ iš viso 1 300 Eur. Taigi šie duomenys patvirtina, kad ne tik tai, kad UAB „Šiaulių duona plius“ sumokėjo mažesnes įmokas nei numatyta teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 punkte, tačiau ir tai, kad įmokos buvo mokamos pažeidžiant taikos sutartyje numatytus skolos grąžinimo terminus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių duona plius“ privalėjo pateikti teismui visus duomenis apie atliktus mokėjimus pagal taikos sutartį, o, nesant šių duomenų, teismas turėjo pagrindo išvadai, jog įmokos nėra mokamos pagal taikos sutarties 1.3 punkte numatytą grafiką. Pažymėtina, kad šalių sudarytos taikos sutarties 1.6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad UAB „Šiaulių duona plius“ pažeidus taikos sutarties 1.3 punkte numatytą atsiskaitymo tvarką, pareiškėja UAB „Imlitex“ įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos sumos grąžinimo iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį kreipėsi 2017 m. gruodžio 1 d., jau pasibaigus terminui sumokėti pirmąją įmoką, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių duona plius“ nesilaikė taikos sutarties 1.3 punkte numatytos įmokų mokėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese, įskaitant teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, abi šalys turi pareigą bendradarbiauti vykdant taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi atsiradus aplinkybėms, dėl kurių kuri nors šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama turi informuoti apie tai kitą šalį. Tačiau UAB „Šiaulių duona plius“ nepateikė jokių duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymų tvarkos, nei numatyta taikos sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Vien aplinkybė, jog yra priimta nutartis išduoti vykdomąjį raštą, nereiškia, kad pareiškėja UAB „Imlitex“ privalo pateikti vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui. Be to, išieškotoja, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina ir tai, kad net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų, pavyzdžiui, vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotoja turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas), todėl vykdomojo rašto išdavimas pats savaime nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos UAB „Imlitex“ prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.